Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-2299-885/2013

2013 m. liepos 8 d.

išnagrinėjęs V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2013 m. birželio 6 d. 20.32 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen LT 46“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į iš galo stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

V. T. teismo posėdžio metu prisipažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį bei padarė protokole nurodytus administracinės teisės pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad pastatė mašiną galu į sankryžą ir po kiek laiko išėjo perstatyti, bet nepastebėjo kito automobilio ir jį kliudė. Kadangi telefonas buvo išsikrovęs, negalėjo niekam paskambinti. Tada parėjo į namus ir išėjo klausinėti kaimynų, kieno automobilis. Automobilio savininko ieškojo per draugus. Žmona pamatė pareigūnus ir pasakė, kad automobilį ji vairavo. Automobilis priklauso (duomenys neskelbtini), kur jis dirba. Įmonės direktorius automobiliu leidžia grįžti į namus. Padarytą žalą atlygino, atsiprašė apgadinto automobilio savininko. Jei atimtų teisę vairuoti, netektų darbo, o įmonėje kurioje dabar dirbą, kito darbo negaučiau.

Liudytojas M. T. parodė, kad V. T. apgadino jo automobilį Audi, bet vėliau padėjo suremontuoti automobilį, prirodė meistrus bei atlygino moralinę žalą. Automobiliui buvo išdaužtas galinis „Stop“ žibintas bei apgadintas bamperis. Remontas kainavo keletą šimtų litų. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Pretenzijų V. T. neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. T. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (6 b. l.), M. T. paaiškinimu (8 b. l.), M. M. paaiškinimu (10 b. l.), policijos pareigūnų Ž. S. ir S. Č. tarnybiniais pranešimais (13, 14 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (17, 18 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (23 b. l.), fotonuotraukomis (20 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad V. T. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (t. y. kad V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktą, įpareigojantį automobilio vairuotoją, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties), lėmė dviejų automobilių apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad V. T. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

V. T. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Išanalizavus byloje pateiktas fotonuotraukas ir kitą bylos medžiagą, matyti, kad transporto priemonių apgadinimai yra akivaizdūs, aiškiai matosi, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jų negalėjo nematyti. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad V. T. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir tai suvokdamas nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta, administracine tvarka už tokios pačios rūšies ar kitus teisės pažeidimus metų laikotarpyje nebaustas, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijose numatytas minimalias nuobaudas. Be to, už pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą jam taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir neskirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ATPK 30, 30¹, 30², 31, 32 str.). Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, nes paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir baudą, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Taip pat atsižvelgtina ir į pažeidimo padarymo aplinkybes, t.y. tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padaręs įvykį, savo automobilio nepašalino iš įvykio vietos, o tik pats nuėjo namo, palikęs automobilį įvykio vietoje. Tokiu būdu nebuvo sudėtinga surasti pažeidimą sukėlusį automobilio vairuotoją. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atlygino visą padarytą žalą nukentėjusiajam, suremontavo apgadintą automobilį bei atlygino moralinę žalą. Tai taip pat leidžia teigti, kad jo veiksmuose nėra piktybiško elgesio, noro išvengti atsakomybės. Kaip nurodė pats nukentėjusysis žala jam buvo padaryta nedidelė, remontas kainavo keletą šimtų litų. Taip pat atsižvelgtina, kad V. T. dirba vairuotoju, todėl atėmus teisę vairuoti, jis netektų darbo, o kaip jis pats nurodė, įmonėje kurioje dabar dirba, kito darbo negautų. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas mano, kad skirtina 3000 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra simbolinė, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinanti nuobauda, todėl jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Galutinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

V. T. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

V. T. už administracinį teisės pažeidimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 3 000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, galutinę nuobaudą V. T. skirti 3 000 (trijų tūkstančių) litų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.