Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-27 · Administracinė byla Nr. A-469-1101-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-27
Bylos Nr.
A-469-1101-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Srava“
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Darius Katauskas
Kategorijos
  • 10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14–1101/07Procesinio sprendimo kategorija 10.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei

dalyvaujant pareiškėjo atstovams R.D., adv. Dariui Katauskui

atsakovo atstovei V.L.

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui V. P.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja UAB „Srava“ prašė teismą panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – MD) 2005 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 1A-18.5-312 ir priimti naują sprendimą – patenkinti bendrovės skundą dėl Šiaulių teritorinės muitinės 2005 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 5SM19/8.4-159 panaikinimo. Pareiškėja paaiškino, kad 2004 m. lapkričio 29 d. dėl iš Ukrainos gamyklos „Červonenskij zavod“ pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 50 pirktos ir į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos valymo priemonės „VR-Super“ Šiaulių teritorinėje muitinėje (toliau – Muitinė) buvo įformintas bendrojo dokumento Nr. 4SR50401831 importo rinkinys (toliau – BD), nurodant prekės kombinuotoje nomenklatūroje kodą 3402 20 90 00. Muitinė 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 4SM 19/8.4-1029 dėl deklaruotos prekės papildomai apskaičiavo mokestinę prievolę, sprendimą motyvuodama tuo, kad muitinio įforminimo metu prekės kodo patikslinimui buvo paimtas prekės mėginys ir Muitinės laboratorija padarė išvadą, jog įvežta prekė – mažmeninei prekybai skirtas valiklis „VR-super“, kurio sudėtyje yra organinių paviršių aktyvumo medžiagų ir etilo alkoholis sudaro 87 procentus tūrio, klasifikuotinas 3402 20 90 00 X107 kodu pagal Europos Bendrijos integruoto tarifo nomenklatūrą (toliau – TARIC). Atsakovas MD 2005 m. vasario 18 d. sprendimu panaikino Muitinės 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir pavedė Muitinei priimti naują sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Muitinė, paimdama Bendrovės importuotų prekių mėginį, pažeidė MD direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-415 patvirtintos Prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitiniam tikrinimui instrukcijos nuostatas, todėl, klasifikuodama bendrovės importuotą prekę, neturėjo vadovautis mėginio tyrimo rezultatais. MD taip pat nurodė, kad prekės klasifikavimas turi būti atliktas pagal ją apibūdinančią informacinę medžiagą, t. y. pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyta prekės sudėtis. Muitinė, vykdydama MD 2005 m. vasario 18 d. sprendimą, 2005 m. kovo 9 d. priėmė naują sprendimą Nr. 5SM19/8.4-159, kuriuo dėl deklaruotos prekes apskaičiavo 1860 Lt muito, 210 710 Lt akcizo ir 46 632 Lt PVM (iš viso – 259 202 Lt) bei paskyrė 124 319 Lt baudą, sprendimą motyvuodama tuo, kad pagal bendrovės pateiktą dokumentą valymo priemonėje „VR-super“ yra 30 procentų tūrio etilo alkoholio ir prekė klasifikuotina kodu 3402 20 90 00 X107 pagal TARIC. Bendrovė apskundė Muitinės sprendimą MD, tačiau atsakovas 2005 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 1A-18.5-312 patvirtino Muitinės 2005 m. kovo 9 d. sprendimą, motyvuodamas tuo, jog neįrodyta, kad valymo priemonės „VR-super“ sudėtyje esantis etilo alkoholis buvo denatūruotas. Pareiškėja nurodė prekę deklaravusi teisingai. Gamintojo perduoti dokumentai (sąskaita-faktūra, krovinio važtaraštis, 2005 m. vasario 24 d. raštas Nr. 02-180), jos teigimu, patvirtina, kad valymo priemonė „VR-super“ atitinka 2004 m. spalio 11 d. sutarties Nr. 2/21-04 sąlygas ir nurodytą nomenklatūros kodą. Pareiškėjos teigimu, minėtame gamyklos rašte nurodyta, kad valymo priemonės „VR-super“ sudėtyje esantis etilo alkoholis denatūruotas metilizobutilketonu ir metilektilketonu, o tai atitinka Etilo alkoholio denatūravimo formulių sąrašo, patvirtinto finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 135, 6 punkte numatytą formulę. Todėl, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 902 patvirtintų 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/ EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 2 punktu, šiai prekei akcizas netaikomas. Pareiškėja nurodė, jog Ukrainos Valstybinės muitinės tarnybos 2005 m. balandžio 27 d. rašte MD Nr. 37/1-624 pateikta informacija, kad ploviklis „VR-super“ yra denatūruotas etilenglikoliu, pateikta remiantis Ukrainos valstybinio standartizacijos, metrologijos ir sertifikavimo duomenimis, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad minėta valymo priemonė buvo pagaminta pagal patikslintą prašymą, skirtą įvežimui be akcizo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėja pažymėjo, kad atliekant importuojamų prekių muitinį tikrinimą, Muitinei nekilo abejonių, jog deklaracijoje nurodyti duomenys apie prekių klasifikavimą gali neatitikti kombinuotosios nomenklatūros. Muitinė išleido prekes į laisvą apyvartą, nereikalaudama papildomų dokumentų ar garantijų.

Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti MD sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad bendrovė, vykdydama MD 2005 m. vasario 10 d. sprendimą, pateikė Muitinei papildomus dokumentus, tarp jų ir prekės pagaminimo receptūrą, kuri patvirtina, jog prekės sudėtyje yra tam tikras kiekis alkoholio (spirito), todėl ji turi būti klasifikuojama 3402 20 90 00 TARIC kodu ir papildomu nacionaliniu X107 kodu. Kadangi prekės klasifikavimas šiuo atveju turėjo būti atliktas pagal ją apibūdinančią informacinę medžiagą, t. y. pateiktus dokumentus, kuriuose nurodyta prekės sudėtis, tretysis suinteresuotas asmuo 2005 m. kovo 9 d. sprendimu pagrįstai perskaičiavo bendrovei mokesčius, atsižvelgdamas į receptūroje nurodytą etilo alkoholio kiekį. MD nurodė kreipusis į Ukrainos muitinę su prašymu pateikti informaciją apie importuotą valymo priemonę. Ukrainos valstybinė muitinės tarnyba pateikė dokumentų, susijusių su pareiškėjos importuota preke, kopijas ir paaiškinimą, jog valymo priemones „VR-super“ sudėtyje esantis etilo alkoholis buvo denatūruotas etilenglikoliu. Minėta priemonė nėra įtraukta į Etilo alkoholio denatūravimo formulių sąrašą, todėl importuotai prekei 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio l dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 6.1 punkto nuostatos netaikomos. Atsakovas pažymėjo, jog Ukrainos muitinės pateikti dokumentai turi įrodomąją galią, Lietuvos muitinė neturi pagrindo jais netikėti, kadangi jie gauti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimu dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymo pažeidimais. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 73 straipsniu, muitinė išleidžia prekes, kai per pagrįstai tam reikalingą laiką neįmanoma atlikti patikrinimą, jeigu deklarantas pateikia garantiją. Atsakovas teigė, jog pareiškėja, žinodama apie importuotų prekių tikrinimą, nesiėmė priemonių įrodyti deklaruoto kodo teisingumo. Atsakovo teigimu, nepagrįstas ir skundo teiginys, jog muitinė nepareikalavo pateikti garantijos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo esmė yra tai, ar pareiškėjo 2004 m. lapkričio 29 d. BD Nr. 4SR50401831 importo rinkiniu deklaruota iš Ukrainos Respublikos importuota mažmeninei prekybai skirta prekė atitinka teisės aktų reikalavimus dėl etilo alkoholio pripažinimo denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas. Teismas vadovavosi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 10 dalimi, 8 straipsniu. Teismas nurodė, jog minėto įstatymo 25 straipsnyje aptarti specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų, tarp jų yra ir atvejis, kai etilo alkoholis pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas. Įstatymų leidėjas pavedė Vyriausybei nustatyti konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką. Teismas vadovavosi Akcizų įstatymo 26 straipsniu ir pažymėjo, jog Vyriausybė, 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 902 patvirtino 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad etilo alkoholiui, už kurį prievolė mokėti akcizus atsiranda pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnį, akcizai gali būti netaikomi tik tuo atveju, jeigu etilo alkoholis denatūruotas pagal kurią nors formulę iš Etilo alkoholio denatūravimo formulių sąrašo, patvirtinto finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 135, ir naudojamas šiame sąraše nustatytose panaudojimo srityse (toliau –Denatūravimo formulių sąrašas). Denatūravimo formulių sąrašo formulės nustato atitinkamoms etilo alkoholio rūšims denatūruoti taikytinus denatūrantus, jų kiekius ir pagal atitinkamą denatūravimo formulę denatūruoto etilo alkoholio panaudojimo sritis. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje importuojamam etilo alkoholiui, denatūruotam šių Taisyklių 2 punkte nustatyta tvarka, akcizai gali būti netaikomi jeigu, jis yra ne maistui skirtuose produktuose ir tokiems ne maistui skirtiems produktams leidžiama naudoti pagal atitinkamą formulę denatūruotą etilo alkoholį, netaikant jam akcizų (Taisyklių 6.1 punktas), arba jį importuoja asmuo, kuris importuoja šį etilo alkoholį naudoti ne maistui skirtų produktų gamyboje arba gamybos proceso reikmėms (pagal finansų ministro nustatytas panaudojimo sritis), teisę importuoti tokį denatūruotą etilo alkoholį įgijęs teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 6.2 punktas).

Teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežta ir BD Nr.4SR50401831 importo rinkiniu deklaruota prekė – valymo priemonė „VR-super“ - atitinka minėtomis Akcizų įstatymo, Taisyklių nuostatomis bei Denatūravimo formulių sąrašu nustatytoms sąlygoms, kurioms esant etilo alkoholis gali būti pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas. Teismas nurodė, jog pareiškėjos muitinei pateiktoje valymo priemonės receptūroje nurodyta, kad į jos sudėtį įeina 30 procentų tūrio etilo alkoholio. Pareiškėja, teismo vertinimu, nepateikė įrodymų, paneigiančių trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo sprendimų argumentus, kad minėta prekė klasifikuotina 3402 20 90 00 kodu pagal Europos TARIC ir papildomu nacionaliniu kodu X107. Muitinės įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai atliekant muitinį patikrinimą paaiškėja, jog muitinės deklaracijoje nurodytų duomenų apie prekių klasifikavimą, kilmę ir (arba) muitinę vertę teisingumą būtina patikrinti papildomai (įskaitant atvejus, kai paimami prekių pavyzdžiai arba mėginiai), prekės, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 244 straipsniu, išleidžiamos, jeigu galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas užtikintas pateikus atitinkamo dydžio garantiją. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2004 m. lapkričio 29 d. BD Nr. 4SR50401831 importo rinkiniu deklaravus importuotą mažmeninei prekybai valymo priemonę „VR-super“, Muitinė nutarė papildomai patikrinti prekės klasifikavimo teisingumą ir paėmė mėginį (b. l. 61), o galinčios atsirasti mokestinės prievolės užtikrinimui prekę išleido į laisvą apyvartą pareiškėjai 2004 m. lapkričio 29 d. pateikus UAB draudimo kompanijos „Lamantinas“ išduotą draudimo liudijimą (polisą) ir vienkartinę garantiją. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog Muitinei nekilo abejonių dėl prekės klasifikavimo duomenų teisingumo ir Muitinė išleido prekes į laisvą apyvartą, nepareikalavusi garantijos, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teismas nurodė, kad, kadangi tretysis suinteresuotas asmuo 2005 m. kovo 9 d. sprendime nesirėmė Muitinės laboratorijos išvada Nr. 30362 (b. l. 60), aplinkybė, kad Muitinė paėmė prekės mėginį ir siuntė jį ištirti į Muitinės laboratoriją, nagrinėjamu atveju reikšminga tik tuo aspektu, kad patvirtina, jog, bendrovei deklaravus prekę, muitinė suabejojo duomenų apie prekių klasifikavimą teisingumu ir nutarė juos tikrinti papildomai. Aplinkybė, kokiu momentu Muitinė nutarė patikrinti prekių klasifikavimo teisingumą, teismo nuomone, nagrinėjamam ginčui nėra reikšminga, kadangi teisės aktai Muitinei suteikia teisę tikrinti deklaracijas pakartotinai, atlikti tyrimus po to, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą. Europos Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamentu Nr. 2913/92, 78 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios teisės aktų nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, imasi teisės aktų nuostatose nurodytų priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad tretysis suinteresuotas asmuo, priimdamas sprendimą, turėjo deklaruojant prekę bendrovės pateiktus bei iš bendrovės papildomai gautus dokumentus: 2004 m. lapkričio 29 d. BD Nr. 4SR50401831 importo rinkinį, 2004 m. spalio 11 d. sutartį Nr.2/21-04 dėl žaliavos perdirbimo ir jos priedus, sąskaitą-faktūrą Nr. 50, valymo priemonės „VR-super“ receptūrą 30673367.010-2001/3a-2001. 