Kauno apygardos teismo nutartis

2025-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-361-1023/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-20
Bylos Nr.
1S-361-1023/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01322-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Marius Kuzminovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-361-1023/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01322-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vaida Baumilė,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. LK-N-637 netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2024 m. gruodžio 2 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 1 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2025 m. rugpjūčio 6 d.) – 1 metai 3 mėnesiai 24 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. LK-N-637 nutarta netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad A. P. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, bausmę atlieka pirmą kartą, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį, sąžiningą darbą vieną kartą paskatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Nuteistajam nėra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, todėl darytina prielaida, kad paleistas lygtinai nekeltų pavojaus visuomenei (grėsmių gyvybei ir sveikatai požiūriu). Asmuo rodo motyvaciją keistis, jis lankė nuostatų keitimo grupės užsiėmimus, kur specialistės nuomone buvo aktyvus motyvuotas dalyvis. Nors nuteistasis ir pripažįsta impulsyvumą ir tam tikras problemas, tokias kaip narkotikų vartojimas bei jų neigiamas socialinis poveikis, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų jas spręsti ir nesuvokia savo elgesio pasekmių. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje vykdo darbinę veiklą, tačiau jį remia ir artimieji. Ryšiai su artimaisiais yra, bet jie asmens sprendimams, pasirinkimams neturi įtakos. Nuteistasis neturi patvirtintos galimos darbo vietos, turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos minimaliai dengia savanoriškai (pagal pateiktus dokumentus privalo išmokėti – 11 660,90 Eur, išmokėta – 30,47 Eur, finansiniai įsiskolinimai pradėti dengti tik paskutiniu metu). Teistas tris kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. Veikė bendrininkų grupėje, sąmoningai, žinodamas kokia atsakomybė gresia. Nusikalstama veika įvykdyta dėl finansinės naudos siekimo. Nuteistasis linkęs pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, teigia, kad nesiekė naudos, o padėjo draugams, savo elgesio pasekmių ir žalos, kurią sukėlė platindamas narkotines medžiagas, jis neįžvelgia. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad gebėjimas pripažinti savo elgesio problemas ir pasekmes galėtų ženkliai sumažinti pakartotinį nusikalstamumą, todėl nuteistajam rekomenduojama įsitraukti į kompleksines elgesio korekcijos priemones, kurios skatintų atsakomybės prisiėmimą, impulsyvumo valdymą ir problemų sprendimą. Maža oficiali darbinė patirtis apsunkintų jo reintegraciją. Nuteistasis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybėje. Nuteistasis turi problemų dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių ir savikritiškumo savo paties atžvilgiu. Kriminogeniniai dinaminiai veiksniai išlieka aktualūs ir reikalauja tęstinio valdymo struktūruotoje aplinkoje. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Marius Kuzminovas pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Teismas nutartyje darė išvadą, kad jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

Šalies argumentai

5. Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Marius Kuzminovas skunde apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir Komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą, bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos su intensyvia priežiūra.

6. Skunde nuteistojo gynėjas:

6.1. nurodo, kad nutartyje teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą. Nuteistasis skundo nagrinėjimo metu ne tik kad bausmę atlieka lengvojoje grupėje, bet ir yra perkeltas ją atlikinėti į pusiau atviro režimo būrį, dėl ko jis įgijo galimybę dirbti už įkalinimo įstaigos ribų ir ją pasinaudojo įsidarbindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo požiūris į darbą yra teigiamas. A. P. neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Per palyginti trumpą laikotarpį už gerą elgesį, sąžiningą darbą jau yra paskatintas. Nėra duomenų, kad jis priklausytų kriminalinei subkultūrai. Nepastebėta kriminalinį elgesį palaikančių, diskriminacinių nuostatų, jam nėra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, jis nekeltų pavojaus visuomenei. A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip vidutinė. Per bausmės atlikimo laiką jis deda aktyvias pastangas ją mažinti. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, priklausomybių prevencijos užsiėmimuose.

6.2. teigia, kad A. P. palaiko glaudžius ryšius su savo šeima. Nuteistojo mama R. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini), sutinka priimti jį gyventi ir deklaruoti jo gyvenamąją vietą pas save. Šiuo metu paties nuteistojo iniciatyva jo turimi finansiniai įsiskolinimai atlyginami papildomai, iš darbinių išmokų, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų. Tačiau įsipareigojimus būtina vykdyti toliau, o tai įmanoma padaryti tik jam būnant laisvėje ir dirbant. Nuteistasis ryžtingai nusiteikęs atsiskaityti su visais kreditoriais. Atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pakankamas tiek išsilaikyti save, tiek dalimis atlyginti žalą.

6.3. Pažymi, kad A. P. jau atliko pakankamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nutarimo teiginys, kad ji dar nepakankama yra deklaratyvus, nes lieka neaišku, kokia gi dalis Komisijos ir teismo nuomone yra pakankama. Be to, teismas ir Komisija per didelį dėmesį skyrė nuteistojo padarytiems teisės pažeidimams, nes jie negali būti lemiančiais lygtinio nepaleidimo veiksniais. Taip pat skunde nesutinkama su nuteistojo neteisimu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nurodoma, jog nuteistojo padarytas baudžiamasis nusižengimas akivaizdžiai ribojasi su mažareikšmiškumu, be to A. P. veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra gana nedidelės apimties, nustatyti nedideli psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekiai. Nurodo, jog šiame kaltinimo epizode įžvelgtina, nors to nepadarė abiejų instancijų teismai, A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikaltimą, kadangi jis pilnai prisipažino kaltu dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, prisipažino kaltu jis ir teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į A. P. gynėjo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra prašė skundą atmesti. Nurodė, jog apylinkės teismas teisingai nustatė, jog A. P. dar neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, įsipareigoja vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, Komisijos nutarime ir teismo nutartyje aptartos aplinkybės, kaip negatyvūs duomenys, savo reikšme yra žymiai svarbesni už nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, todėl laikytina, kad lygtinis paleidimas pagal nustatytas aplinkybes prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, o nuteistasis turėtų toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip parodydamas savo teigiamus elgesio pokyčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo A. P. gynėjo skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, priešingai nei teigiama skunde, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. P. šiuo metu neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo gynėjo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos: nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės, (skunde teigiama, kad nuteistasis šiuo metu jau yra perkeltas į pusiau atviro režimo būrį, tačiau pažymėtina, jos apygardos teismas nagrinėja skundą dėl aplinkybių, buvusių Komisijos nutarimo priėmimo metu) sąlygomis, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, priklausomybių prevencijos programose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, vieną kartą skatintas, lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, taip pat ir darbo vietą. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai A. P. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Vertinamuoju atveju, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vien tik aukščiau išvardintų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka spręsti, kad nuteistajam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, aplinkybės susijusios su artimaisiais egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų nesustabdė ir neatgrasė, o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, gyvenamoji vieta motinos namuose ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas leistų daryti išvadą, jog laisvėje A. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pastebėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (skundo autoriaus teigimu, nuteistais šiuo metu jau yra perkeltas į pusiau atviro režimo būrį), taigi nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, jau yra palengvinta kaip tai numato BVK 34, 36 straipsnių nuostatos.

12. Atkreiptinas skundą pateikusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad A. P. rizika pakartotinai nusikalsti įvertinta kaip vidutinė. Byloje pateiktos aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad per bausmės atlikimo laiką nebuvo nustatyta nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo pakankamos. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.

13. Tai, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina A. P. socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; savo nusikalstamu elgesiu išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš nustatytų dinaminių veiksnių kiekio (net 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių), darytina išvada, kad jie turi įtakos nuteistojo kriminogeniniam elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nors nuteistasis ir pripažįsta impulsyvumą ir tam tikras problemas, tokias kaip narkotikų vartojimas bei jų neigiamas socialinis poveikis, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų jas spręsti ir nesuvokia savo elgesio pasekmių. Nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad nuteistasis sprendžia savo narkotinių medžiagų vartojimo problemas, tačiau iš minėtų duomenų akivaizdu, kad šios problemos nėra sprendžiamos pakankamai. Be to, pažymėtina, jog net ir duomenys apie akivaizdų narkotinių medžiagų vartojimo problemos išsprendimą visų kitų aplinkybių visumoje, nepaneigtų teisingų Komisijos ir apylinkės teismo išvadų. Analizuojamu atveju, aptartos aplinkybės ir nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis

14. Pažymėtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą ir nors skunde ginčijamas nuteisimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau A. P. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl vykdomas, bei nuteistasis atlieka bausmę tiek už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą, tiek ir už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis ankščiau jau buvo du kartus teistas, jo atžvilgiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Be to, jis eilę kartų baustas administracine tvarka. Šie duomenys rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės bei taikyta probacija pakankamos teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, stebimas nusikalstamų veikų modelis. Atsižvelgtina ne tik į nuteistojo kriminalinę istoriją, bet taip pat ir į socialinio tyrimo išvadą, kad nuteistojo pokalbio su specialistais metu stebima tendencija save pateisinti, minimizuoti netinkamą savo elgesį, nuteistasis teigia, kad nesiekė naudos, o padėjo draugams, savo elgesio pasekmių ir žalos, kurią sukėlė platindamas narkotines medžiagas, jis neįžvelgia. Įvertintina, kad nuteistasis turi didelių nepadengtų finansinių įsipareigojimų – privalo išmokėti 11 660,90 Eur, išmokėjo tik 30,47 Eur, finansiniai įsiskolinimai pradėti dengti tik paskutiniu metu, su skundu apylinkės teismui pateikė duomenis, kad savarankiškai 2025 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais mokėjo po 20 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekdamas mažinti turimus įsiskolinimus. Nors skunde nurodoma, jog nuteistasis paleistas lygtinai siekia dirbti ir atlyginti įsiskolinimus, tačiau pažymėtina, jog „Sodra“ duomenimis nuteistojo oficiali darbinė patirtis stokoja stabilumo, ir nors nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ji yra menka, oficialiai dirbta apie 3 metus, kas neleidžia teigti, jog išėjęs į laisvę, jis tęs darbinę veiklą. Be to, nuteistais dirba ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl turi galimybę vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau juos pradėjo vykdyti dar visai nesenai ir atlygino tik labai mažą jų dalį, todėl toliau turi stengtis juos atlyginti ir taip mažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nurodytos aplinkybės duoda teismui pagrindą manyti, kad šiuo metu probacijos taikymas nuteistajam nepasiektų savo tikslo.

15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

16. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, neturi pagrindo ir atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. gynėjas savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, vertino tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek – neigiamai, ir įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingų duomenų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos A. P. dar negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

17. Įvertinus tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. LK-N-637 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliekama nepakeista, o nuteistojo A. P. gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Vaida Baumilė