Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinta ieškovo ir atsakovo AB „Morena“ sudaryta taikos sutartis ir byla šio atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, uždraudė atsakovui AB firmai „VITI“ bet kokiomis priemonėmis trukdyti ieškovui Lietuvos - Vokietijos UAB „Kreisel Vilnius“ bet kuriuo paros metu naudotis žemės sklypu, esančiu Geologų g. 6, Vilniuje, kurio unikalus numeris 0101-0079-1609, patekti (eiti ir važiuoti) į ieškovui nuosavybės teise priklausančius: pastatą/nebaigtą statyti parduotuvę, unikalus numeris - 10/954-0023-25-8, plane pažymėtą indeksu 24E2g, pastatą/sandėlį, unikalus numeris - 10/945-0023-2, plane pažymėtą indeksu 8F2p ir pastatą/sandėlį, unikalus numeris - 10/954-0023-07-0, plane pažymėtą indeksu 7F1p, esančius žemės sklype Geologų g. 6, Vilniuje. Teismas priteisė iš atsakovo 7849,26 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 82,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, jog žemės sklypu, esančiu Geologų g. 6, Vilniuje, naudojasi ieškovas, atsakovas bei daugiau nuomininkų, nėra nustatyta galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismas pažymėjo, jog nebuvo pateikti dokumentai, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad visiems nuomininkams yra nustatytos konkrečios išnuomoto sklypo dalys. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2007 m. lapkričio mėnesio įvedė apribojimus ieškovui privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų (sandėlių) bei naudotis kiemo aikštele pastatydamas tvorą, kuri buvo išardyta 2009-06-30. Tačiau 2009-07-02 žemės sklype stovėjusios tvoros vietoje betoniniais statybinių pamatų blokais buvo uždarytas privažiavimas prie ieškovo nuosavybės teise valdomų pastatų. Ieškovas 2009-07-02 raštu Nr. 521 pareikalavo atsakovo atlaisvinti pravažiavimą bei ateityje netrukdyti bet kuriuo paros metu eiti ir važiuoti žemės sklypu prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų. Teismas atkreipė dėmesį, jog AB „Morena“ atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pravažiavimą statybiniais blokais uždarė atsakovas AB firma „VITI“, todėl nėra pagrįsti šio atsakovo argumentai, jog ne AB firma „VITI“ uždarė pravažiavimą tvoros vietoje pastatant statybinius blokus. Teismas pažymėjo, jog atsakovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovo užtverti privažiavimai prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių nėra vienintelis kelias, kuriuo ieškovas ir jo klientai gali patekti prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų (sandėlių), paneigia byloje esančios ortografinės nuotraukos, 2008-06-25 antstolės D. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nuotraukos, kuriose matosi, kad ieškovui priklausančių sandėlių vartai yra Geologų g. 6, Vilnius.

Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, kuris nėra vienintelis valstybinio žemės sklypo nuomininkas, nesant konkrečiai nustatytų žemės dalių, kuriomis naudojasi konkretūs nuomininkai, nesant susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi, savo veiksmais neteisėtai ir nesąžiningai trukdo ieškovui naudotis žemės sklype esančiu vieninteliu pravažiavimu, kuriuo ieškovas gali patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, pažeidžia ieškovo, kaip žemės sklypo nuomininko, teises ir įstatymų saugomus interesus - tinkamai ir pagal paskirtį naudotis nuomojamos valstybinės žemės sklypu bei jame esančiais nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Atsakovui neteisėtai užtvėrus abu pravažiavimus prie ieškovo pastatų, trukdoma ieškovui, jo darbuotojams ir klientams patekti prie ieškovui priklausančių sandėlių, o tokiu būdu ribojama ir ieškovo ūkinė - komercinė veikla, tuo darant žalą ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, nes nurodė, jog atsakovas apie šešis metus buvo užtvėręs tariamai vienintelį privažiavimą ieškovui iki jo sandėlių. Todėl žalos faktas būtų akivaizdus bei paprastai apskaičiuotinas materialine išraiška negautų pajamų pavidalu, nes ieškovas tokiu būdu aplamai negalėtų naudotis savo sandėliais ir vykdyti prekybos. Tačiau tokios žalos faktas net neįrodinėjamas iš ieškovo pusės ir nebuvo motyvuojamas pirmosios instancijos teismo sprendime.

