- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- II-53-1142/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00010-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. P.
- Institucija
- Kalipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. VMI-03-ANR_N-564-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė
1. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam E. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad E. P., būdamas Kredito unijų narių asociacijos vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2021 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, t. y. 2022 m. birželio 15 d. Tuo E. P., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį. Be to, E. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija už 2022 metus, kuri turėjo būti pateikta iki kitų kalendorinių metų vasario 15 d., t. y. iki 2023 m. vasario 15 d. Tuo E. P., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį.
II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. pateikė skundą (patikslintą), juo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Kredito unijų narių asociacija nuo įkūrimo 2015 metais veiklos nevykdė, jokių pajamų negavo, darbuotojų neturėjo, o visose už 2015 – 2020 metus teiktose deklaracijose visada buvo nurodytas skaičius nulis. Skunde teigiama, kad pateikti dokumentus elektroniniu būdu yra labai sudėtinga, todėl ankstesniais metais pareiškėjui padėdavo Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja. 2021 m. vasarą nuvykus į instituciją paaiškėjo, kad ši darbuotoja nebedirba, o kita darbuotoja atsisakė padėti ir nukreipė konsultuotis telefonu nuotoliniu būdu. Mokesčių inspekcijos telefonu pateiktos informacijos E. P. nesuprato, o 2022 m. rugpjūčio 15 d. bandymas teikti deklaraciją nebuvo sėkmingas. Visa tai patvirtina, kad deklaracija už 2021 metus nebuvo pateikta laiku dėl sudėtingos VMI sistemos ir šios institucijos darbuotojų nenoro padėti.
2.2. E. P. nuo 2023 m. vasario 1 d. nebėra (duomenys neskelbtini) direktorius, o naujasis šios įmonės vadovas yra V. P.. Skunde teigiama, kad 2023 m. vasario 21 d. jis naujojo direktoriaus paklausė, ar šis pateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2022 metus ir jam buvo paaiškinta, kad deklaracija yra pateikta. Jam taip pat buvo paaiškinta, kad minėtą deklaraciją buvo planuota pateikti 2023 m. vasario 15 d., tačiau vasario 14 d. naujasis vadovas susirgo, vasario 15, 17 dienomis dirbo iš namų nuotoliniu būdu, todėl tik atėjęs į darbą pateikė deklaraciją. Mano, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo netinkamai įvertinti bylos duomenys, nenustatytos esminės faktinės aplinkybės, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Nors E. P. kaltės nepripažįsta, tačiau neginčija nustatyto fakto, kad nekilnojamojo turto mokesčio ir pelno mokesčio deklaracijos mokesčių administratoriui nebuvo pateiktos laiku. Skunde nurodytos aplinkybės apie sudėtingą mokesčių administratoriaus informacinę sistemą vertintinos kaip asmens gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teisinis reguliavimas įpareigoja juridinio asmens vadovą teikti deklaracijas, o to nepadarius numato administracinę atsakomybę pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Atsiliepime pažymima, kad E. P. teikė deklaracijas už 2020 – 2015 metus, todėl tai rodo, jog jam buvo žinoma deklaracijos pateikimo tvarka ir terminai. Vien ta aplinkybė, kad Kredito unijų narių asociacija veiklos nevykdė neatleidžia vadovo nuo pareigos teikti pelno mokesčio deklaracijas. Po skundžiamo nutarimo priėmimo, t. y. 2023 m. vasario 22 d., mokesčių administratoriui buvo pateikta deklaracija, todėl tai rodo, jog esant poreikiui ir norui, E. P. randa būdų ir galimybių tinkamai pateikti reikiamus duomenis mokesčių administratoriui.