2004 m. spalio 11 d. sutartyje Nr. 2/21-04 dėl žaliavos perdirbimo ir jos priede Nr. 1 žaliavos perdirbimo schemoje valymo priemonės sudėtinės dalies – etilo alkoholio - denatūravimo sąlygos (tarp jų ir naudotini denatūratai) neaptartos. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2005 m. kovo 29 d. MD pateikė papildomus dokumentus, t. y. Ukrainos gamyklos „Červonenskij zavod“ 2005 m. vasario 24 d. raštą Nr. 02-180, kuriame nurodyta, jog pagal 2004 m. spalio 11 d. sutartį Nr. 2/21-04 ir RS 30673367.010-2001 3a-2001, gamindama 19854 kg ploviklio „VR-super“, ji naudojo techninį denatūruotą spiritą, denatūrantais naudodama cheminius komponentus metilizobutilketoną ir metiletilketoną, bei 2004 m. liepos-rugpjūčio mėn. metilizobutilketono ir metiletilketono kokybės sertifikatus. Pareiškėja pateikė teismui 2004 m. lapkričio 6 d. raštą Ukrainos gamyklos „Červonenskij zavod“ direktoriui, kuriuo ji prašė gaminant pagal 2004 m. spalio 11 d. sutartį Nr. 2/21-04 ploviklio „VR-super“ (19954 kg), papildomai įdėti metilizobutilketono ir metiletilketono. Teismas konstatavo, kad 2004 m. spalio 11 d. sutarties Nr. 2/21-04 12.1 punkte nurodyta, kad šios sutarties pakeitimai galioja tik tuomet, kai jie padaryti raštu ir pasirašyti šalių įgaliotų atstovų. Ši sutarties sąlyga, o taip pat byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja savo skunduose MD neminėjo ir neteikė 2004 m. lapkričio 6 d. rašto bei įrodymų apie jo išsiuntimą gavėjui, teismo nuomone, suteikia pagrindą konstatuoti, kad MD pagrįstai pripažino pagrįstu trečiojo suinteresuoto asmens 2005 m. kovo 9 d. sprendimą.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas pareiškėjos skundžiamą 2005 m. birželio 16 d. sprendimą, pagrįstai rėmėsi iš Ukrainos valstybinės muitinės tarnybos gauta informacija. Ukrainos Valstybinės muitinės tarnybos 2005 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 37/1-624 nurodyta, kad minėta prekė gaminama pagal technines sąlygas TU U 30673367.010-2001 – ploviklis „VR-super“ ir 2002 m. gegužės 5 d. yra užregistruota Ukrainos valstybiniame standartizacijos, metrologijos ir sertifikavimo centre Nr. 081/025234. Jos sudėtyje esantis etilo alkoholis buvo denatūruotas etilenglikoliu, t. y. ne tuo denatūratu, koks nurodytas bendrovės papildomai pateiktuose dokumentuose. Teismas nurodė, kad minėtus dokumentus Ukrainos Valstybinės muitinės tarnyba MD pateikė tarptautiniame susitarime nustatyta tvarka ir atsakovas neturėjo pagrindo jais abejoti ir nesiremti. Etilenglikoliu denatūruotas etilo alkoholis nepatenka į Denatūravimo formulių sąrašą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos importuotos prekės sudėtyje esantis etilo alkoholis (Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalis) negali būti priskirtas etilo alkoholiui, kuris denatūruotas Taisyklių 2 punkte nustatyta tvarka, kuriam netaikomi akcizai.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliantės manymu, teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, žlugdo įmonę. Apeliantė teigė 2004 m. lapkričio 6 d. UAB „Srava“ raštu, adresuotu Červonoje maisto prekių gamyklos direktoriui, nurodžiusi, gaminant ploviklį pagal sutartį Nr. 2/21-04, pridėti metilizobutilketono ir metiletilketono (ši formulė atitinka Lietuvos Respublikos reikalavimus, kai etilo alkoholiui netaikomas akcizas). 2004 m. lapkričio 9 d. iš Ukrainos gamyklos „Červonenskij zavod“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 50 ji pirko valymo priemonę „VR-super“ ir importavo ją į Lietuvos Respublikos teritoriją. Muitinės procedūrų metu deklarantas įformino bendrojo dokumento importo rinkinį Nr. 4SR50401831, nurodydamas Kombinuotoje nomenklatūroje kodą 3402 20 90 00, kadangi gamyklos perduoti dokumentai (sąskaita - faktūra, krovinio važtaraštis) patvirtino, kad valymo priemonė „VR-super“ atitinka 2004 m. spalio 11 d. sutarties Nr. 2/21-04 sąlygas ir šį kodą. Pagal Muitinės įstatymo 61 straipsnį, paaiškėjus deklaracijoje nurodytų duomenų apie prekių klasifikavimą, kilmę ir (arba) muitinę vertę netikslumams, jų teisingumą būtina tikrinti papildomai ir prekės, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 244 straipsniu, išleidžiamos tik tuomet, jeigu galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas užtikrinamas pateikus atitinkamo dydžio garantiją. Apeliantės teigimu, atliekant muitinį tikrinimą, niekam nekilo abejonių, jog muitinės deklaracijoje nurodyti duomenys apie prekių klasifikavimą gali neatitikti Kombinuotosios nomenklatūros. Prekės buvo išleistos iš muitinės teritorijos, nereikalaujant papildomų dokumentų ar garantijų, todėl jos buvo parduotos. MD sprendime nurodė, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą visą valymo priemonės „VR-super“ kiekį bendrovė pardavė fiziniams asmenims, kurių pasai paskelbti negaliojančiais. Tačiau apeliantė nurodė, kad jokie teisės aktai nereikalauja, jog bendrovė, parduodama prekes, patikrintų pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų galiojimą, todėl šie motyvai neturi loginio ryšio su nagrinėjamu ginču. Ukrainos Valstybinės muitinės tarnybos 2005 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 37/1-624, kuriame nurodyta, kad plovimo priemonė „VR-super“ yra įregistruota 2002 m. gegužės 5 d. Ukrainos valstybinio standartizacijos, metrologijos ir sertifikavimo centre Nr. 081/025234 ir kad ploviklis yra denatūruotas etilenglikoliu, pateiktas vadovaujantis standartizacija, todėl neatsižvelgta, kad importuota valymo priemonė pagaminta pagal patikslintą prašymą, skirtą įvežimui be akcizo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Apeliantės teigimu, Ukrainos muitinės raštai nepatvirtina, kad minėta valymo priemonė, skirta mažmeninei prekybai, neatitinka Kombinuotosios nomenklatūros kodo 3402 20 90 00 pagal TARIC. Muitinei pareikalavus, ji pateikė papildomus dokumentus, kurie turėjo juridinę galią, atitiko įstatymų reikalavimus ir patvirtino sutarties sudarymo, denatūratų patikslinimo bei denatūruojant spiritą naudotų cheminių komponentų metilizobutilketono ir metilektilketono aplinkybes. Ukrainos gamyklos „Červonenskij zavod“ raštas Nr. 02-180 taip pat patvirtina, kad valymo priemonės „VR-super“ sudėtyje esantis etilo alkoholis denatūruotas metilizobutilketonu ir metilektilketonu. MD sprendime padarytos išvados, apeliantės nuomone, kelia pagrįstų abejonių, kadangi prieštarauja viena kitai: MD nurodo, kad Ukrainos valstybinė muitinės tarnyba pateikė dokumentų kopijas ir paaiškinimą, jog valymo priemonės sudėtyje esantis etilo alkoholis buvo denatūruotas etilenglikoliu, tačiau vėliau nurodo, kad neįrodyta, jog valymo priemonės „VR-super“ sudėtyje esantis etilo alkoholis buvo denatūruotas; Ukrainos valstybinės muitinės tarnybos pateiktame rašte nurodoma, kad valymo priemonė pagaminta laikantis techninių sąlygų TU U 30673367.010-2001, tačiau MD konstatavo, kad nėra įrodymų, jog UAB „Srava“ importuota valymo priemonė „VR-super“ pagaminta laikantis techninių sąlygų TU U 30673367.010-2001. Apeliantės teigimu, šių aplinkybių teismas neįvertino.

