Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L. , dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio (toliau-str.) 1 dalį (toliau d.), (2021 m. lapkričio 11 d., apie 10.40 val., pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko įvykis kurio metu dėl gautų sužalojimų D. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K., 2021 m. lapkričio 11 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusį, žengiantį arba stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), važiuodamas pirma eismo juosta prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusio D. M., jį parbloškė, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. K. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d., apie 10–11 val., važiavo (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad pirma eismo juosta yra kraštinė, o antra juosta yra sekanti. Nurodė, kad jis su pareikštu kaltinimu sutinka. Nurodė, kad vaizdo įrašą pas tyrėją matė, tik gal jis ko nors ir nesuprato. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad važiuodamas pirma eismo juosta ir pažeisdamas kelių eismo taisykles, partrenkė į pėsčiųjų perėją įžengusį nukentėjusįjį. Nurodė, kad jis matė, jog yra pėsčiųjų perėja. Prieš pėsčiųjų perėją jis pristabdė, visada pristabdo prieš pėsčiųjų perėją. Jis važiavo 40 km/h greičiu. Kai pamatė, kad partrenkė žmogų, išsigando, patyrė stresą, todėl dėl to gali kai ko ir neprisiminti. Nurodė, kad jis nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę, juo iš karto pasirūpino, lankė jį ligoninėje, pirko vaistus, ramentus, rūbus. Nukentėjusiojo atsiprašė, sumokėjo jam tiek, kiek prašė, t. y. 300 Eur žalos atlyginimo. Po įvykio bendravo ir su pačiu nukentėjusiuoju ir su jo močiute. Nukentėjęs jam pretenzijų neturi. Jį taip pat parvežė iš ligoninės, po to vežė pas gydytojus. Teismo prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Supranta laidavimo pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą

Nukentėjęs D. M., parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti kaip nurodyta kaltinime, 2021 m. lapkričio 11 d., kartu su močiute J. B. ėjo iš (duomenys neskelbtini). Prieš pereinant gatvę, jis pasižiūrėjo į vieną kelio pusę, į kitą pusę ir žengė vieną žingsnį ir dar pusę, kai iš karto gavo smūgį. Nurodė, kad jis su močiute sustojo prie pat pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini). Pirmas į perėją žengė jis. Matė, kaip pravažiavo viena mašina, bandė eiti, žengė į perėją, į pirmąją kelio juostą, vieną žingsnį ir dar truputį mažiau ir gavo smūgį. Močiutė ėjo jam iš paskos. Nurodė, kad įėjus į pėsčiųjų perėją staiga pajuto smūgį į dešinę koją. Kuriais automobilio ratais jam atsitrenkė į koją, jis nepastebėjo, nes su petimi trenkėsi į automobilio veidrodėlį, jį iš karto pervertė. Automobilis pravažiavęs perėją sustojo, o jis iš karto slinkosi į pakraštį. Nurodė, kad į ligoninę jį nuvežė A. K., iš ligoninės jis irgi jį parvežė. Nurodė, kad į bylą kaltinamasis pateikė raštą, tačiau šį raštą jį privertė rašyti, nes į jo namus kelis kartus buvo atėjusi kaltinamojo žmona, vertė jį rašyti. Jis rašė, nes neturėjo pasirinkimo, jį provokavo, atėjusi prašė susitaikyti, todėl jis ir parašė tokį raštą. Kai rašė tą raštelį, tai jam sakė ką rašyti, diktavo A. K. žmona ir jo (nukentėjusio) močiutė, o jis rašė. Galima sakyti, kad per prievartą vertė jį rašyti. Tris kartus į namus buvo atėjusi A. K. žmona, nervai jį suėmė, todėl ir pasirašė tą raštą (raštas nukentėjusio rašytas 2 t., b. l. 30). Nurodė, kad jis nesutinka su kaltinamuoju susitaikyti BK 38 str. pagrindu, kodėl nesutinka, nežino. Nori, kad kaltinamajam būtų paskirta kriminalinė bausmė, jis su kaltinamuoju nesitaiko.

Asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, V. K., paaiškino, kad kaltinamasis – sutuoktinis, santuokoje gyvena daugiau (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai geri, sutuoktinis ją gerbia, klauso jos patarimų. Nurodė, kad ji darys kaltinamajam teigiamą poveikį, prašys, kad atidžiau vairuotų. Nei sutuoktinis, nei ji niekada nebuvo netinkamai pasielgę. Supranta laidavimo pasekmes ir atsakomybę. Nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini), todėl prašo taikyti laidavimą be užstato. Mano, kad sutuoktinis ateityje nebenusikals, o ji galės užtikrinti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o ją skirti jo laiduotoja.

