- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-20
- Bylos Nr.
- ATP-911-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06863-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo A. V. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. pagal ATPK 126 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 30 d., apie 1.50 val., Stepono Batoro g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,93 promilių, girtumas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 30 d. vežė savo draugo seserį iki vaistinės, nes jai pasidarė bloga ir būtinai reikėjo vaistų, o namuose vaistų jie neturėjo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirta nuobauda, nes jam dažnai tenka vežioti savo močiutę Z. V. pas gydytojus ir kitais reikalais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo močiutė yra pensininkė, jai nustatyta 3 invalidumo grupė, ji sunkiai vaikšto. Pasak apelianto, kiti šeimos nariai neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jam tenka vežioti močiutę. A. V. pažymi, kad studijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, todėl tenka dažnai važiuoti iš Kauno į Vilnių dėl studijų. Apeliantas taip pat dalyvauja chorų veikloje, kur jam taip pat reikalinga naudotis automobiliu. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą neatsižvelgė į šias aplinkybes.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. V. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 126 str. 1 d., apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad 2013 m. gegužės 30 d. vežė savo draugo seserį iki vaistinės, nes jai pasidarė bloga ir būtinai reikėjo vaistų, o namuose vaistų jie neturėjo. ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad nėra nustatytos visos minėtos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodoma aplinkybė nepateisina padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu, pavyzdžiui kviesti greitąją medicinos pagalbą.
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), į padaryto pažeidimo pobūdį – sąmoningai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, į A. V. asmenybę – studijuojantis, už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, A. V. paskyrė ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią sankcijoje numatytą baudą (1000 Lt) bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui (1 metams).
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudą jau įvertinta A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nurodytos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vežioti savo senyvą ir ligotą močiutę pas gydytojus ir kitais reikalais; jis studijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, todėl tenka dažnai važiuoti iš Kauno į Vilnių dėl studijų; jis dalyvauja chorų veikloje, kur jam taip pat reikalinga naudotis automobiliu) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
A. V. padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,93 promilių) žymiai viršijo leistiną (0,41 promilių) normą, kas, savo ruožtu, sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad A. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis būdamas baustas už KET pažeidimą, pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Pažeidėjo padarytas pažeidimas ir be jo pripažinimo pilnai įrodytas kitais objektyviais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. A. V. paskirta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Atkreiptinas dėmesys, kad A. V., jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys naujų teisės pažeidimų, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, vadovaudamasis ATPK 329 str., galės kreiptis į administracinę nuobaudą paskyrusį organą (šiuo atveju į Vilniaus miesto apylinkės teismą), prašydamas sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.