Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teiseja R. Valentiniene Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.9.1;1.1.11.1.(S)

2005 m. birželio 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Klaipedos apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro apeliacini skunda del Klaipedos apygardos teismo 2005 m. gegužes 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 135 str. 2 d. 3 p. ir BK 178 str. 4 d. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 4 d. 30 paru arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta subendrinta bausme laisves atemimas 3 metams, bausme paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 str., 81 str. 2 d., bausmes vykdymas A. A. atidetas 2 metams, uždraudžiant vienerius metus be bausmes vykdyma kontroliuojanciu instituciju žinios keisti gyvenamaja vieta.

Iš A. A. priteista 1274,82 Lt Valstybinei ligoniu kasai V. A. gydymo išlaidu ir 166,44 Lt valstybei teismo išlaidu.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. A. nuteistas už tai, kad kartu su V. A. 2002 m. lapkricio men. pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, ,,(duomenys neskelbtini)“ ribose, A. J. priklausanciame miške, pagrobe svetima turta – nupjove ir pasisavino A. J. priklausancius medžius, iš viso padarydamas nukentejusiajam A. J. 175,54 Lt turtine žala.

A. A. nuteistas ir už tai, kad 2004 m. vasario 16 d. apie 20 val., ,,(duomenys neskelbtini)“ , tevu V. ir V. Z. A. gyvenamojo namo svetaineje, del asmeniniu nesutarimu kilus konfliktui su tevu V. A. , A. A. tycia virtuviniu peiliu ipjove A. A. i kaire ausi ir veido kaire puse bei dure peiliu nukentejusiajam i pilvo kaires puses sriti, ir taip del kiauryminio pilvapleves ertmes sužalojimo su skrandžio pakenkimu nukentejusiajam V. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Apelianto nuomone, teismas nepagristai pripažino, kad A. A. pagal socialine branda prilygsta nepilnameciui, todel netinkamai pritaike BK bendrosios dalies normas.

Prokuroras pažymi, kad A. A. nuteistas už dvieju tyciniu nusikalstamu veiku padaryma. Pirma nusikalstama veika (A. J. miško vagyste) padare 2002 m. lapkricio menesio pabaigoje, kai jam jau buvo 18 metu ir 8 menesiai. Prokuroras atkreipia demesi, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigunams ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisejo A. A. nurode, kad reikejo malku, o pinigu nusipirkti neturejo, todel ir voge medžius, t.y. nusikalstamos veikos padarymo motyvu nurode sunkia materialine padeti ir pinigu trukuma. Nagrinejant byla teisme, A. A. nurode, kad pagrobtus medžius pardave, ka patvirtino ir nukentejes A. J. , t.y. nusikalstama veika padare siekdamas pasipelnyti. Prokuroro teigimu, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu, nusikalstamos veikos motyvu nurodydamas sunkia materialine padeti, A. A. suvoke padares nusikalstama veika ir norejo sumažinti savo kalte. Be to, šios aplinkybes rodo ir tai, kad jau šios nusikalstamos veikos padarymo metu A.A buvo socialiai subrendusi asmenybe, nusikalstama veika padare pilnai suvokdamas tiek jos neteisetuma, tiek pavojinga pobudi, todel prokuroro nuomone, teiseju kolegija nepagristai nesuabejojo nuteistojo socialine branda nusikalstamos veikos padarymo metu bei nesvarste aptariamo skyriaus nuostatu taikymo.

Prokuroro teigimu, teismas padarydamas išvada, kad A. A. pagal socialine branda prilygsta nepilnameciui, nenurode konkreciu požymiu, nepasisake ir nepaneige ekspertes išvados, kad kaltinamasis pagal psichikos susiformavimo lygi galejo adekvaciai vertinti situacija, todel tokia teismo išvada nepagrista.

