- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- AN20.-292-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00285-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos L. S. M. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) atstovei pagal įstatymą – motinai S. T. A. H., jos įgaliotajai atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Kranz,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) įgaliotajai atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Irako Respublikos pilietės L. S. M., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą – motinos S. T. A. H., įgaliotojo atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 22S8591 panaikinimo dalyje dėl laikino apgyvendinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas 2022 m. kovo 10 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog užsienietės motina į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Nepateikė dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašymą pareiškėjos motina pateikė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietės motina nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informciją, tokiu būdu siekdama klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą, kas buvo vertinama kaip nebendradarbiavimas su valdžios institucijomis ir piktnaudžiavimas migracine sistema. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmens tikslas. Yra pagrindo manyti, kad užsienietė su motina gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmė Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
Šalies argumentai
Užsienietės Irako Respublikos pilietės L. S. M., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą – motinos S. T. A. H., įgaliotasis atstovas advokatas Dmitrijus Korsakovas skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 22S8591 dalį dėl užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsienietei gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, jos motina bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad užsienietės atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, užsienietės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, užsienietės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi užsienietė nėra sulaikyta. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priešingai nei teigiama skunde, užsienietės šeima (pati užsienietė gimė Lietuvoje) į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, iš savo kilmės valstybės pareiškėjos motina teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta, su savimi neturėjo kelionės dokumento. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjo motina nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsienietei kartu su motina pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Migracijos departamento vertinimu, užsienietės nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė pagal įstatymą teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad ji yra visiškai patenkinta suteikiamomis gyvenimo sąlygomis, tačiau nenori, kad jai būtų taikomi judėjimo laisvės ribojimai.
Pareiškėjos įgaliotoji atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Migracijos departamento įgaliotoji atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame Įstatyme nėra numatytas.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, o jos motinos apžvilgiu – pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Pažymėtina, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra sulaikyta, todėl nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjai taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjos atstovės pagal įstatymą paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad prieglobsčio prašytojai suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jai šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien pareiškėjos atstovės pagal įstatymą nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą, nepaneigia fakto, kad jos teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjai netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai skundžiamu sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos šeima (pareiškėja gimė Lietuvoje) į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdami teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jiems teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą, dėl pareiškėjos motinos prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jos atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjai prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjos atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad pareiškėja, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietė, gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėja nepateikė.
Pažymėtina, kad nagrinėjant skundus pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsienietis bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas, o konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama Migracijos departamento 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 22S8591 dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Atmesti užsienietės Irako Respublikos pilietės L. S. M., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą – motinos S. T. A. H., įgaliotojo atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 22S8591 dalies panaikinimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.