Iš byloje esančio liudytojos J. B. apklausos protokolo (1 t., b. l. 93-97) matyti, kad 2021 m. lapkričio 11 d., apie 11 val., kartu su anūku D. M. ėjo iš (duomenys neskelbtini), link autobusų stoties. Priėjus pėsčiųjų perėją, (duomenys neskelbtini) nutarė pereiti į kitą gatvės pusę. Jie sustojo prie nereguliuojamos perėjos, praleido vieną automobilį, o kitas atvažinėjo toliau. Kai vienas automobilis pravažiavo, tai jos anūkas žengė į pėsčiųjų perėją, tačiau tas atvažiuojantis automobilis nesustojo ir kliudė jos anūką. D. parkrito ant žemės. Iš sustojusio automobilio išlipo vairuotojas ir moteris. Jie sakė, kad reikia kviesti policiją, tačiau ji prašė greičiau vežti jos anūką į ligoninę ir policiją kviesti vėliau.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), automobilis „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus A. K., (duomenys neskelbtini), kliudė blaivų pėsčiąjį D. M., (duomenys neskelbtini) ir jį sužalojo. Automobilio vairuotojas pats pėsčiąjį pristatė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, (duomenys neskelbtini). D. M. pirminiais duomenimis nustatytas dešinės kojos kaulo lūžimas, atliekami tyrimai (1 t. b. l.12-14);

Iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 11 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti pėsčiųjų perėja. Iš eismo įvykio vietos niekas nepaimta. Fotografuota, sudarytas eismo įvykio planas (1 t. b. l. 19-25, 26);

Iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad 13.10 val., nurodyta oro sąlygos: apsiniaukę, lietus, dienos šviesa: buvo apžiūrėta transporto priemonė - „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis techniškai tvarkingas (1 t., b. l. 27-36);

Iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 12 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Rasta įskeltas dešinės pusės veidrodėlis (1 t. b. l. 37-44);

Iš byloje esančio 2021 m. lapkričio 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas (pateiktas elektroniniu paštu iš adresato (duomenys neskelbtini)), kuriame matyti eismo įvykis, įvykęs 2021 m. lapkričio 11 d., 10:39 val. Matosi, kaip žmogus eina per pėsčiųjų perėją ir jį partrenkia automobilis (1 t., b. l. 111-113, 114);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados 2021 m. gruodžio 10-13 d., Nr. G 2393/2021 (02) matyti, kad D. M. konstatuoti dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, 2021 m. lapkričio 11 d. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 71-72);

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d., 11.13 val. gautas pranešimas telefonu apie eismo įvykį. Pranešėjas kliudė pėsčiąjį ir nuvežė jį į ligoninę (1 t. b. l. 45-46);

Iš VĮ „Regitra“ ir kitų gautų pažymų matyti, kad automobilis „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas A. K. vardu, techniškai tvarkingas (techninė apžiūra iki 2023 m. vasario 24 d.), draustas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, bendrovėje privalomuoju draudimu (draudimas iki 2022 m. balandžio 26 d.) (1 t. b. l. 47-50, 139,140)

Iš byloje esančių 2021 m. gruodžio 3 d., 2022 m. sausio 13 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad A. K. pateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros, draudimo polisų, neįgaliojo pažymėjimo kopijas (1 t. b. l. 130-133, 134-140);

Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta – 2021 m. lapkričio 11 d. buvo fiksuoti krituliai - lietus, dulksna. (I t. b. l.105);

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, t. y. 2021 m. lapkričio 11 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę– automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusį, žengiantį arba stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), važiuodamas pirma eismo juosta prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusio D. M., jį parbloškė, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių 9 p. 30 p. punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis - eismo įvykiu, dėl kurio nukentėjusiam D. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 str. 3 d.);

Teismas daro išvadą, kad išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad D. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. reiškinys dėl kurio vyksta kitas reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kasacinė byla 2K-150/2008), t. y. kaltinamasis yra kaltas dėl šios veikos padarymo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atlygino nukentėjusiam dalį žalos (300 Eur), nukentėjęs civ. ieškinio byloje nėra pareiškęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė V. K. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei atlygino nukentėjusiam dalį žalos (300 Eur), nukentėjęs civ. ieškinio byloje nėra pareiškęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 154 ); kaltinamasis atlygino nukentėjusiam 300 Eur žalos, kitą dalį žalos atlygino draudimas (500 Eur); civ. ieškinio byloje nėra pareikšta; iš pateiktų kaltinamojo duomenų matyti, kad jis rūpinosi nukentėjusio sveikata, vežė jį į ligoninę ir parvežė iš ligoninės, pirko vaistų, pirko ramentus, vežė rūbus ir maistą į ligoninę (2 t., b. l. 29), tai patvirtino ir nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu; Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo.

Laiduotoja V. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis ją gerbia, klauso jos nuomonės ir patarimų. Byloje pateiktas A. K. prašymas perduoti jį žmonos V. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 35), byloje yra V. K. prašymas-sutikimas dėl laidavimo (2 t., b l. 36); V. K. neteista (2 t., b. l. 37 ), administracine tvarka nebausta (2 t., b l. 38), ji senatvės pensininkė. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusi sutuoktiniai, (duomenys neskelbtini). Laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis per visą gyvenimą nėra nusikaltęs (2 t., b. l. 36); iš byloje esančių duomenų matyti, kad sutuoktiniai užaugino du vaikus (1 t., b. l. 147). Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus tiek kaltinamąjį, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismui nekyla jokių abejonių šių abiejų asmenų patikimumu, todėl laidavimas skirtinas be užstato.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise - vairuodamas transporto priemonę, įvertinus veikos pobūdį ir pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryti KET pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, jis (duomenys neskelbtini), nėra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš viso nėra baustas administracine tvarka – per 5 metus, neteistas (1 t., b. l. 149, 150) jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - atėmimas naudotis specialia teise.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena esanti byloje (1 t., b. l. 114), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti byloje;

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str.1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos 8,96 Eur (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297str. 302-303 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos V. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., kad ji gali atsisakyti laidavimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną esančią byloje (1 t., b. l. 114), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš A. K. 8,96 Eur proceso išlaidų (pašto) valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.