Prokuroro nuomone, i teismo aptartas aplinkybes, kad A. A. augo šeimoje, kurioje tevas smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo susikloste nepagarbus santykiai ir toks nukentejusiojo elgesys turejo itakos iššaukiant agresyvu A. A. elgesi, atsižvelgtina paskiriant bausme pagal BK 135 str. 2 d., taciau tai neturi jokios itakos A. A. socialinei brandai. A. A. pasipiktinimas asocialiu tevo elgesiu yra suprantamas ir naturalus subrendusio žmogaus požiuris i negatyvius aplinkos reiškinius, netinkama tevo elgesi ir tai rodo, kad jis kritiškai vertindamas tevo elgesi gerai suvoke ir orientavosi socialineje aplinkoje.

Prokuroras atkreipia demesi ir i tai, kad po padaryto nusikaltimo, A. A. , nuejes pas kaimyne, pasake, kad nudure teva, praše iškviesti policija ir greitaja medicinos pagalba ir tai rodo, kad jis visiškai suvoke savo nusikalstamos veikos pobudi.

Apeliantas pažymi ir tai, kad atsakomybe už sunku tevo sveikatos sutrikdyma atsiranda nuo 14 metu, todel nera pagrindo manyti, jog A. A. , nusikaltimo padarymo metu budamas beveik 20 metu amžiaus, nevisiškai suvoke savo veikos nusikalstama pobudi.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras prašo skunda tenkinti iš dalies, o nuteistasis ir jo gynejas prašo skunda atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.

Taciau pagristai skunde atkreipiamas demesys, BK XI skyriaus „Nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumai“ BK 81 str. ir 92 str. esancios nuostatos pilnameciui A. A. buvo pritaikytos netinkamai.

BK 81 str. 2 d. nurodyta, kad BK 90-94 straipsniu nuostatos, taip pat 82 str. 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklejamojo poveikio priemones gali buti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sueje aštuoniolika metu, taciau nebuvo sueje dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelges i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus - i specialisto paaiškinimus ar išvada, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialine branda prilygsta nepilnameciui ir baudžiamosios atsakomybes ypatumu taikymas jam atitiktu šio kodekso 80 straipsnyje numatyta paskirti.

Norint išspresti klausima, ar asmuo pagal socialine branda gali buti prilygintas nepilnameciui, visu pirma reikia išsiaiškinti kas yra socialine branda.

Kolegija, pasitelkusi baudžiamosios teises teorijos, teismines praktikos ir bendrosios psichologijos žinias, konstatuoja, kad socialine branda – tai fizinio ir psichinio asmenybes brandumo pakopa, salygota atskiro individo psichikos ir individualiu gyvenimo aplinkybiu. Bendrosios psichologijos literaturoje socialine branda aprašoma kaip asmenybes socializacijos procesas, kuris iš esmes priklauso nuo tos socialines aplinkos, kurioje asmuo auga, formuojasi ir vystosi. Paprastai asmens socialine branda siejama ne su kokia nors konkrecia aplinkybe, gyvenimo momentu, o su tokiu aplinkybiu visuma pvz. : su išsilavinimo ir profesijos isigijimu, darbines veiklos pradžia, nepriklausomybe nuo tevu, politine ir pilietine pilnametyste, tarnyba armijoje, šeimos sukurimu ir panašiai, t.y kai konstatuojami asmens socialines padeties jo gyvenamoje visuomeneje, asmens atitikimo tam tikroms tos visuomenes vertybems ir socialiniams lukesciams požymiai. Taigi, kai asmuo, perkopes nepilnametystes slenksti, ima vykdyti socialines savo kaip suaugusiojo asmens pareigas, laikytina, kad jis jau socialiai subrendes.

Apygardos teismas A. A. pagal socialine branda prilygino nepilnameciui remdamasis veikos padarymo motyvais ( pasipiktinimas del tevo elgesio), pabreždamas A. A. auklejimo salygas ( augimas asocialioje šeimoje) ir atsižvelgdamas i ekspertes B. B. paaiškinimus teisme, kad pagal kai kuriuos socialines brandos požymius jis prilygsta nepilnameciui.

šie duomenys nera pakankami tokiai išvadai padaryti; pirmosios instancijos teismas pilnai neivertino nuteistojo asmenybes ir kitu bylos faktiniu duomenu, minimu prokuroro skunde, kurie akivaizdžiai rodo i A. A. socialini branduma;apygardos teismas neatkreipe demesio i A. A. padarytu nusikalstamu veiku pobudi.

