- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- A-525-783-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- Ž. Ž., A. G.
- Atsakovas
- Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės
dalyvaujant Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovui Karoliui Likui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. Ž. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. Ž. ir A. G. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai prašė panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007-05-16 įsakymą Nr.20-TE-231, kuriuo jiems buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 13 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 3 str. 1 d. 4 p. pažeidimus.
Pareiškėjas Ž. Ž. paaiškino, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pažeista nebuvo, tačiau tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes jis LR BK 13 str. 1d., LR BPK 3 str. 1d. 4p. reikalavimų nepažeidė. 2007-03-16 V. G. atžvilgiu jis surašė sulaikymo protokolą ir patalpino ją į areštinę. Vadovavosi LR BPK 140 str. 1d., kadangi nebuvo galima iš karto tiksliai nustatyti sulaikytosios asmenybės. Prieš pat sulaikymą pareiškėjas neturėjo sulaikytosios dokumento su nuotrauka. Daugelis sulaikytų asmenų nenurodo teisingų anketinių duomenų, taigi įtariamoji galėjo pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Į sulaikymo protokolą įrašė anketinius duomenis, kuriuos jam pasakė pati V. G.. Dėl to jis nepažeidė LR BK 13 str. 1d. reikalavimų. LR BPK 3 str. 1d. 4p. reikalavimų pareiškėjas taip pat nepažeidė, kadangi ikiteisminį tyrimą pradėjo ne jis, o pareigūnas T. V.. Nutraukti ikiteisminį tyrimą gali tik prokuroras. Pareiškėjui įstatymas tokios teisės nesuteikia.
Pareiškėja A. G. taip pat paaiškino, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, jos manymu, pažeista nebuvo. Tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai, kadangi ji LR BK 13 str. 1d., LR BPK 3 str. 1d. 4p. reikalavimų nepažeidė. 2007-03-17 ji V. G. rado jau sulaikytą ir patalpintą į areštinę. Sulaikytajai ji įteikė pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., padarymo, taip pat atliko įtariamosios apklausą. Tą pačią dieną po įtariamosios apklausos ji priėmė nutarimą paleisti įtariamąją iš areštinės. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad ji tiksliai neskaičiavo, ar įtariamoji turi 16 metų. LR BK 13 str. 1d., LR BPK 3 str. 1d. 4p. reikalavimų ji nepažeidė, kadangi ikiteisminį tyrimą pradėjo pareigūnas T. V., sulaikymo protokolą surašė ir įtariamąją patalpino į areštinę ne ji, o pareigūnas Ž. Ž.. Nutraukti ikiteisminį tyrimą gali tik prokuroras.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjų prašymu nesutiko.
Atsakovas paaiškino, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjams paskirtos pagrįstai, prieš tai atlikus tarnybinį patikrinimą. Pareigūnas Ž. Ž. sulaikė ir į areštinę patalpino nepilnametį asmenį, kuris net nebuvo nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., subjektu. 13 val. 46 min. Ž. Ž. jau žinojo V. G. anketinius duomenis, tačiau vis tiek ją sulaikė. Pareigūnė A. G., žinodama įtariamosios amžių, įteikė V. G. pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo padarymo ir atliko įtariamosios apklausą, nors ji privalėjo suprasti, kad V. G. nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., subjektas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007-08-13 sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad LR BK 13 str. 1-2d. nustato, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais - keturiolika metų. LR BPK 3 str. 1d. 4p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Pareiškėjų pareigybių aprašymai (b.l. 25, 26) įpareigoja juos laikytis šių fundamentalių baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principų bei užtikrinti šių principų įgyvendinimą vykdant savo pareigas.