Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-61-425/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-29
Bylos Nr.
2A-61-425/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Laimantas Misiūnas (pran.)
Ieškovas
AB „Pasvalio žemtiekimas“
Atsakovas
VšĮ „Lauviluka“

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–61-425/2010

Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija:(S)50.5; ; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 29d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės,sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant: ieškovo AB „Pasvalio žemtiekimas“ atstovui J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ „Lauviluka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4962-589/2009, pagal ieškovo AB „Pasvalio žemtiekimas“ ieškinį atsakovui VšĮ „Lauviluka“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius AB „Pasvalio žemtiekimas“ 2009-04-02 su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisiant iš skolininko VšĮ „Lauviluka“ 12 175,92 Lt skolos, 2 077,88 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Skolininkui 2009-04-27 pareiškus prieštaravimus, 2009-05-11 ieškovas, primokėjęs trūkstamą žyminio mokesčio dalį, pateikė teismui ieškinį pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo VšĮ „Lauviluka“ 12 175,92 Lt skolos, 2 661,98 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008-01-08 buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. S-01, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui nuomos teise naudoti negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį, iki kito mėnesio 15 dienos nuomos mokestį ir kitus mokėjimus už suteiktas komunalines paslaugas (sutarties 2.2.4p., 2.2.5p. ir 4p.). Atsakovas, pažeisdamas 2008-01-08 sutarties 4 p., nuo 2008 m. liepos mėn. nemokėjo už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nepradėjo dengti savo įsiskolinimo pagal savo paties pasiūlytą skolos už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-02-28 dengimo grafiką. Šio sutarties punkto nevykdymas laikomas esminiu sutarties pažeidimo (sutarties 3 p.), todėl ieškovui negaunant nuomos pajamų ir neturint galimybės planuoti savo finansinių srautų, ieškovas savo iniciatyva nutraukė sutartį nuo 2009-04-01. Atsakovo skola nuo 2008-06-30 iki 2009-03-31 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras sudaro 12 175,92 Lt. Pagal sutarties 4 p. už kiekvieną uždelstą dieną nuomininkas moka 0,2 proc. dydžio nesumokėtos sumos delspinigius, taikant 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.1125 str. 5 d. 1 p.), delspinigiai sudaro 2 661,98 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-10-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 12175,92 Lt skolą, 266,20 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009-04-06 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 373,80 Lt žyminį mokestį bei 25,30 išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad šalių 2009-02-20 pasirašytas leidimas (sutikimas) mokėti susidariusį įsiskolinimą dalimis, nepakeitė sutarties nuostatų, numatančių atsiskaitymo pagal nuomos sutartį tvarką (sutarties 4 p.). Šiuo susitarimu buvo siekiama nustatyti iki 2009-02-20 susidariusio įsiskolinimo padengimo tvarką, ir jis neturi tiesioginės įtakos pagal sutartį nustatytai atsiskaitymo tvarkai. Pirmos instancijos teismas nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, kad ieškovas konkrečiai nenurodė, kokią priteistinos skolos dalį sudarė nuomos mokestis ir kokią kiti mokėjimai. Pateiktose sąskaitos faktūrose yra aiškiai nurodyta mokėjimų paskirtis, nuomos sutartimi nustatytas nekintamas nuomos mokestis, todėl atsakovui turėjo būti aišku, kurią sąskaitos dalį sudaro mokėjimas už patalpų nuomą. Aplinkybė, kad atsakovas negavo sąskaitų faktūrų paneigta: 2009-02-10 atsakovui įteiktas registruotu paštu siųstas raginimas dėl įsiskolinimo, jis gavo sąskaitą faktūrą 500 Lt sumai, registracijos adreso nekeitė, be to, atsakovo pareiga laiku sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus nėra susieta su sąskaitų faktūrų pateikimu. Abi šalys privalėjo rūpintis tinkamu savo prievolių pagal sutartį vykdymu, t.y. atsakovas privalėjo rūpintis, kad savo pareigą atsiskaityti įvykdytų tinkamai. Atsakovo argumentai dėl ieškovo neįvykdytos pareigos įrengti reklamos apšvietimą ir apšvietimą virš įėjimo durų į nuomojamas patalpas nepagrįsti jokiais duomenimis ir neturi įtakos atsakovo pareigos sumokėti nuomos mokestį vykdymui. