- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-362-315-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00191-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Virginija Švedienė
Nuorašas; Pranešėjas A. Kisielius Byla Nr. 1A – 362-315/2012
Teisėja D. Mickevičienė Teisminio proceso Nr.1-14-1-00191- 2011-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.9;2.8.11;
2.12.
2012 m. kovo 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Š. B., kuriam taikyta priverčiamoji medicininė priemonė, gynėjos advokatės D. E. Mikalauskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties, kuria pripažinta, jog Š. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Iš Š. B. priteista 1806 Lt N. K. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta, kad Š. B. dėl savo psichikos sveikatos būsenos jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, 2011-02-10 apie 6.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs iš už nugaros, išplėšė iš nukentėjusiosios N. K. rankinuką, 90 Lt vertės, kuriame buvo piniginė, 100 Lt vertės, su 385 Lt grynųjų pinigų, mobiliojo ryšio telefonas “Nokia 2720 FOLD IMEI (duomenys neskelbtini), 249 Lt vertės, su OMNITEL SIM kortele, 19 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 3710 PINK IMEI (duomenys neskelbtini), 729 Lt vertės, su TELE2 SIM kortele, 19 Lt vertės, 4 vnt. Raktų ryšulys, 1 vnt. Rakto vertė 50 Lt, bendrai 200 Lt, užrašų knygutė ALLIGATOR, 10 Lt vertės, akiniai, 2000 Lt, vertės su dėklu, 15 Lt vertės, kosmetinė 10 Lt vertės su lūpdažiais “Bell”, 8 Lt vertės ir “Calvin Klein”, 20 Lt vertės, “Avon”, 15 Lt vertės, skystas pieštukas “Golden Rose”, 10 Lt vertės, nukentėjusios vardu išduoti asmens dokumentai ir bankų mokėjimo kortelės, LR piliečio pasas (duomenys neskelbtini), su neturinčiu turtinės vertės dėklu, AB “Lietuvos geležinkeliai” darbo pažymėjimas, neįgaliojo pažymėjimas, DnB NORD banko mokėjimo kortelė VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), Danske banko mokėjimo kortelė MASTER CARD Nr. (duomenys neskelbtini), SNORO banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” mokėjimo kortelė VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), šokoladas “Linat”, 8 Lt vertės, neturinčios turtinės vertės prekybos centro IKI, Norfa, Maxima nuolaidų kortelės, vokas su laišku ir aplankalas su užrašais, šiais savo veiksmais padarė N. K. 3887 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu Š. B., kuriam taikyta priverčiamoji medicininė priemonė, gynėja advokatė D. E. Mikalauskaitė prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį pakeisti dalyje dėl iš Š. B. priteistos 1806 Lt sumos. Nurodo, kad teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad Š. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu-šizofreniniu sutrikimu, dėl psichikos sveikatos būsenos jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Vadovaujantis LR BPK 109 str. nuostatomis, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių, toks asmuo nėra kaltimasis, todėl šio asmens negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Gynėjas pažymi, kad teismas priteisė iš Š. B. 1806 Lt N. K. naudai nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas ir prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Gynėjo skundas tenkintinas.
Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str., BPK 401 ir 403 straipsnių nuostatomis, Š. B. pripažino nepakaltinamu dėl padarytos įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178str. 2 d. dėl svetimo, N. K. priklausančio turto vagystės, ir remdamasis psichiatrijos ekspertizės išvada pritaikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Tuo pačiu svarbu pažymėti, kad skundžiama teismo nutartimi, nesant teisinio pagrindo, patenkintas nukentėjusiosios N. K. pareikštas civilinis ieškinys, t.y. priteista iš Š. B. 1806 Lt N. K. naudai.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tačiau pažymėtina, jog teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Šio kodekso 6.268 straipsnis, apibrėžiantis atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą, nurodo, kad fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Taigi, tuo atveju, kai asmeniui žala padaroma nebaudžiamais veiksmais, t.y. kai žala padaryta asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (LR CK 6.268 str.), žalos išsprendimo klausimas iš baudžiamojo proceso išskiriamas ir perduodamas spręsti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje neteisingai suformuluota rezoliucinė dalis. Teismas negalėjo pripažinti, jog Š. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., kadangi minėtas asmuo teismo pripažintas nepakaltinamu, todėl nėra nusikaltimo subjektu. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pripažinti, jog minėtas asmuo, būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (LR BPK 403 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį:
Pripažinti, kad Š. B., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Panaikinti nutartį dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir klausimą dėl nukentėjusiosios N. K. pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti iš baudžiamojo proceso išskirti ir perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.