3.2. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu mokesčių administratoriui nebuvo pateikti duomenys apie pasikeitusį (duomenys neskelbtini) vadovą, šie duomenys pateikti tik kartu su skundu. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi, apie įmonės vadovo pasikeitimą juridinių asmenų registro tvarkytojas turėjo būti informuotas ne vėliau kaip per 5 dienas. Tokie duomenys per 5 darbo dienas turėjo būti pateikti ir mokesčių administratoriui. Šiuo atveju duomenys apie (duomenys neskelbtini) vadovo pasikeitimą Juridinių asmenų registre įregistruoti tik 2023 m. vasario 21 d., t. y. kitą dieną po skundžiamo nutarimo priėmimo ir praėjus 20 dienų po (duomenys neskelbtini) direktoriaus pasikeitimo. Dėl šios priežasties neregistruoti ir neišviešinti duomenys apie vadovo pasikeitimą negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, bei nesudaro pagrindo netaikyti administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. skundą palaikė ir jame nurodytais motyvais prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Kredito unijų narių asociacijos vadovu jis yra nuo pat šios asociacijos įsteigimo ir supranta, kad turi pareigą mokesčių administratoriui teikti deklaracijas. Jis pats ataskaitų mokesčių inspekcijai niekada neteikdavo, šiuo tikslu visada nuvykdavo pas ten dirbančią darbuotoją, kuri jam padėdavo pateikti deklaracijas. Nuvykus 2022 metais jam buvo paaiškinta, kad anksčiau jam padėdavusi darbuotoja išėjo į pensiją bei pasiūlyta dėl deklaracijos pateikimo konsultuotis telefonu. Po konsultacijos telefonu jis gegužės ar birželio mėnesį, tiksliai nebepamena, deklaraciją bandė pateikti, tačiau 2023 m. sausio 20 d. prisijungus prie VMI sistemos paaiškėjo, kad anksčiau jam buvo atsiųstas pranešimas apie tai, jog deklaracija nebuvo baigta pildyti. Tada paaiškėjo, kad deklaracijos jis nebuvo įkėlęs į sistemą. Nesutinka su tuo, kad deklaracijos jis nepateikė tyčia, nes tai nebuvo tyčinis pažeidimas. Jis taip pat nesutinka su epizodu dėl (duomenys neskelbtini) deklaracijos nepateikimo, nes jis nebėra šios įmonės vadovas ir atsakomybė jam nebegali būti taikoma. Kadangi jo veiksmuose nėra kaltės, nėra ir administracinio nusižengimo. Pažymėjo, kad dėl deklaracijų nepateikimo nebuvo padaryta jokia žala. Dėl visų šių aplinkybių jis neturėtų būti traukiamas atsakomybėn.
Atsiliepimas
5. Nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. ANK 187 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.
8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. vasario 20 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, E. P. už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad E. P., būdamas Kredito unijų narių asociacijos vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, nes iki 2022 m. birželio 15 d. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2021 metus. Be to, E. P., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, nes iki 2023 m. vasario 15 d. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2022 metus.
9. Byloje pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. skundžiamo nutarimo neteisėtumą grindžia tuo, kad Kredito unijų narių asociacijos deklaracija už 2021 metus nebuvo pateikta laiku dėl sudėtingos VMI informacinės sistemos ir šios institucijos darbuotojų nenoro padėti, o pats deklaracijos nepateikimas šiuo atveju nebuvo tyčinis. Dėl to nesant administracinio nusižengimo sudėties, teisena jam turi būti nutraukta. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
10. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Tai reiškia, kad Kredito unijų narių asociacijos pelno mokesčio deklaracija už 2021 metus turėjo būti pateikta vėliausiai iki 2022 m. birželio 15 d. Iš byloje esančios medžiagos (elektroninio deklaravimo sistemos išrašo) matyti, kad ši deklaracija mokesčių administratoriui pateikta tik 2023 m. vasario 22 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. iš esmės neneigia fakto, kad pelno mokesčio deklaracija už 2021 metus nebuvo pateikta iki įstatyme nustatyto termino, t. y. iki 2022 m. birželio 15 d. Nors teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad 2022 m. gegužės ar birželio mėnesį jis bandė pateikti deklaraciją, tačiau iš jo paties pateikto „Mano VMI“ sistemos išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. jam buvo atsiųstas pranešimas apie tai, jog dokumentai nebaigti ruošti. Teismo posėdžio metu E. P. pripažino, jog vėliau jis išsiaiškino, kad pelno mokesčio deklaracija į sistemą nebuvo įkelta. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamo 2023 m. vasario 20 d. nutarimo priėmimo metu E. P., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, nebuvo tinkamai pateikęs pelno mokesčio deklaracijos už 2021 metus. Tai atitinka vieną iš ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyviųjų veikos požymių – ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas.
11. Esminis argumentas, kurį akcentuoja E. P., yra tai, kad pelno mokesčio deklaracijos nepateikimas nebuvo tyčinis, nes deklaracija nepateikta dėl sudėtingos mokesčių administratoriaus informacinės sistemos bei nepakankamos institucijos darbuotojų pagalbos, todėl jo veiksmuose nėra tyčios, kaip būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio.
12. Vertindamas šiuos skundo argumentus, teismas atsižvelgia į tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
13. Nagrinėjamu atveju E. P. yra juridinio asmens, t. y. (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl jis yra atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimą mokesčių administratoriui. Pažymėtina, kad teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas atitinkamų teisės aktų nežinojimu, deklaravimo tvarkos, mokesčių deklaravimo sistemos nesupratimu ar panašaus pobūdžio aplinkybėmis, nes tai nebūtų suderinama su konstituciniu teisės principu, jog įstatymų nežinojimas asmens neatleidžia nuo atsakomybės. Nors teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad buvo nuvykęs į inspekciją, vėliau mokesčių informacinėje sistemoje bandė pateikti pelno mokesčio deklaraciją, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog šie veiksmai nebuvo pakankami, kad pelno mokesčio deklaracija būtų tinkamai pateikta iki įstatyme nustatyto termino, t. y. 2022 m. birželio 15 d. Kaip matyti iš kartu su skundu pateikto „Mano VMI“ sistemos išrašo, 2022 m. rugpjūčio 15 d. (praėjus dviem mėnesiams nuo termino pabaigos) E. P. buvo informuotas apie tai, jog dokumentai nebaigti ruošti, tačiau deklaracija pateikta tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, t. y. 2023 m. vasario 22 d. Visa tai patvirtina, kad E. P., būdamas Kredito unijų narių asociacijos vadovu, nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek šiomis aplinkybėmis buvo būtina, jog nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad E. P. posėdžio metu nurodė turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, užima vadovo pareigas, turi vadovavimo keliems juridiniams asmenims patirties, taip pat turėjo ankstesnės deklaravimo patirties. Nepakankamą asmens apdairumą šiuo atveju rodo ir ta aplinkybė, jog pagal byloje esančius Administracinių nusižengimo registro duomenis E. P. 2020 metais buvo paskirtas įspėjimas už analogiško nusižengimo padarymą vadovaujant kitam juridiniam asmeniui, todėl tai turėjo skatinti asmenį dar atidžiau ir kruopščiau laikytis aptariamų teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas daryti išvadą, jog administracinis nusižengimas šiuo atveju padarytas dėl nerūpestingumo, t. y. neatsargia kaltės forma. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai apie nusižengimo padarymo aplinkybes šiuo atveju nelaikytini objektyviai pateisinamais ir nepašalina jo atsakomybės, todėl administracinė nuobauda už Kredito unijų narių asociacijos pelno mokesčio deklaracijos nepateikimą E. P. paskirta pagrįstai.
14. Skunde nėra ginčijama nutarime nurodyta aplinkybė, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai iki 2023 m. vasario 15 d. nebuvo pateikta (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija už 2022 metus, tačiau nurodoma, kad E. P. nuo 2023 m. vasario 1 d. nebėra šios įmonės direktorius, todėl jis nėra tinkamas atsakomybės subjektas dėl (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos nepateikimo. Kartu su skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė teismui 2023 m. sausio 30 d. prašymo atstatydinti E. P. iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų kopiją, taip pat (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, kurioje nurodoma, kad nuo 2023 m. vasario 1 d. nuspręsta atstatydinti įmonės direktorių E. P. iš direktoriaus pareigų (suteikiant direktoriaus pavaduotojo pareigas).
15. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad prašymas Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenis apie (duomenys neskelbtini) vadovo pasikeitimą registro tvarkytojui pateiktas tik 2023 m. vasario 21 d., t. y. kitą dieną po skundžiamo nutarimo priėmimo. Iš byloje esančio mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų 2023 m. vasario 28 d. išrašo matyti, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu E. P. registre buvo nurodytas kaip įmonės vadovas. Tokie patys duomenys apie įmonės vadovą buvo nurodyti ir mokesčių administratoriaus tvarkomoje elektroninio deklaravimo sistemoje, kurioje E. P. nurodomas ir kaip įmonės vadovas, ir kaip įmonę atstovaujantis asmuo. Vadinasi, skundžiamo nutarimo priėmimo metu nei Juridinių asmenų registre, nei mokesčių mokėtojų registre nebuvo įregistruoti duomenys apie (duomenys neskelbtini) vadovo pasikeitimą.
16. Teismas pažymi ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punktą Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 6 dalies nuostatas šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su institucijos atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, jog skundžiamo nutarimo priėmimo metu registro tvarkytojui nebuvo pateikti duomenys apie vadovo pasikeitimą, todėl tinkamai neišviešinus vadovo pasikeitimo fakto, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija neturėjo pagrindo E. P. netaikyti administracinės atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies pažeidimo.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-564-2023 nepakeistą ir E. P. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.