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad sutartimi sustatytos 2 proc. delspinigiai, o tai sudaro 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos, todėl remdamasis CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. sumažino jas iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nustatytų įprastų – 0,02 procento (t.y. 7,3 procento metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną delspinigių, ir atsižvelgiant į sutartį numatytą šešių mėnesių termino įvykdyti prievolę praleidimo trukmę sudaro 266,20 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ „Lauviluka“ prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-15 sprendimą ir klausimą spręsti iš esmė – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pirmos instancijos teismas konstatavo tarp šalių susiklosčiusius prievolinius pirkimo – pardavimo santykius, įformintus PVM sąskaitomis faktūromis, nors atsakovas jų negavo, ant jų nėra atsakovo parašų, neaišku, kaip atliekami skaičiavimai už komunalinius patarnavimus. Nėra paneigta, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta žodinė sutartis, kad sumokėjus skolą dalimis Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebus nutraukta. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, PVM sąskaita faktūra pati savaime nėra sutartis ir remiantis ja negalima preziumuoti susiklosčiusių pirkimo – pardavimo santykių. Byloje nenuneigti atsakovo pozicija ir prašymas, kaip atliekami skaičiavimai už komunalines paslaugas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ir jo atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovas savo reikalavimą kildina iš PVM sąskaitų faktūrų ir neįrodė atsakovo skolos fakto, yra deklaratyvūs, vienašališki ir nepagrįsti. Ieškovas su atsakovu sudarė 2008-01-08 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S-01, pagal kurią atsakovui 2008-06-30 iki 2009-03-31 pateiktos PVM sąskaitos – faktūros už patalpų nuomą, sunaudotą elektros energiją, šildymą ir kitas komunalines paslaugas, už bendrą sumą – 12175,92 Lt. Atsakovas skolos iki šiol nesumokėjo ir laikomas pažeidusiu sutartinius įsipareigojimus. 2009-02-20 susitarimu buvo siekiama nustatyti jau iki 2009-02-20 susidariusio įsiskolinimo padengimo tvarką ir neturėjo jokios įtakos tolimesniam sutarties galiojimui. Be to, sutarties 8 p. numato sutarties keitimą tik šalių pasirašytu raštišku susitarimu, o ne žodine sutartimi, kaip nurodė atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas patiktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Tarp ieškovo AB „Pasvalio žemtiekimas“ ir atsakovo VšĮ „Lauviluka“ 2008-01-08 buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. S-01 (b.l. 32-33), pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui nuomos teise naudoti negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį nuomos mokestį ir kitus mokėjimus už suteiktas komunalines paslaugas bei 30 Lt administravimo mokestį (sutarties 2.2.4 p., 2.2.5 p.). Ieškovas pagal šią sutartį laikotarpiu nuo 2008-06-30 iki 2009-03-31 išrašė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras už nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas (b.l. 8-29), iš viso 12 175,92 Lt sumą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas apmokėjo jam pateiktas sąskaitas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 12175,92 Lt skolą, atsiradusią atsakovui nevykdant nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovo argumentai apie pirmos instancijos teismo konstatuotus tarp šalių susiklosčiusius pirkimo – pardavimo santykius, įformintus PVM sąskaitomis – faktūromis, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi.