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai, vykdydami savo tarnybines pareigas, pažeidė LR BK 13 str. 1d., LR BPK 3 str. 1d. 4p. reikalavimus. Teismas nustatė, kad pareigūnas Ž. Ž., žinodamas V. G. amžių (į sulaikymo protokolą asmeniškai įrašė jos asmens kodą, gyvenamąją vietą, pilietybę, duomenis apie teistumą), taip pat turėdamas galimybę ir privalėdamas suprasti, kad ji nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., subjektas ir negali atsakyti už savo veiksmus baudžiamąja prasme, LR BPK 140 str. 1d. pagrindu surašė sulaikymo protokolą bei patalpino ją į areštinę. Ž. Ž. privalėjo suprasti, kad prieš V. G. negalima pradėti jokio baudžiamojo persekiojimo, o tuo labiau tokį asmenį sulaikyti – t.y. taikyti procesines prievartos priemones. LR BPK 3 str. 1 – 2d. nuostatos reiškia, kad jos taikomos ne tik kaip procesiniai pagrindai konkretaus ikiteisminio tyrimo nutraukimui, bet ir taip pat kaip LR BPK normose detalizuotas LR Konstitucijos 20 str. įtvirtintas žmogaus laisvės neliečiamumo principas, kurio privalėjo laikytis pareiškėjai vykdydami savo tarnybines pareigas. Pareigūnė A. G., turėdama galimybę ir privalėdama suprasti, kad V. G. nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., subjektas, privalėjo sulaikytąją nedelsiant paleisti iš areštinės. Pažeisdama LR BK 13 str. 1d., LR BPK 3 str. 1d. 4p. reikalavimus, A. G. įteikė V. G. pranešimą apie įtarimą dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, taip pat apklausė ją įtariamąja. Tuo nepagrįstai buvo suvaržytos bei apribotos nepilnametės V. G. teises, kuri iš esmės baudžiamojoje byloje visą laiką turėjo turėti nepilnamečio liudytojo statusą. Teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino aplinkybę, jog ji nepasitikslino sulaikytosios amžiaus. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai padarė akivaizdų tarnybinį nusižengimą ir jiems pagrįstai paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos. Teismas konstatavo, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant tarnybines nuobaudas pareiškėjams, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 26 – 26 str., 43 str. ir LR Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos ,,Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ reikalavimai. Tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinių nusižengimų sudėtys atskleistos tinkamai.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007-08-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą patenkinti.
Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Papildomai pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teismų praktikoje suformuota, kad tarnybinio patikrinimo išvada turi būti išsami, kad turi būti nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nustatytos subjektyvioji ir objektyvioji nusižengimo pusės. Pareiškėjų atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo metu surašyta tarnybinė išvada nėra išsami: joje tik aprašomi tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai, tačiau visiškai nenagrinėjamas pareiškėjų kaltės klausimas, kas laikytina esminiu procesinių teisės normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, jog nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nėra nagrinėjamas pareiškėjų kaltės klausimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, jog pareiškėjas Ž. Ž. į įtariamojo laikino sulaikymo protokolą įrašė V. G. gimimo metus bei asmens kodą, taigi žinojo, kad ji yra jaunesnė nei 16 m. Pareiškėja A. G. teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog nepasitikslino sulaikytosios V. G. amžiaus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas, motyvuotas išvadas, dėl kurių teisingumo apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla.
Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtoje Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Kauno m. VPK Žaliakalnio PK) baudžiamoje byloje Nr. 25-1-0331-07 esančių dokumentų matyti, kad Kauno m. VPK Žaliakalnio PK tyrėjas Ž. Ž. 2007-03-16 įtariamojo laikino sulaikymo protokolu sulaikė ir patalpino į areštinę V. G., kuri sulaikymo metu buvo 15 m. amžiaus. Iš minėtos baudžiamosios bylos dokumentų taip pat nustatyta, kad Kauno m. VPK Žaliakalnio PK tyrėja A. G. 2007-03-17 pranešimu apie įtarimą pareiškė V. G. įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo ir apklausė ją kaip įtariamąją. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymą, atsiranda nuo 16 m. amžiaus. Taigi pareiškėjai, būdami Kauno m. VPK Žaliakalnio PK tyrėjais, sulaikė, laikė areštinėje, įtarimą pareiškė bei apklausė kaip įtariamąjį nepilnametį asmenį, kuris nebuvo nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtartas, subjektu.