Paneigdama pirmosios instancijos teismo išvadas del A. A. socialines brandos prilyginimo nepilnameciui, kolegija atkreipia demesi i žemiau išdestytas aplinkybes.

Miško medžiu vagyste A. A. padare 18 metu ir 8 menesiu amžiaus ir ne del vaikiškumo, o samoningai del nepritekliaus šeimoje ir kartu del savanaudiškumo, pagrobtus medžius su tevu pardave.

Kita labai sunku nusikaltima nuteistasis padare budamas jau 20 metu amžiaus. Sunkus sveikatos sutrikdymas nukentejusiajam V. A. buvo padarytas panaudojant peili. Psichiatrines – psichologines ekspertizes metu konstatuota, kad nuteistasis galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti, nusikaltimo padarymo metu pagal psichikos susiformavimo lygi jis galejo adekvaciai vertinti susidariusia situacija ( 2 bylos tomas, b. l. 44). A. A. padaryto tevo sveikatos sutrikdymo peiliu aplinkybes tikrai nerodo i suletinta ar sutrikdyta A. A. protinio išsivystymo lygi, socialinio supratingumo lygi ar nesiorientavima socialineje aplinkoje. Veika padaryta samoningai suprantant kodel daroma. Akivaizdus ir veikos motyvas – kiles pasipiktinimas eilinio konflikto su girtu tevu metu ir reakcija i netinkama tevo elgesi, nepagristus priekaištus nuvargusiam po darbo sunui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. lanke Švekšnos internatine mokykla ir baige 10 klasiu, mokesi Šilutes Radviliškyje apdailininko specialybes, taciau mokslo nebaige del stuburo traumos, o baige Šilutes statybininku mokykla. Charakteristika rodo, kad Alfonsas stiprus, tvirtai sudetas. Kiti bylos duomenys rodo, kad jis savarankiškai dirba sunkius ukio darbus. Štai ir nusikaltimo padarymo diena jis kartu su suaugusiais vyrais dirbo miško darbus, miške lygiais pagrindais dalyvavo degtines išgerime. Pagristai pastebi prokuroras, kad A. A. negyveno vien uždarame ir siaurame asocialios šeimos rate, taciau mokesi ivairiose mokymosi istaigose, puikiai suvoke ji supancia socialine aplinka kaime bei šeimoje ir mokejo joje elgtis.

Iš byloje esancios ekspertes psichologes apklausos ( 2 bylos tomas, b. l. 103) tikrai neseka išvada, kad A. A. pažintine veikla yra sutrikusi, jis sunkiai orientuojasi socialineje aplinkoje, kad jo socialinio supratingumo lygis neatitinka amžiaus, igyto išsilavinimo bei gyvenimo patirties, kad jis nežino visuotinai priimtu elgesio normu bei draudimu, kad jo psichinio išsivystymo lygis neatitinka jo amžiaus tarpsnio normos.

Eksperte pabreže tik keleta nuteistojo emociniu ir asmenybes požymiu bei faktiniu aplinkybiu, ivardindama juos brandžios asmenybes trukumais: t. y. didelis jautrumas, nebendravimas su bendraamžiais, priklausomybe nuo asocialios šeimos. Kolegija mano, kad tokiu požymiu nepakanka A. A. socialine branda prilyginti nepilnamecio asmens socialinei brandai. Kita vertus, kaip rodo teismine BK 81 str. taikymo praktika, teismo psichologu apklausos, ju pateikiamos išvados šiuo klausimu, asmens padeties visuomeneje, jo socialinio statuso bei kitu socialines brandos požymiu ivertinimas nera teismo psichologijos tyrimo objektas. Šiuo metu teismo psichologijoje nera nei teorinio (socialines brandos vertinimo kriterijai) nei metodinio pagrindo nustatyti asmens socialinei brandai. Teismo psichologine ekspertize gali tik padeti teismui sprendžiant socialines brandos nustatymo klausima. Šios ekspertizes metu galima ivertinti ir nustatyti tik tas asmens psichines veiklos ar asmenybes bruožu ypatybes, kurios turejo itakos jo socialinio vystymosi procesui, kurios turejo itakos asmens socialinei brandai. Tokios ypatybes yra asmens protinio išsivystymo lygis, individualus pažintines veiklos ir asmenybes bruožu ypatumai, socialinio supratingumo lygis, orientacija socialineje aplinkoje, asmens prisitaikymo joje galimybes.