IV.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, teismo sprendimą palikdamas nepakeistą. Teismas vadovavosi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 10 dalimi, 8, 25, 26 straipsniais, Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 902 patvirtintų Taisyklių 2, 6 punktais. Nustatyta, kad pareiškėjai 2004 m. lapkričio 29 d. importo rinkiniu BD Nr. 4SR50401831 deklaravus importuotą mažmeninei prekybai valymo priemonę „VR-super“, Muitinė nutarė papildomai patikrinti prekės klasifikavimo teisingumą ir paėmė mėginį (b. l. 61), o galinčios atsirasti mokestinės prievolės užtikrinimui prekę išleido į laisvą apyvartą, pareiškėjai 2004 m. lapkričio 29 d. pateikus UAB draudimo kompanijos „Lamantinas“ išduotą draudimo liudijimą (polisą) ir vienkartinę garantiją. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog Muitinei nekilo abejonių dėl prekės klasifikavimo duomenų teisingumo ir Muitinė išleido prekes į laisvą apyvartą, nepareikalavusi garantijos, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Nustatyta, jog tretysis suinteresuotas asmuo vadovavosi Muitinės įstatymo 61 straipsnio 2 dalimi, kad Muitinės veiksmai davė pagrindą pareiškėjai pasirūpinti pilnos ir objektyvios informacijos surinkimu bei pateikimu, kad būtų galima nustatyti prekės deklaravimo tinkamumą. Remdamasis pirmosios instancijos teismo sprendime išvardintais bendrovės pateiktais dokumentais ir sutikdamas su jų vertinimu, teismas konstatavo, kad 2004 m. spalio 11 d. sutarties Nr. 2/21-04 12.1 punkto nuostata, jog sutarties pakeitimai galioja tik tuomet, kai jie sudaryti raštu ir pasirašyti šalių įgaliotų atstovų, o taip pat byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja savo skunduose MD neminėjo ir neteikė 2004 m. lapkričio 6 d. rašto bei įrodymų apie jo išsiuntimą gavėjui, suteikė pagrindą padaryti išvadą, kad MD pagrįstai pripažino pagrįstu trečiojo suinteresuoto asmens 2005 m. kovo 9 d. sprendimą. Teismo konstatavimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą 2005 m. birželio 16 d. sprendimą, pagrįstai rėmėsi iš Ukrainos valstybinės muitinės tarnybos gauta informacija. Pripažinta, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo sprendimų argumentus, kad minėta prekė klasifikuotina 3402 20 90 00 kodu pagal Europos TARIC ir papildomu nacionaliniu kodu X107. Pareiškėjos papildomai apeliacinio bylos nagrinėjimo metu pateiktas Ukrainos Valstybinės muitinės tarnybos Centrinės muitinės laboratorinių tyrimų ir ekspertizių valdybos 2005 m. lapkričio 7 d. raštas, teismo konstatavimu, taip pat neįgalina daryti priešingos išvados (rašte minima 2004 m. lapkričio 28 d. eksperto pažyma nepateikta). Pažymėta, jog atsakovui siųstame Ukrainos Valstybinės muitinės tarnybos 2005 m. balandžio 27 d. rašte (b. l. 43-45, 88-91) nurodoma tos pačios valdybos 2004 m. lapkričio 23 d. išvada, kurioje tvirtinama, kad ploviklis denatūruotas etileno glikoliu. Duomenų, kokiu pagrindu ir ar pareiškėjos importuota prekė buvo tikrinama papildomai, nėra pateikta.