Pareiškėjas Ž. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad sulaikydamas V. G., matė kad V. G. nėra nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtarta, subjektas, t.y. neturėjo pagal LR BK nustatyto amžiaus atsakyti baudžiamąja tvarka už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau negalėjo patikrinti V. G. pasakytų jos asmens duomenų tikrumo, t.y. negalėjo nustatyti jos tapatybės, todėl 2007-03-16 įtariamojo laikino sulaikymo protokolu ją sulaikė ir uždarė į areštinę. Tokie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirma, pareiškėjas įtariamojo laikino sulaikymo protokole sulaikymo pagrindu ir motyvu nurodė ne aplinkybę, kad iš karto neįmanoma nustatyti V. G. tapatybės, o kitą pagrindą. Antra, V. G. sulaikymo metu buvo darbo diena - penktadienis, dienos metas (maždaug nuo 13.30 val. iki 15.50 val.), todėl pareiškėjui buvo galimybės nustatyti V. G. tapatybę ir jos amžių. Pareiškėjas, sužinojęs, jog V. G. gyvena Kauno apskrities globos ir ugdymo centre, turėjo kreiptis į šią instituciją dėl V. G. asmens dokumentų su nuotrauka gavimo, tačiau į šią instituciją kreipėsi tik siekdamas surasti V. G. auklėtoją. Be to, kaip matyti iš minėtos baudžiamosios bylos, iš policijos naudojamos duomenų bazės dėl asmenų, esančių policijos įskaitoje, 2007-04-04 buvo gauti V. G. asmens duomenys su nuotrauka (b.l. 47), o E. S., kuri taip pat buvo įtariama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymu asmens duomenys su nuotrauka iš minėtos duomenų bazės buvo gauti dar 2007-03-16 13.49 val. (b.l. 54), t. y. V. G. ir E. S. sulaikymo dieną. Iš šių aplinkybių matyti, kad minėtoje policijos naudojamoje duomenų bazėje V. G. tapatybė taip pat galėjo būti patikrinta 2007-03-16, t.y. iki ją sulaikant ir uždarant į areštinę. Pareiškėjas, būdamas tyrėjas, įtaręs, kad V. G. dėl amžiaus nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., subjektu, taip pat galėjo ir turėjo imtis kitų priemonių kuo greičiau, iki sulaikant ją 2007-03-16 įtariamojo laikino sulaikymo protokolu, nustatyti V. G. tapatybę ir amžių, ir nustačius šiuos duomenis, nesulaikyti V. G. 2007-03-16 įtariamojo laikino sulaikymo protokolu ir neuždaryti jos į areštinę. Tačiau iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nesiėmė visų reikalingų ir galimų priemonių kuo greičiau nustatyti V. G. tapatybę ir amžių, todėl dėl jos neteisėto sulaikymo yra kaltas pareiškėjas.
Pareiškėja A. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ji žinojo V. G. gimimo datą iš Informacijos žurnalo, tačiau nepaskaičiavo, kiek V. G. yra metų ir neatkreipė dėmesio į tai, kad ji nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., subjektu. Taigi pareiškėja turėjo galimybes iš esamų duomenų nustatyti, kokio amžiaus yra V. G., ir tai nustačiusi, nepareikšti V. G. įtarimo bei neapklausti jos kaip įtariamosios, tačiau elgėsi neapdairiai ir nesiėmė galimų priemonių tai padaryti. Todėl dėl to, jog A. G. pareiškė įtarimą ir apklausė kaip įtariamąją nepilnametę, nesančią dėl amžiaus nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., subjektu, pareiškėjos kaltė yra.
Atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nagrinėjamas ir nustatytas vienas iš tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės elementų – pareiškėjų kaltė. Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog šioje išvadoje yra išnagrinėtos prieš tai nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjų kaltės. Pareiškėjų kaltės klausimas taip pat yra išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo.
Pareiškėjų pareigybės aprašymuose nustatyti reikalavimai pareiškėjams išmanyti ir vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, tarp jų ir LR Baudžiamuoju kodeksu bei LR Baudžiamojo proceso kodeksu. Pareiškėjai, elgdamiesi nerūpestingai, nesivadovavo LR Baudžiamojo kodekso 13 str. 1 d. ir LR Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 4 p. nuostatomis, ir tokiu būdu šias normas pažeidė. Atmestini pareiškėjų argumentai, kad V. G. neteisėtas sulaikymas, įtarimo pareiškimas, jos apklausa įtariamąja, negali būti vertinami kaip LR Baudžiamojo kodekso 13 str. 1 d. ir LR Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 4 p. pažeidimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LR BK 3 str. 1 d. ir LR BPK 3 str. 1 d. 4 p. nuostatos reiškia, kad jos taikomos ne tik kaip baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlyga ir kaip procesiniai pagrindai konkretaus ikiteisminio tyrimo nepradėjimui ir nutraukimui, bet ir taip pat kaip LR BK ir LR BPK normose detalizuotas LR Konstitucijos 20 str. įtvirtintas žmogaus laisvės neliečiamumo principas, kurio privalėjo laikytis pareiškėjai vykdydami savo tarnybines pareigas.
Kadangi pareiškėjai netinkamai atliko savo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigas dėl savo kaltės, konstatuotina, kad pareiškėjai padarė tarnybinius nusižengimus (Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS) 2 str. 6 d.). Už tarnybinius nusižengimus yra skiriamos tarnybinės nuobaudos (VTS 26 str. 1 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjams paskirtų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka pažeista nebuvo, pareiškėjams paskirtos švelniausios nuobaudos.
Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuojama, kad pareiškėjams tarnybinės nuobaudos paskirtos pagrįstai, nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista, nuobaudų rūšys parinktos pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007-05-16 įsakymą Nr.20-TE-231, kuriuo pareiškėjams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos už LR BK 13 str. 1 d. ir LR BPK 3 str. 1 d. 4 p. pažeidimus. Dėl šios priežasties taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.