3. Pirmosios instancijos teismas nepašalino akivaizdžių ieškovo teiktų įrodymų bei faktinių aplinkybių prieštaravimų, tai yra kaip ieškovas vykdo ūkinę-komercinę veiklą, kai, anot pirmosios instancijos teismo, tariamai vienintelis kelias iki ieškovo sandėlių yra uždarytas atsakovų nuo 2007 m. lapkričio mėnesio ir tęsiasi šeštus metus.

4. Nurodo, kad atsakovas į bylą papildomai yra pateikęs vaizdo medžiagą, įrodančią eilę būdų privažiuoti prie ieškovo sandėlių eliminuojant pravažiavimą pro atsakovui priklausančius pastatus. Tai yra akivaizdūs įrodymai, eliminuojantys ieškovo bei pirmosios instancijos teismo poziciją, neva yra tik vienintelis kelias pro AB firma „VITI“ priklausančius pastatus patekti prie ieškovo sandėlių.

5. Dublike ieškovas pripažino, kad jis turi galimybę patekti prie jam priklausančių pastatų nebūtinai per atsakovo centrinio sandėlio teritoriją, tačiau pareiškė, jog kitas kelias buvo užtvertas statybiniais blokeliais. Šiuo pagrindu atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad ieškovo minimi statybiniai blokeliai nepriklauso atsakovui, be to, jais nėra užvertas privažiavimas prie ieškovo sandėlių. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepašalino šių prieštaravimų, netyrė aktualių bylos išsprendimui aplinkybių, nesiaiškino statybinių medžiagų, t.y. statybinių blokelių, užtvėrusių kelią, priklausomybės, rėmėsi kito atsakovo parodymais, jog šie statybiniai blokai galimai priklauso AB firma „VITI“, nors tam pagrindžiančių įrodymų byloje nėra pateikta.

6. Šioje byloje priteistos 7717,26 Lt dydžio išlaidos ieškovo advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės. Ieškovo advokatai dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė, atsakovo apskaičiavimu, neviršijo 6-7 valandų. Byloje buvo pareikštas elementarus prevencinis ieškinys, kuriame reikia įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir realios žalos tikimybę, todėl byla visiškai nesudėtinga, nereikalaujanti kompleksinių paslaugų bei specialių žinių, nėra jokių naujų sprendžiamų teisinių klausimų, advokatui nereikėjo vykti į kitą miestą, kitų svarbių aplinkybių taip pat nebuvo. Todėl didžiausias iš atsakovo ieškovui priteistinas užmokestis už advokatų teisinę pagalbą dydis šioje byloje turėtų būti apie 2 000 Lt.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundų argumentų.

Nustatyta, Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-19 įsakymu Nr. 3166-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies Geologų g. 6, 6A, Metalo g. 6, Vilniuje, išnuomojimo“, sudarius nuomos sutartį Nr. 352, ieškovui ne aukciono tvarka 99 metams buvo išnuomota valstybinės žemės sklypo, esančio Geologų g. 6, Vilniuje, kurio unikalus numeris 0101-0079-1609, dalis -725 kv.m. (I t., b.l. 21-22, 23-24). Atsakovui Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-19 įsakymu Nr. 3166-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies Geologų g. 6, 6A, Metalo g. 6, Vilniuje, išnuomojimo", sudarius sutartį, ne aukciono tvarka 99 metams buvo išnuomota 18687 kv.m. valstybinės žemės sklypo, esančio Geologų g. 6, Vilniuje, kadastro Nr. 0101-0079:1609, dalis (I t., b.l. 83-91). Atsakovas nuo 2007 m. lapkričio mėnesio įvedė apribojimus ieškovui privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų (sandėlių) bei naudotis kiemo aikštele, pastatydamas tvorą (I t., b.l. 29-34), kuri buvo išardyta 2009-06-30 (I t., b.l. 35-41). Tačiau 2009-07-02 žemės sklype, stovėjusios tvoros vietoje betoniniais statybinių pamatų blokais buvo uždarytas privažiavimas prie ieškovo nuosavybės teise valdomų pastatų (I t., b.l. 42-58).