Atsakovas motyvas, kad negavo ieškovo išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų yra nepagrįstas, nes pagal sutarties 4 p. nuomos mokestis, mokestis už sunaudotą elektros energiją ir suteiktas kitas paslaugas sumokamas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15-os dienos. Taigi pagal sutarties nuostatas, apibrėžiančias šalių atsiskaitymo tvarką, atsakovo, kaip nuomininko, pareiga sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius nėra susieta su PVM sąskaitų – faktūrų gavimo faktu, nes atsakovas sutartimi prisiėmė prievolę sumokėti patalpų nuomos ir suteiktų komunalinių paslaugų mokesčius ir tai atsakovui buvo žinoma ir suprantama. Atsakovas motyvas, kad nėra aišku, kaip buvo atliekami skaičiavimais už komunalines paslaugas yra nepagrįstas, nes pagal Sutarties 2.2.5 p., nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui už sunaudotą elektros energiją, šiluminę energiją, kitas komunalines paslaugas ir komunalinių paslaugų administravimo mokestį (30 Lt). Šio punkto pagrindu ieškovas išrašė atsakovui atskiras PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas komunalines paslaugas (šaltą vandenį, elektros energiją, galios mokestį, šilumos tiekimą), jose konkrečiai nurodydamas, suteiktų paslaugų kiekį pagal atitinkamus skaičiavimo matus, tarifą ir bendrą kainą (B.l. 7-30). Todėl minėtas atsakovo teiginys apie mokesčių už komunalinių paslaugų skaičiavimo neaiškumą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinė sutartis, jog atsakovui sumokėjus skolą dalimis, Sutartis nebus nutraukta. Atsakovui nemokant susidariusio įsiskolinimo, ieškovas 2009-02-10 išsiuntė atsakovui raginimą iki 2009-02-10 sumokėti susidariusį įsiskolinimą (b.l. 30). Gavęs šį raginimą, atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas leisti susidariusį įsiskolinimą mokėti dalimis laikotarpiu nuo 2009-02-28 iki 2009-05-31. Ieškovas 2009-02-20 rašytine rezoliucija sutiko su šiuo atsakovo prašymu (b.l. 31). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šalių 2009-02-20 pasirašytu leidimu mokėti susidariusį įsiskolinimą dalimis buvo tik nustatyta jau iki 2009-02-20 susidariusio įsiskolinimo padengimo tvarka, o ne pakeistos sutarties nuostatos, reglamentuojančios šalių tarpusavio atsiskaitymo tvarką (sutarties 4 p.) ar sutarties nutraukimo tvarką (sutarties 3 p.). Be to, pagal sutarties 8 p., sutartis gali būti pakeista (papildyta) tik šalių pasirašytu raštišku susitarimu, todėl darytina išvada, kad sutartis žodine forma negalėjo būti keičiama (CK 6.192 str. 5 d.). Ieškovas, jo atstovas teisme nurodė, kad atsakovas nesilaikė pasirašyto leidimo mokėti skolą dalimis. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie 1200 Lt skolos sumokėjimą iki 2009-02-28 pagal minėtą leidimą. Darytina išvada, kad apeliantas-atsakovas susitarimo dėl skolos mokėjimo dalimis nesilaikė. Ieškovas, vadovaudamasis sutarties 3 p. ir 4 p., numatančiais nuomotojo teisę nutraukti nuomos sutartį neįspėjus nuomininko, jei jis iki kito mėn. 15-os dienos nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų, 2009-03-26 informavo atsakovą apie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą nuo 2009-04-01, ir kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Sutarties nutraukimo dieną (2009-04-01) atsakovas skola buvo susidariusi pagal neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras laikotarpiui nuo 2008-06-30 iki 2009-03-31, t.y. už 9 mėnesius. Atsakovo pradelstas laikotarpis mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi ieškovui priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis bei už suteiktus komunalinius patarnavimus, pripažintinas aiškiai per ilgu, esminiai pažeidžiančiu ieškovo interesus gauti ekonominės naudos už jam priklausančių patalpų nuomą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti esant pažeistą sutarties sąlygą – nemokėjimą nuomos mokesčių ir suteiktų komunalinių paslaugų – ir šituo pagrindu nutraukti nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais, kad būtų pagrindas pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė