- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- AS-210-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03791-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-5980; 2) panaikinti Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-19-NT-2683-14403 (sprendime nurodyta 2019 m. birželio 10 d. data, atsakovo teigimu, yra techninė klaida) (toliau – 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą teikti antrinę teisinę pagalbą; 4) atnaujinti terminą skundui pateikti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.
Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos teismui 2019 m. lapkričio 28 d pateikto patikslinto skundo turinio matyti, kad vėliausiai su Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėja susipažino 2019 m. rugsėjo 26 d., kai Tarnybai teikė raštą dėl jai teiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Pareiškėja skundą teismui pateikė 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. praleidusi Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjai pasiūlyta prašyti teismo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėja teismui pateikė jos ligos istorijos epikrizę, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėja buvo gydoma dienos chirurgijos poskyryje laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. 8 val. 31 min. iki 2019 m. spalio 22 d. 11 val. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėja buvo gydoma dienos chirurgijos poskyryje laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. 8 val. 31 min. iki 2019 m. spalio 22 d. 11 val., nesudaro pagrindo atnaujinti terminą dėl Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo apskundimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas šioje dalyje atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas taip pat nutarė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Tarnybos 2019 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
Pareiškėja L. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos skundo dalies priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja paaiškina, kad Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo apskundimo terminą praleido dėl to, kad buvo gydoma stacionare (pareiškėjai buvo atlikta operacija).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl praleisto termino skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, jog buvo gydoma stacionare.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendime nurodyta apskundimo tvarka, jog šis Tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja su Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu buvo supažindinta 2019 m. rugsėjo 26 d. Taigi, paskutinė diena skundui paduoti buvo 2019 m. spalio 26 d. (šeštadienis) ir ji nusikėlė į 2019 m. spalio 28 d. Pareiškėja skundą dėl Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo panaikinimo pateikė 2019 m. lapkričio 7 d. Pareiškėja praleistą terminą grindžia tuo, kad jai buvo atlikta operacija ir ji buvo gydoma stacionare. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja buvo gydoma dienos chirurgijos poskyryje laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. 8 val. 31 min. iki 2019 m. spalio 22 d. 11 val. Kitų duomenų apie pareiškėjos negalavimus nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. spalio 28 d. teismui nebuvo pateikta. Iš aptartų duomenų yra akivaizdu, kad pareiškėja sirgo tik nedidelę laikotarpio, per kurį turėjo būti paduotas skundas teismui, dalį, t. y. tik nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2019 m. spalio 22 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-224-822/2018 ir kt.)
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos negalavimai neilgą termino, per kurį turėjo būti kreipiamasi į teismą, dalį nebuvo tokio pobūdžio, kad ji nurodytu metu negalėtų pasirūpinti tinkama savo teisių gynyba. Be to, negalėdama pati atlikti tam tikrų veiksmų, susijusių savo teisių gynimu, pareiškėja turėjo galimybę įgalioti tai padaryti atstovą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjos ligos pobūdis galėjo jai apriboti galimybę per įgaliotą asmenį laiku kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas jų teises. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėja praleido terminą skundui dėl Tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo panaikinimo paduoti, ir atsisakė priimti šią skundo dalį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.