V.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi pagal pareiškėjo prašymą procesą administracinėje byloje atnaujino. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalimi, 153 straipsnio 2 dalies 2 bei 10 punktais. Teismas nurodė, jog pagal pareiškėjos kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktą 2006 m. balandžio 14 d. Ukrainos Valstybinės muitinės tarnybos raštą Nr. 20/02837 2004 m. mokslinė gamybos įmonė „Intorntechnik“, suderinusi su Ukrainos mokslinio tyrimo institutu „Spirtbioprod“, Červonensko maisto produktų gamyklos užsakymu, parengė naują etilo spirito, naudojamo plovimo priemonės „VR-super“ gamybai, denatūracijos metodiką. Pagal šią metodiką denatūruojant etilo spiritą, kuris yra plovimo priemonės sudedamoji dalis, kaip priedai naudojami metiletilketonas (pagrindinis priedas) ir metilizobutilketonas (pagalbinis priedas). Šis denatūracijos būdas patvirtintas Ukrainos MK nutarimu Nr. 1266 ir keitiniu Nr.5, įsigaliojusiu 2003 m. spalio 2 d. Pateiktame atsakyme taip pat nurodoma, kad pagal 2004 m. lapkričio 23 d. ekspertizę ir eksperto pažymą Nr.4-184, ekspertizė buvo atliekama IK-spektroskopijos metodu pagal plovimo priemonės, gamintos Červonensko maisto produktų gamykloje iki 2004 m., pavyzdį ir dokumentaciją. Šią ekspertizę atliko Ukrainos valstybinės muitinės tarnybos Centrinės muitinės laboratorinių tyrimų ir ekspertizės darbų valdyba. 2004 m. lapkričio 28 d. ekspertizė Nr. 5-185 paraleliai buvo atliekama Ukrainos mokslinio tyrimo institute „Spirtbioprod“, kuris atlieka tarptautinį sertifikavimą ir rengia visos produkcijos, kurios sudėtyje yra spirito, ekspertizių atlikimo metodiką visoms Ukrainos ekspertizių įstaigoms. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodomos bylos nagrinėjimo metu nevertintos aplinkybės atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvardintų naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra svarbios sprendžiant dėl į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos ir BD Nr.4SR50401831 importo rinkiniu deklaruotos prekės - valymo priemonės „VR-super“ - atitikimo Akcizų įstatymo, Taisyklių nuostatomis bei Denatūravimo formulių sąrašu nustatytoms sąlygoms, kurioms esant etilo alkoholis gali būti pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas. Todėl procesas byloje atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Kolegija pažymėjo, kad 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymu ratifikuotos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, kurios šalimi yra ir Ukraina, 1 straipsnyje nurodomi dokumentai, kuriems panaikinamas diplomatinis ar konsulinis legalizavimas. Šiame straipsnyje nurodoma, kad be kita ko Konvencija netaikoma administraciniams dokumentams, tiesiogiai susijusiems su prekybos arba muitinės operacijomis (Konvencijos 1 straipsnio 3 dalies b punktas). Pareiškėjo pateiktas dokumentas, kuriuo grindžiamas naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimas, pateiktas ne tarptautiniame susitarime nustatyta tvarka ir nėra legalizuotas, tačiau, kolegijos nuomone, dėl pateikto įrodymo pakankamumo ir jo gavimo tvarkos spręstina bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Procesas nagrinėjamoje byloje atnaujintas teisėjų kolegijai kilus abejonių, ar priimant skundžiamą Vyriausiojo administracinio teismo nutartį buvo pilnai įvertinti įrodymai. Pagrindu šiai abejonei kilti tapo pareiškėjos pateiktas Ukrainos Valstybinės muitinės tarnybos 2006 m. balandžio 14 d. raštas Nr. 20/02837. Iš bylos medžiagos ( b. t. 2, l. 12 - 13) matyti, kad šis raštas yra gautas pareiškėjos kaip atsakymas į advokato Dariaus Katausko 2006 m. vasario 1 d. ir 2006 m. kovo 13 d. paklausimus. Atsakymą Ukrainos valstybinės muitinės tarnybos vardu yra pasirašęs Kovos su kontrabanda departamento direktorius L. M. N., oficialiu Ukrainos valstybinės muitinės tarnybos antspaudu raštas nėra patvirtintas. Pareiškėjos pateiktame rašte yra nurodyta, kad nuo 2004 m. Červonensko maisto produktų gamyklos užsakymu yra parengta nauja ploviklio ,,VR-super“ denatūracijos metodika, pagal kurią denatūracijai yra naudojami metiletilketonas ir metilizobutilketonas; be