- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-723-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08860-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- I. A.
- Trečiasis asmuo
- K. A.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui K. A. dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. A. ieškiniu teismo prašė pripažinti ieškovę I. A. R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nare ir buto (duomenys neskelbtini) nuomininke ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti rašytinę nuomos sutartį, atitinkančią 1998 nuomos sutarties sąlygas, šiam butui ieškovės vardu, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4).
Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas ieškovės tėvui R. J. (Kauno miesto Valdybos 1994-02-15 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo leista keistis gyvenamosiomis patalpomis. Šio potvarkio pagrindu išduotas orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ) Ieškovė su mama D. I. J. ir seserimis V. J. tuo metu buvo deklaruotos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2000 metais butas (duomenys neskelbtini) buvo perplanuotas į kirpyklą, todėl ieškovė 2000 metais persikėlė gyventi pas tėvą R. J. bute (duomenys neskelbtini), jo kvietimu. Gyvenant minėtame bute su tėčiu vedė bendrą ūkį. Kai studijavo ieškovę išlaikė tėtis , buvo viena šeima, bendrai maitinosi, rūpinosi viena skitu, gamino valgyti, prižiūrėjo nuomojamą butą, jį remontavo. (duomenys neskelbtini) tėtis mirė, tačiau ieškovė ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), vykdė visas nuomininkės pareigas. Atsakovas apie nuomininko mirtį buvo informuotas. Dėl nuomos sutarties pakeitimo ieškovės vardu iki 212 m. nesikreipė, nes buvo suklaidinta. Šiuo metu bute (duomenys neskelbtini) gyvena su šeima-vyru K. A. bei sūnumi L..
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pripažino I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nare ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininke ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę pakeisti rašytinę buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, atitinkančią 1998 nuomos sutarties sąlygas, ieškovės vardu. Priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovei I. A. 2 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 15,38 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l. 112-116).
Teismas nustatė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l. 65-66). (duomenys neskelbtini) R. J. gimė duktė I. J. (b.l. 20). 1994-02-15 Kauno miesto valdyba potvarkiu R. J. leido keistis gyvenamosiomis patalpomis į butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). 1994-02-15 R. J. buvo išduotas buto, adresu (duomenys neskelbtini), orderis (b.l. 12). 1998 su R. J. buvo sudaryta buto, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b.l. 16-17). 2000-11-20 buvo sudarytas buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, perplanavimo aktas (b.l. 36-37). 2005-11-07 duomenimis bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1994-03-08 gyvenamąją vietą deklaravęs R. J. (b.l. 14). 2003 metais R. J. buvo išduotas invalidumo pažymėjimas (b.l. 25). 2005 metais R. J. buvo išduota darbingumo lygio pažyma (b.l. 26). 2008 metų rugsėjo, gruodžio mėn., 2009 metų sausio ir liepos mėn. mokėjimo Kauno miesto savivaldybei už butą, adresu (duomenys neskelbtini), kvituose mokėtojas nurodytas R. J. (b.l. 48-49, 50). (duomenys neskelbtini) R. J. mirė (b.l. 18). 2007-02-05 I. J. darbo sutartyje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) (b.l. 74-75). 2007-03-07 mokesčių inspekcijos administratoriaus pranešime nurodytas I. J. adresas - (duomenys neskelbtini). 2011-06-21 I. A. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini) (b.l. 76). I. A. asmens sveikatos istorijoje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) (b.l. 73). 2008 metų liepos, 2009 metų sausio, 2010 metų liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, 2011 metų vasario, balandžio, gegužės, mėnesių mokėjimų už komunalinius patarnavimus butui, adresu (duomenys neskelbtini), mokėtoju nurodyta I. J. (b.l. 48-54). 2009-08-08 I. J. sudarė santuoką (pavardė po santuokos A.) (b.l. 21). 2012-08-31 Kauno centro būsto sąskaitoje nurodytas mokėtojas I. J. (b.l. 77). 2012-02-15 duomenimis I. A. yra deklaravusi gyvenamąją vietą bute adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 31). 2012-02-24 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama sudaryti buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį (b.l. 9). 2012-05-22 Kauno miesto savivaldybė raštu atsisakė sudaryti su ieškove buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (b.l. 8).
Nusprendė, kad ieškovė bute, adresu (duomenys neskelbtini), su R. J. pradėjo gyventi būdama nepilnamete, todėl tuo metu buvo R. J., kaip buto nuomininko, šeimos narė. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė nuo 2000 metų negyveno kartu su tėvu R. J., nevedė su juo bendro ūkio. Kad ieškovė, būdama pilnamete, su tėvu R. J. vedė bendrą ūkį patvirtina ieškovės paaiškinimai apie tai, kad tapusi pilnamete, ji su R. J. vedė bendrą ūkį, prisidėjo savo pajamomis prie buto išlaikymo ir remonto, o taip pat ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. I. J., V. M., L. Z. parodymai bei pateikti rašytiniai įrodymai, kad įstaigose ir institucijose ieškovė savo gyvenamąja vieta nurodydavo ginčo butą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad R. J. būtų nesutikęs, kad jo duktė būtų jo, kaip nuomininko, šeimos nare.
