- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- II-243-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00171-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Nukentėjusysis
- L. V.
institucijos Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK (toliau –institucija) atstovui M. L., S. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. S. skundą institucijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko A. K. nutarimą Nr. 82-ANR-N-1675-2018 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nesurinkta objektyvių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, be to ne jis yra administracinėn atsakomybėn trauktinas subjektas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. S. pareiškimą institucija prašė jo netenkinti. Mano, jog priimtas sprendimas teisėtas, priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą.
Institucijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo jį atmesti, negalėjo paaiškinti, ką nuvykę į vietą nustatė pareigūnai. Teismui pasiūlius papildomų įrodymų neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas naikintinas, skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).
Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, institucija privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasi įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti. Negalima pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).
Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad sprendimas pripažinti J. S. kaltu yra grįstas išimtinai L. V. paaiškinimais, kurie imti tik vieną kartą įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vienas paaiškinimas paimtas jos neįspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o pareiškimas rašytas laisva forma. Kitų J. S. kaltę patvirtinančių įrodymų administracinio nusižengimo byloje nėra. Priešingai, byloje yra 2018-08-06 Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnijos raštas, kuriame nurodoma, jog apklausus šalia kavinės gyvenančius asmenis žodžiu, seniūnija negavo gyventojų skundų dėl kavinės ,,A“ lankytojų keliamo triukšmo, skundėsi tik L. V.. Tačiau šie prieštaravimai byloje nepašalinti, nukentėjusiosios L. V. paaiškinimų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Byloje net nebuvo tirta ir nesiaiškinta, ar kavinė 2018-08-04 dirbo, o jei taip, tai iki kelintos valandos, ar joje buvo klientų, jei taip, tai iki kelintos valandos. Kokie asmenys kėlė triukšmą, keikėsi, garsiai leido muziką, o jei taip, ar buvo gavę J. S. sutikimą. Teismo posėdžio metu J. S. paaiškino, jog 2018-08-04 22.20 val. buvo savo namuose, o ne kavinėje. Tokia administracinėn atsakomybėn trauktino asmens versija nepaneigta. Kaip ir nepaneigta jo iškelta versija, jog galimai triukšmą galėjo kelti iš miestelyje vykusios šventės grįžtantys žmonės. Be to, nors ir gauta informacija, jog išskyrus L. V., negauta skundų dėl keliamo triukšmo, tačiau, nenustatyti šalia kavinės ,,A.“ gyvenantys asmenys, jie neapklausti ir nesiaiškinta, ar šie 2018-08-04 22.20 val. girdėjo kavinės lankytojų keliamą triukšmą, o jei taip, ar keliamas triukšmas sutrikdė viešąją rimtį.
Kaip ir minėta, J. S. kaltė buvo grindžiama vien tik L. V. paaiškinimais, jos pateiktų vaizdo ir garso įrašu. Tačiau teismas abejoja L. V. parodymų objektyvumu, kadangi tarp pastarosios ir J. S. jau kuris laikas susiklostę konfliktiški santykiai. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog į vietą buvo nuvykę policijos pareigūnai, tačiau ką ten nustatė paaiškinti negalėjo, jokių rašytinių įrodymų nepateikė, nors teismas ir siūlė teikti papildomus įrodymus. Institucija taip pat nurodė, kad sprendimą nubausti asmenį grindė ir techninėmis priemonėmis, t. y. L. V. pateiktu vaizdo ir garso įrašu, tačiau tokioje situacijoje, kai konfliktas yra užsitęsęs (LITEKO duomenimis vien teisme nagrinėjamas ketvirtas iš esmės tapatus skundas), o nusižengimas įrodinėjamas iš esmės nukentėjusiosios parodymais, kurie prieštarauja kitai administracinio nusižengimo bylos medžiagai, ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas, kaip minėta, vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, viso proceso metu elgėsi pasyviai.
Išdėstytų aplinkybių viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, jog J. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą (neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė).
Pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas viešbučio – kavinės ,,Arka“ savininkui kaip už įmonės komercinę, ūkinę ir socialinę veiklą atsakingam subjektui. Tačiau byloje nustatyta, kad jau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, J. S. pateikė informaciją, jog funkcijas dėl viešosios tvarkos palaikymo buvo delegavęs kitam asmeniui. Iš tiesų teismų praktikoje, susiklosčiusioje dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK), įmonių vadovai būdavo traukiami administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį (viešosios rimties trikdymas). Tačiau šiuo konkrečiu atveju J. S. nurodė, kad už viešos tvarkos palaikymą buvo atsakingas kitas asmuo, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikta, todėl, įvertinęs nusižengimo byloje ištirtų įrodymų visumą, apylinkės teismas daro išvadą, kad J. S. nagrinėjamu atveju nėra tinkamas ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, o kartu tai reiškia, kad nėra ir administracinio nusižengimo sudėties – subjektyviosios pusės, subjekto.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Nukentėjusioji L. V. prašė priteisti iš J. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šias išlaidas sudaro 170,00 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti už teisinių paslaugų teikimą administracinio nusižengimo byloje. Prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti įrodymai, patvirtinantys šios pinigų sumos advokatui sumokėjimą.
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintinas ir administracinio nusižengimo teisena J. S. atžvilgiu nutrauktina, nukentėjusiosios L. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš J. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo J. S. skundą tenkinti.
Panaikinti 2018 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko A. K. nutarimą Nr. 82‑ANR‑N‑1675-2018 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.