Todel darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padare nepagristas išvadas del A. A. socialines brandos, ko pasekoje skirdamas bausme netinkamai pritaike BK 81 str. 2 d. bei 92 str. nuostatas.

Už nusikalstamos veikos padaryma kaltininkui gali buti skiriama tik tokios rušies ir tokio dydžio bausme, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kuri asmuo nuteistas, sankcijoje.

Pagal BK 135 str. 2 d. sankcija A. A. galima skirti tik laisves atemimo bausme, kurios vykdymo atideti pilnameciui asmeniui nera galimybes. Taciau BK 62 str. 1 d. numatyta išimtis iš šios bendros taisykles, kada teismas gali, paskirti švelnesne, nei istatymo numatyta, bausme. Tai padaryti teismas gali tada, kai nustato, kad pati švelniausia sankcijoje numatyta bausme yra per griežta ir bausmes paskirtis gali buti pasiekta paskyrus švelnesne bausme. Tokiu atveju teismas privalo atsižvelgti i baudžiamosios bylos aplinkybiu visuma, kuri mažina teisiamojo asmenybes pavojinguma, o taip pat jo padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma.

Prokuroras baigiamuju kalbu metu pagristai atkreipe demesi, kad vertinant sunkaus sveikatos sutrikdymo V. A. padaryma, šioje byloje yra BK 62 str. 1 d. numatytu salygu visuma, kuriai esant leidžiama taikyti šio straipsnio nuostatas. Tai yra A. A. praneše apie šia nusikalstama veika, jis nuoširdžiai gailisi ir padejo teismui išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, tiesiogines turtines žalos nukentejusiajam šiuo nusikaltimu nera padaryta.

Iš viso to, kad išdestyta, atsižvelgusi i nukentejusiojo A. A. pozicija sunaus nubaudimo klausimu, nuteistojo asmenybe, amžiu, tai kad jis teisiamas pirma karta, sunkinanciu nuteistojo atsakomybe aplinkybiu nebuvima, konkrecias tevo sužalojimo peiliu aplinkybes, kolegija daro išvada, kad šiuo konkreciu atveju net ir minimalios BK 135 str. 2 d.sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes paskyrimas A. A. butu neadekvati jo padarytos veikos pavojingumui ir jo asmenybei.

Todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija esant salygoms, numatytoms BK 62 str. 1 d., taiko BK 62 str. 3 d. 3 p. esancia išimtine bausmes skyrimo taisykle ir pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. skiria A. A. švelnesne bausmes ruši, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje. Kolegijos nuomone A. A. skiriamos bausmes paskirti labiausiai atitiktu vidutines trukmes areštas.

Ižvelgusi, kad neivertines visu reikšmingu bylos aplinkybiu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaike BK bendrosios dalies baudžiamuosius istatymus ( BK 81 str., 92 str.) ir, pilnai neapsvarstes bausmes skyrimo klausimo, padare netinkamas išvadas del bausmes parinkimo, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija nuosprendi pakeicia ( BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipedos apygardos teismo 2005 m. gegužes 3 d. nuosprendi pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dali, kuria A. A. buvo taikytas BK 92 str., 81 str. 2 d. ir bausmes vykdymas buvo atidetas 2 metams, uždraudžiant vienerius metus be bausmes vykdyma kontroliuojanciu instituciju žinios keisti gyvenamaja vieta.

Panaikinti nuosprendžio dali, kuria apygardos teismas subendrino A. A. bausmes BK 63 str. tvarka.

A. A. , nuteistam pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., taikyti BK 62 str. 3 d. 3 p. ir už ši nusikaltima paskirti jam bausme - arešta 40 ( keturiasdešimciai) paru.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šia bausme ir bausme, paskirta pagal BK 178 str. 4d., subendrinti, ir A. A. galutine subendrinta bausme paskirti arešta 40 ( keturiasdešimciai) paru.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.