Prevenciniu ieškiniu siekiama atsakovui uždrausti veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo. Ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų. Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė.

Žemesnės instancijos teismas

Atitinkamai nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų, nes, jo manymu, užtvėrus vienintelį privažiavimą betoniniais blokais, Geologų g. 6, Vilniuje, ieškovas negalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo atsakovą netrukdyti bet kuriuo paros metu atlaisvintu privažiavimu, esančiu Geologų g. 6, Vilniuje, patekti prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų (I t., b.l. 70-71). Be to, į bylą pateiktos 2009-08-31 nuotraukos patvirtina, jog teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas atlaisvino vieną iš dviejų privažiavimų, esančių Geologų g. 6, Vilniuje (I t., b.l. 134-138). Todėl tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi pats atsakovas jau 2009 metais buvo įpareigotas teismo atlaisvinti užtvertą kelią, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, jog žemės sklypo, esančio Geologų g. 6, Vilniuje, nuomojamos dalys yra nustatytos atsižvelgiant į kiekvieno statinio ar įrenginio, esančio šiame žemės sklype, eksploatavimui reikalingas žemės sklypo dalis, tačiau nėra nustatyta konkreti žemės sklypo, esančio Geologų g. 6, Vilniuje, naudojimosi tvarka. Todėl atsakovas neturi jokio pagrindo užtverti kelio ar kitaip trukdyti kitiems nuomininkams naudotis žemės sklypu net ir tuo atveju, jeigu yra daugiau nei vienas pravažiavimas prie nuomojamų ar nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Apelianto skundo argumentas, jog apylinkės teismas be pagrindo tariamą kelio užtvėrimą statybiniais blokais priskyrė apeliantui taip pat nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu AB “Morena” atstovas patvirtino, jog įvažiavimą Geologų g. 6, Vilniuje, betoniniais statybinių pamatų blokais užtvėrė apeliantas (II t., b.l. 174). 2009-08-08 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2009-07-02 į teritoriją atėjo du asmenys, vienas iš jų įsėdo į autokeltuvą, kuris buvo pastatytas netoliese pastato su užrašu “VITI BAZĖ” ir pradėjo vežioti statybinius pamatinius blokus ant buvusio palikto privažiavimo į teritoriją (I t., b.l. 42-44). Taigi, įvertinus aptartų faktinių aplinkybių visumą, nėra pagrindo abejoti teismo padarytomis išvadomis.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir atsižvelgdama į aptartus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas įrodė visas būtinas prevencinio ieškinio sąlygas, t.y. siekį apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje, kad 2009-07-02 žemės sklype atsakovo stovėjusios tvoros vietoje betoniniais statybinių pamatų blokais uždarytas privažiavimas prie ieškovo nuosavybės teise valdomų pastatų yra neteisėtas, taip pat, kad yra realus pavojus, kad atsakovui nepašalinus betoninių statybinių pamatų blokų ieškovas patirs nuostolius. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.255 str. bei taikydamas šią normą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

Apeliantas taip pat ginčija teismo sprendimą priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, kurios, apelianto manymu, yra per didelės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priteisiant atstovavimo išlaidas, kiekvienu atveju atsižvelgiama į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d., taip pat LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų nuostatas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, reikia atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, reikalavimų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį bei kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas truko daugiau nei tris metus, bylos nagrinėjimo metu įvyko 6 teismo posėdžiai, ieškovas teikė ieškinį ir dubliką, vėliau dėl bylos nagrinėjimo metu paiškėjusių aplinkybių tikslino ieškinį, taip pat teikė kitokio pobūdžio proesinius dokumentus, rinko įrodymus. Civilinėje byloje pareikštam prevenciniui ieškiniui būdingos specialios sąlygos, kurių išaiškinimas teismų praktikoje nėra itin gausus. Įvertinus visa tai bei atsižvelgiant į Rekomendacijų 7 p., 8.2-8.3 p., 8.16 p. ir 8.18 p., 11 p., CPK 3 str. 8 d. ir tai, kad minimali mėnesė alga nuo 2013-01-01 sudaro 1000 Lt, priteista bylinėjimosi išlaidų suma laikytina pagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui priteisė 7 717,26 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo priteistas bylinėjimosi išlaidas pakeisti ar sumažinti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).