to pateikiama informacija apie produkto ekspertinius tyrimus: nurodoma, kad 2004 m. lapkričio 23 d. ekspertizė buvo atlikta Ukrainos valstybinės muitinės tarnybos Centrinės muitinės laboratorinių tyrimų ir ekspertizės darbų valdybos, 2004 m. lapkričio 28 d. ekspertizė atlikta paraleliai Ukrainos mokslinio tyrimo institute ,,Spiritbioprod“. Pareiškėja Ukrainos Valstybinės muitinės tarnybos 2006 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 20/02837 pateikė kaip papildantį jos apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2005 m. lapkričio 7 d. Ukrainos valstybinės muitinės tarnybos Centrinės muitinės laboratorinių tyrimų ir ekspertizių valdybos atsakymą advokatui Dariui Katauskui, kuriame daroma nuoroda į neįvardintos institucijos 2004 m. lapkričio 28 d. eksperto pažymos Nr. 5- 185 išvadą, kad gaminant plovimo priemonę ,,VR - Super“ buvo naudojami cheminiai komponentai metiletilketonas ir metilizobutilketonas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis įtvirtina bendrąjį įrodymų leistinumo principą- įrodymai turi būti surinkti įstatymų nustatyta tvarka. Užsienio valstybėse išduotų įrodymų rinkimo tvarką reglamentuoja tarptautinės teisės normos. Pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo valstybės narės atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši Konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje; tačiau kartu ši Konvencija nustato tam tikrą užsienyje išduotų dokumentų tikrumo patvirtinimo tvarką tam, kad jie būtų pripažįstami: šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą, tai yra daroma valstybės kompetentingai institucijai išduodant Konvencijoje nustatytos formos pažymą- apostille. Konvencijos 1 straipsnis nustato, kad ji taikoma valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodamiems dokumentams, administraciniams dokumentams, fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialiems patvirtinimams ir t.t.

Lietuvos valstybė su Ukraina nėra sudariusi dvišalio susitarimo, kuris nustatytų paprastesnę, negu nustatytoji Hagos konvencijoje, abipusę dokumentų pripažinimo tvarką, taikytiną privatiems asmenims Ukrainos institucijų išduotiems dokumentams.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos pateikti Ukrainos Valstybinės muitinės tarnybos raštai turėjo būti patvirtinti apostille 1961 m. Hagos konvencijoje nustatyta tvarka. Šie raštai nėra administraciniai dokumentai, tiesiogiai susiję su prekybos arba muitinės operacijomis, todėl jiems netaikoma Konvencijos 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga. Pareiškėjos pateikti dokumentai nurodytų formos reikalavimų neatitinka, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktu Ukrainos valstybinės muitų tarnybos 2007 m. sausio 24 d. raštu Nr. 20/0381, gautu Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Ukrainos valstybinio muitinės komiteto pasirašyto 1995 m. balandžio 18 d. memorandumo dėl tarpusavio pagalbos teikimo tvarkos pagrindu, yra paneigtas pareiškėjo pateiktų Ukrainos Valstybinės muitinės tarnybos 2006 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 20/02837 ir 2005 m. lapkričio 7 d. Ukrainos valstybinės muitinės tarnybos Centrinės muitinės laboratorinių tyrimų ir ekspertizių valdybos rašto turinys. Ukrainos muitinė 2007 m. sausio 24 d. raštu Nr. 20/0381 oficialiai pranešė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra suklastoti- jų turinys yra pakeistas ir neatitinka antrųjų egzempliorių, saugomų Ukrainos muitinėje, originalų.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius jos poziciją, kad ginčo objektu esantis ploviklis ,,VR - Super“ buvo denatūruotas naudojant cheminius komponentus metiletilketoną ir metilizobutilketoną. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija priimdama 2006 m. sausio 20 d. nutartį tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai pritaikė ginčui aktualias teisės normas. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas, skundžiami teismų sprendimai paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos UAB ,,Srava“ prašymą atmesti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisSigita RudėnaitėRičardas Piličiauskas