Telšių apylinkės teismo nutartis

2018-03-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-1438-1022/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
e2YT-1438-1022/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Auksė Balkaitienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
Akmenės rajono 2-asis notarų biuras, V. S.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 14 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl mirusiojo turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – Akmenės rajono 2-asis notarų biuras, V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad:

1) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje įgijo turtą lygiomis dalimis;

2) mirusiam A. S. priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ piniginių lėšų, esančių akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ fondo vienetų, sukauptų AB „Swedbank“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei išreikalauti iš Akmenės rajono 2-ojo nutaro biuro A. S. paveldėjimo bylą.

Pareiškėja nurodė, kad po A. S. mirties 2006 m. kovo 6 d., įstatyminiai įpėdiniai jo palikimo nepriėmė, todėl pareiškėja pradėjo palikimo priėmimo valstybės vardu procedūrą.

Suinteresuoti asmenys Akmenės rajono 2-asis notarų biuras ir V. S. apie teismo posėdį informuoti tinkamai, atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nekilo ginčo nei dėl reikalavimų dalyko, nei dėl reikalavimų pagrindo, teismas sprendžia, kad ši byla proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. mirė 2006 m. kovo 6 d. (mirties įrašo Nr. 26), būdamas santuokoje su sutuoktine V. S. (santuoka sudaryta 1983 m. gruodžio 10 d., įrašo Nr. 297). Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po A. S. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (28.4-08-4) RNA-27001 kreipėsi į palikėjo įpėdinius dėl ketinimo priimti palikėjo palikimą, tačiau atsakymų negavo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. gegužės 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso A. S.. Be to, AB „Swedbank“ duomenimis, A. S. buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį (pensijų fondas – pensija 2), kurios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 30 dienai pensijų fondo vienetų likutis buvo 59,277 vnt. (27,64 Eur), o jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – piniginių lėšų likutis. Iš notarės Stasės Martinaitienės 2017 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. S-2650 pareiškėjai matyti, kad mirusiojo A. S. palikimo niekas nepriėmė ir neatsisakė, todėl pareiškėja pradėjo procedūrą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. Tačiau pareiškėja, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notarė neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo kol nenustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Vienam iš sutuoktinių mirus notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad V. S. būtų kreipusis į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

Taigi, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrąją sutuoktinių nuosavybe esančio turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 str.), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mirusysis nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini)bei pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensijų kaupimo fondo vienetų likutį AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta A. S. dalis iš minėto bendro sutuoktinių turto, nustatytina, jog sutuoktinių A. S. ir V. S. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam A. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. S. priklauso ½ dalies iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 2 dalimi, civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, teismas,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios.

Nustatyti, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki mirties 2006 m. kovo 6 d., priklausė: ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies piniginių lėšų, esančių akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pensijų kaupimo fondo vienetų, esančių akcinės bendrovės „Swedbank“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Auksė Balkaitienė