Teismas nusprendė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl ginčo buto privatizavimo, I. A. neprarado teisės įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyvendinti savo, kaip pagrindinio buto nuomininko šeimos narės, teisių.
Nuo apsigyvenimo ginčo bute (nuo 2000 metų) I. A. tapo pagrindinio nuomininko R. J. šeimos nare, turinčia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 329 str., 330 str. 1 ir 2 d.). Aplinkybę, jog po R. J. mirties ieškovė, kaip jo šeimos narė, liko gyventi ginčo bute patvirtina po 2008 m. liepos mėnesio jos vardu atlikti mokėjimai už butą (49-54, 77, 92-93 b.l.), dokumentai, kuriuose ieškovės gyvenamąja vieta po 2008 liepos mėnesio nurodomas ginčo butas (76, 94 b.l.). Apie R. J. mirtį nuomotojui buvo pranešta (35 b.l.). Aplinkybė, kad per du mėnesius nuo pagrindinio nuomininko mirties ieškovė nesikreipė į nuomotoją prašydama jos vardu perrašyti buto nuomos sutartį, pati savaime neužkerta kelio su tokiu prašymu kreiptis vėliau.
Teismas padarė išvadą, kad 1998 su R. J. buvo sudaryta buto, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b.l. 16-17). Ieškovei, kaip pagrindinio nuomininko šeimos narei, priklauso visos nuomininko teisės ir pareigos. T.y. nuo 2000 metų egzistavo faktiniai nuomos santykiai tarp ieškovės ir atsakovo, todėl nors ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto, savaime tai nėra kliūtis pripažinti ieškovę nuomininko šeimos nare ir pakeisti 1998 sudarytą ginčo buto nuomos sutartį jos vardu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti (b.l. 123-126).
Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.
2. CK 6.588 str., kuriuo remiantis buvo pareikštas reikalavimas, iš esmės pagrindžiamas tik įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais, jog ieškinį pareiškęs asmuo atitinka visas šioje teisės normoje nurodytas sąlygas, būtinas pripažįstant asmenį pagrindinio nuomininko šeimos nariu. Tuo tarpu į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nuo 2000 metų ieškovė gyveno kartu su R. J. ginčo bute, jog išgyveno su R. J. nuomojamoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su juo bendrai tvarkė namų ūkį. Ieškovė nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų dėl jos ir R. J. pajamų bei išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, nepateikė įrodymų apie bendro ūkio tvarkymą.
Šalies argumentai
3. Ieškovės motina D.V. J. bei tretysis asmuo ieškovės sutuoktinis K. A. nurodė, kad I. A. apsigyveno ginčo bute 2000 metais. Tačiau minėti asmenys, liudiję apie ieškovės gyvenimo ginčo bute pradžią yra priskirtini prie ieškovės artimų giminaičių, todėl jie yra akivaizdžiai suinteresuoti teigiama I. A. atžvilgiu bylos baigtimi.
4. Liudytoja V. M. nurodė, jog atsikraustė į ieškovės kaimynystę 2007 metų gegužę ir ilgainiui susipažino su ieškove bei jos tėvu. Tikslios pažinties pradžios liudytoja nurodyti negalėjo. R. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl visai tikėtina, jog ši liudininkė tariamai gyvenančių kartu R. J. ir I. A. bent metus laiko nematė.
5. Liudytoja L. Z., kuri buvo ieškovės grupiokė nuo 2001 iki 2005 metų, nurodė, jog dažnai lankėsi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pastaroji, paklausta, ar yra visiškai įsitikinusi, jog I. A. gyvena minėtame bute, nurodė, jog niekuo negali būti tikras absoliučiai, tačiau panašu buvo, jog ieškovė jame gyveno.
6. Ieškovės motina D. V. J. paminėjo, jog R. J. „nematė pagrindo įtraukti į nuomos sutartį I. [ieškovės]“. Taigi pats pagrindinis ginčo buto nuomininkas nelaikė ieškovės savo šeimos nariu.
7. Liudytojos galėjo patvirtinti tik epizodinį ieškovės apsilankymą pas tėvą, kas yra visiškai natūralu, tačiau niekaip negali patvirtinti bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo.
8. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtino aplinkybių, kad ieškovė gyveno ir bendrai tvarkė namų ūkį su R. J.. Kol buvo gyvas pagrindinis ginčo buto nuomininkas R. J., į Savivaldybę ar Teismą nebuvo kreiptasi nei dėl I. A. deklaruojamos gyvenamos vietos pakeitimo, nei dėl ieškovės pripažinimo R. J. šeimos nariu ir jos įrašymo į ginčo buto nuomos sutartį. Remiantis pateiktais byloje dokumentais bei liudininkų parodymais teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad ieškovė su R. J. gyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir turėjo bendrą ūkį.
9. Ieškovės pateikti argumentai, kad ji rūpinosi savo tėvu pagrindiniu ginčo buto nuomininku, kuriam buvo pripažinta antra invalidumo grupė, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės buvimą šeimos nare, teisės aktų reglamentuojančių nuomos santykius prasme ir bendro ūkio vedimą.
10. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys bendro ūkio turėjimo faktui konstatuoti būtinas aplinkybes, t.y., kad ieškovės ir R. J. pajamos ir išlaidos buvo bendros, bendrai buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas, bei kitos bendro ūkio vedimo aplinkybės.
11. Nei liudytojų parodymai - išskyrus artimų giminaičių, kurie turėtų būti kritiškai vertinami - nei kiti byloje pateikti dokumentai nepatvirtino aplinkybių, jog ieškovė su R. J. gyveno kaip viena šeima. Be to teismas nesvarstė tos aplinkybės, jog ieškovė yra santuokoje su trečiuoju asmeniu, t. y. pagal CK 3 knygos nuostatas, jie yra šeima. Todėl visiškai nepagrįstas teismo sprendimas, kad I. A. su pagrindiniu buto nuomininku, o ne su savo sutuoktiniu sudaro bendrą šeimą, jų pajamos ir išlaidos bendros, bendrai tvarko namų ūkį, kas iš esmės neatitinka LR CK 3.26-3.36 str. įtvirtintų nuostatų.
12. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, iš esmės rėmėsi, ne jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ar turimu nekilnojamuoju turtu, kuriame galimai gyvena, bei akivaizdžiais įrodymais apie jos šeimą su trečiuoju asmeniu, bet ieškovės bei trečiojo asmens K. A. paaiškinimais, liudytojų parodymais.
13. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, galintys patvirtinti, jog ieškovė su pagrindiniu buto nuomininku R. J. bendrai tvarkė namų ūkį, rūpinosi buto išlaikymu. I. A. teigė, jog kartu su tėvu atliko ginčo buto remontą, tačiau paklausta, kas pirko medžiagas remontui, atsakė, jog R. J.. Paklausta, kas fiziškai atliko remontą - ar samdėsi rangovą, ar ieškovė jį atliko ar pagrindinis nuomininkas, 1. A., atsakė, jog remontą atliko R. J., taigi pati ieškovė pripažino, kad namų ūkiu rūpinosi vienas R. J..
14. Iš I. A. pateiktos nekilnojamojo turto deklaracijos, matyti, jog ji neatitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovė I. A. prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad apelianto nesutikimas su teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė nuo 2000 metų gyveno bute (duomenys neskelbtini) su buto pagrindiniu nuomininku R. J. prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad ieškovė pas savo tėvą R. J. apsigyveno dar būdama nepilnamete, todėl tuo metu buvo jo šeimos narė. Tėvas turi pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, juos auklėti, rūpintis (CK 3.165, 3.192), tėvas ir jo nepilnametis vaikas, gyvenantys kartu, net negali būti ne šeima. Atsakovas niekuo nepagrindžia savo nesutikimo motyvų, o tik teigia, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė su savo tėvu R. J. nuomojamoje patalpoje išgyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su juo bendrai tvarkė bendrą ūkį. Apeliantas iškraipo liudytojų parodymus. Nurodė, kad buto pagrindinis nuomininkas R. J. mirė (duomenys neskelbtini), o santuoka su K. A. sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįstas apelianto argumentas apie tai, jog teismas nesvarstė aplinkybės dėl ieškovės santuokos su trečiuoju asmeniu. Rašytiniais įrodymais įrodytos aplinkybės, kad nuomininko teisių ieškovė neprarado, kadangi liko gyventi ginčo bute ir po pagrindinio nuomininko mirties, moka mokesčius, rūpinasi butu. Aplinkybės apie jos ir R. J. pajamų ir išlaidų bendrumą, bendrą maitinimąsi, gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais. Teismas, priimdamas sprendimą teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir teisinio reguliavimo srityje galiojančia bendrąja taisykle: įstatymas neturi grįžtamosios galios. Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovės teisės naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis atsirado galiojant 1964 m. CK nuostatoms, šios teisės automatiškai neišnyko. Nuomos sutarties su ieškovu pakeitimo pagrindas yra CK 6.602 str. 2d. Todėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo normos, įsigaliojusios 2003-01-01 ir apribojančios socialinio būsto suteikimą, negali turėti įtakos šios bylos sprendimui. Teismas teisingai konstatavo, nors ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto ( beje visas šis turtas paveldėtas po tėvo R. J. mirties), savaime nėra kliūtis pripažinti ieškovę nuomininko šeimos nare ir pakeisti 1998-01-22 nuomos sutartį jos vardu.
Trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą teismas negavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami pilnamečiai nuomininko vaikai, jeigu jie gyvena kartu su nuomininku ir turi su juo bendrą ūkį. Tai reiškia, kad pilnamečiam nuomininko vaikui, norint būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį. Tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku pilnametis nuomininko vaikas įgyja šeimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka ( CK 6.588 straipsnio 5 dalies), nes valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę jo nuomojamoje patalpoje apgyvendinti savo pilnamečius vaikus ( CK 6.590 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Mirus nuomininkui, nuomojamoje patalpoje gyvenantys nuomininko šeimos nariai gali prašyti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį (nuomininko šeimos narių susitarimu, jei lieka gyventi keli šeimos nariai) ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotoją ( CK 6.602 straipsnio 2 dalis). Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka ( CK 6.602 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2010 m. liepos 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas ieškovių D.I. J., I. A. ir V. G. ieškinio pareiškimas, kuriuo Kauno miesto savivaldybė buvo įpareigota su ieškovėms sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį. 2011m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo sprendimu buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovių ieškinys atmestas (civilinė byla Nr. 2A-158-413/2011). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atmestas ieškovės I. A. ieškinys dėl ginčo buto privatizavimo, I. A. neprarado teisės įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyvendinti savo, kaip pagrindinio buto nuomininko šeimos narės, teisių.
Minėtoji civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, t.y. ieškovė I. A. ir atsakovas Kauno miesto savivaldybė. Tai reiškia, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Civilinėje byloje ieškovės D.I. J., I. J. ir V. G. siekė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė būtų įpareigota sudaryti su jomis ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi jos po R. J. paveldėjo reikalavimo teisę privatizuoti ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad norinti privatizuoti ginčo butą, nes į jį jie investavo daug lėšų, jį remontavo. Bute įsikūrusi šeima su mažu vaiku, jiems reikalingas gyvenamasis plotas (civilinė byla Nr. 2-13-657/2010, b. l. 136). Bet iš šioje byloje esančio ieškinio pareiškimo matyti, kad nei viena iš ieškovių ginčo bute negyvenanti, nurodytos kitos gyvenamosios vietos (b. l.3).
1998 m. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu ginčo bute gyveno tik R. J. (b. l. 12, 13, 14; civ. byla Nr. 2-13-657/2010, b.l. 7-9). Ieškovė I. A. (buvusi J.) savo gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). 2007m. vasario 26 d. R. J. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl leidimo privatizuoti (pirkti) savivaldybei priklausantį butą (patalpas) ir (ar) jų priklausinius pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnį. 2008 m. vasario 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos pažymoje nurodoma, kad ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravęs tik R. J. (b. 62, 64,83, civ. byla 2-13-657/2010). R. J. sutuoktinė gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 82, civ. 2-13-657/2010).
CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis).
Ieškovė I. A. nurodžiusi, jog ji su R. J., su savo tėvu, gyvenusi ginčo gyvenamojoje patalpoje nuo 2000 m., kadangi butas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo perplanuotas į negyvenamas patalpas. Bet teismas sprendžia, jog ieškovės nurodyta aplinkybė neatitinka byloje esantiems įrodymams (civ. byla Nr.2-13-657). 2007m. vasario 26d., kai R. J., kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl leidimo privatizuoti (pirkti) savivaldybei priklausantį butą, ieškovė I. A. buvo pilnametė (25 metų amžiaus), bet nei vienoje Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnijos pažymoje nenurodyta, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje gyvena ir R. J. dukra I. J. (dabar A.).
2011 m. birželio 14d. vykusiame teismo posėdyje D. I. J. parodė, kad jos dukros gyvena pas ją ir (duomenys neskelbtini). Ji pati gyvenanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 3, 200, civilinė byla Nr.2A-158-413/2013). Ši aplinkybė paneigia liudytojų V. M., L. Z. ir D. I. J. parodymus, kad ieškovė I. A. gyveno pas R. J. ir su juo turėjo bendrą ūkį.
Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė I. A. ginčo gyvenamojoje patalpoje negyveno, su R. J. bendro ūkio neturėjo, todėl ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieškove I. A. negali būti sudaryta (CK 6.602 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti 2012 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo I. A. ieškinį atmesti.