- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2-519-733/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00112-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- Š. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nemuno deltos regioninio parko direkcijos, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui Š. L., suinteresuoto asmens Nemuno deltos regioninio parko direkcijos atstovui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Nemuno deltos regioninio parko direkcijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame 2,2032 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba. Pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio draustinyje, o jame draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių liekanų ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), taip pat nustatant juridinį faktą. Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-517, numato, kad buvusi sodyba - sodyba, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose, arba kurios buvimo faktas įrodytas teismo sprendimu.
Nurodo, kad UAB „Klaipėdos projektas“ nekilnojamų kultūros vertybių vertinimo specialistė J. V. atliko tyrimą pareiškėjo žemės sklype, parengė istorinę pažymą ir pateikė išvadą, iš kurios matyti, jog remiantis istoriniais kartografiniais dokumentais, tiriamo sklypo užstatymo situacija nustatyta 1910 m. laikotarpiu. Sklypo apstatymo istorinė raida dėl didžiąja dalimi sunykusių krašto istorinių kartografinių dokumentų tiksliau nustatyta XX a. I pusėje. 1910 m. žemėlapyje prie sklypo pietvakarinio pakraščio pažymėta sodyba. Anot nekilnojamų kultūros vertybių vertinimo specialistės J. V., tikėtina, kad sodybos rytinė dalis dabartinėje situacijoje patenka į tiriamą sklypą. Sodyba iki 1936 m. nugriauta.
Remiantis šiais duomenimis, Šilutės rajono savivaldybės administracija 2009 m. spalio 19 d. išdavė sodybos statinių projektavimui sąlygų sąvadą. Nemuno deltos regioninio parko direkcija 2009 m. liepos 24 d. taip pat išdavė projektavimo sąlygas ir pateikė reikšmingumo išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms. Tuo metu užteko įrodymų sodybos atstatymo projektavimo leidimui gauti. Per numatytą trijų metų terminą pareiškėjas nurodo nespėjęs parengti sodybos atstatymo projekto, nes atliekant kadastrinius matavimus iškilo nesutapimai su gretimo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, reikėjo abiejų sklypų savininkams tikslinti kadastrinius matavimus ir ši procedūra baigėsi tik 2012 m. gruodžio 11 d.
2012 m. spalio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti naują planavimo sąlygų sąvadą, tačiau 2012 m. lapkričio 27 d. gavo atsakymą, kad šio prašymo patenkinti negali, nes Nemuno deltos regioninio parko direkcija neišdavė planavimo sąlygų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti.
Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Nemuno deltos regioninio parko direkciją, prašydamas pateikti reikšmingumo išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms. 2012 m. lapkričio 27 d. gavo atsakymą, kuriuo atsisakoma pateikti išvadą. Pakartotinai kreipėsi į Nemuno deltos regioninio parko direkciją 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2013 m. sausio 8 d. gavo prašomą reikšmingumo išvadą. Tačiau šiame rašte vėl pažymima, kad nepateikė pakankamai įrodymų, kad planuojama veikla galima šiame sklype. Mano, kad Nemuno deltos regioninio parko direkcija nepagrįstai neišdavė projektavimo sąlygų ir tai neleidžia įgyvendinti jo lūkesčių tame žemės sklype. Kaip istorikė J. V. pažymėjo pažymoje, toje vietoje galėjo būti 2 - 3 pastatų sodyba. Spėjama, kad apie 1936 m. ta sodyba jau buvo sunykusi, nors liekanų yra iki šiol, išlikę vaiskrūmiai. Yra liudytojų, kurie atsimena ten buvusias pamatų liekanas. Pareiškėjo sklype buvo viena sodyba, dar kelios sodybos buvo netoliese, už kelių šimtų metrų. Yra išlikęs 1910 m. žemėlapis, tame žemėlapyje parodyta, kad toje vietoje yra buvusi sodyba. Kitoje kelio pusėje buvo dvaras, ten stovėjo daug pastatų. Šiuo metu sklype pamatų jau nėra likę. Apie 1970 metus netoliese buvo įkurdinti antynai, sklypo žemė buvo suarta, įdirbta. Liudininkai dar pamena tuos laikus, kai ten buvo sodybos liekanos. Archeologiniai tyrinėjimai ten nebuvo atlikti. Pamatai to meto sodybų būdavo labai negilūs, vargu ar ten būtų galima ką nors surasti. Yra praėję daug laiko, iš vaismedžių lyg ir yra išlikę vyšnaičių.
Nurodo, kad juridinio fakto nustatymas jam reikalingas buvusios sodybos su visais statiniais (priklausiniais) atstatymui, statybos projektinei dokumentacijai parengti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nemuno deltos regioninio parko direkcijos atstovas V. P. prašo atmesti pareiškimą ir paaiškino, kad jam yra tekę matyti daug istorinių žemėlapių, juose senosios sodybos būna labai aiškiai pažymėtos. Pareiškėjas vadovaujasi istorine pažyma, kurioje nurodyta, kad prie sklypo pietvakarinio pakraščio pažymėta sodyba. Pažymoje rašoma, kad tikėtina, jog sodybos rytinė dalis patenka į tiriamą sklypą. Sodyba iki 1936 metų nugriauta, todėl tiksliau nustatyti kokia apimtimi jos teritorija įeina į tiriamą sklypą, nėra galimybių. Sklypas yra Ventės kraštovaizdžio draustinyje, kur labai limituotos statybos. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimu nesusijusius statinius, išskyrus statinius esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ar sodų liekanų, taip pat sodybose, pažymėtose planuose, taip pat nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. 2003 m. birželio 11 d. Aplinkos ministro įsakyme Nr. 289 nurodyta, kad sodyba yra nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype pastatytas gyvenamos paskirties namas su priklausiniais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008 pažymėjo, kad juridinis faktas gali būti nustatomas, kai yra išlikę statinių, sodų liekanų, pažymėtų planuose. Norint nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina pateikti dokumentus, žemėlapius ir kitus įrodymus, kad sklype buvo būtent gyvenamasis namas. Ūkiniai priklausiniai į tai neįeina. Mano, kad pareiškime pateikti dokumentai neįrodo, kad pareiškėjui Š. L. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) buvo sodyba. Kodėl anksčiau Nemuno deltos regioninio parko direkcija išdavė pareiškėjui projektavimo pažymą, nežino, tai buvo padaryta, pažeidžiant visą eilę saugomų teritorijų įstatymų. Sodyba yra buvusi šalia sklypo, bet ne pačiame pareiškėjo sklype.
Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Suinteresuotų asmenų Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, nepateikusio atsiliepimo į pareiškimą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus atstovai į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Negauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą. Posėdyje dalyvaujantys asmenys prašo nagrinėti bylą iš esmės. Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant minėtų suinteresuotų asmenų atstovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Bylos medžiaga ir pareiškėjo Š. L. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjui Š. L. nuosavybės teise priklauso 2,2032 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, 14). Šis žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio draustinyje, o juose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusiu statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių liekanų ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą.
UAB „Klaipėdos projektas“ nekilnojamų kultūros vertybių vertinimo specialistė J. V. atliko tyrimą pareiškėjo žemės sklype, 2007 m. parengė istorinę pažymą ir pateikė išvadą, kad „sklypas suplanuotas (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje, istorinėje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kuri šiuo metu priskirta (duomenys neskelbtini). Jis išsidėstęs priešais kelio vakarinėje dalyje istoriškai vertingą teritoriją – buvusio (duomenys neskelbtini) dvaro sodybvietę. Sklypo apstatymo istorinė raida dėl didžiąja dalimi sunykusių krašto istorinių kartografinių dokumentų tiksliau nustatyta tik XX a. I pusėje. 1910 m. žemėlapyje prie sklypo pietvakarinio krašto pažymėta sodyba. Dėl šios aplinkybės, kad istorinėje kartografijoje nefiksuojamos pilnos sodybų ribos (kiemas ir sodybos žemės naudmenys, kuriuose t.p. būdavo pastatų), o aiškiau parodytos tik kiemų ribos, tikėtina, kad sodybos rytinė dalis dabartinėje situacijoje patenka į tiriamą sklypą. Sodyba iki 1936 m. nugriauta, todėl tiksliau nustatyti, kokia apimtimi jos istorinė teritorija įeina į tiriamą sklypą nėra galimybių. 1936 m. žemėlapyje ir vėlesnėje kartografijoje sklypo vietoje žymima krūmų priaugusi pieva. Tokia situacija išlikusi iki šiol.“ (b.l. 36-59).
Remiantis šiais duomenimis, Šilutės rajono savivaldybės administracija 2009 m. spalio 19 d. išdavė sodybos statinių projektavimui sąlygų sąvadą (b.l. 29, 30). Nemuno deltos regioninio parko direkcija 2009 m. liepos 24 d. taip pat išdavė projektavimo sąlygas ir pateikė reikšmingumo išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms (b.l. 15-21, 26). Per numatytą trijų metų terminą pareiškėjas nespėjo parengti sodybos atstatymo projekto, nes, anot pareiškėjo, atliekant kadastrinius matavimus iškilo nesutapimai su gretimo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, reikėjo abiejų sklypų savininkams tikslinti kadastrinius matavimus ir ši procedūra baigėsi tik 2012 m. gruodžio 11 d.
2012 m. spalio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti naują planavimo sąlygų sąvadą ir gavo 2012 m. lapkričio 27 d. atsakymą, kad šio prašymo patenkinti negali, nes Nemuno deltos regioninio parko direkcija neišdavė planavimo sąlygų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti (b.l. 31, 33).
Pareiškėjas kreipėsi į Nemuno deltos regioninio parko direkciją, prašydamas pateikti reikšmingumo išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms. Minėta institucija 2012 m. lapkričio 27 d. raštu atsisakė pateikti išvadą (b.l. 32). Pakartotinai kreipęsis į Nemuno deltos regioninio parko direkciją, 2013 m. sausio 8 d. gavo prašomą reikšmingumo išvadą, tačiau šiame rašte pažymima, kad nepateikta pakankamai įrodymų, kad planuojama veikla galima šiame sklype (b.l. 34, 35).
Pareiškėjas pateikė 2013 m. rugsėjo 9 d. antstolės N. G. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad pagal liudininkų parodymus galima teigti, jog šiame žemės sklype, sklypo dešinėje pusėje (pietvakarinėje dalyje), anksčiau, t.y. dar ikikariniu laikotarpiu būta sodybos (b.l. 109-111).
Liudytojas R. P. K. parodė, kad pareiškėjo žemės sklype anksčiau buvo krūvos akmenų ir plytų. Netoli tos vietos tarybiniais laikais būdavo antynai. Ten stovėjo kolūkio pastatai. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena daugiau kaip 40 metų, gal nuo 1970 metų. Tuo metu, kai jis persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sklype statinių nematė, matė tik plytas, akmenis. Pastatas ten tikrai buvo, nes buvo pamatai, vokiškos plytos.
Liudytojas S. J. parodė žinantis, kur (duomenys neskelbtini) yra Š. L. sklypas. Jis užaugęs tose vietose. Kai dar buvo vaikas, tame sklype buvo plytų, buvo sodas, augo vaismedžiai (kriaušė, obelys, vyšnios, lazdynai), arčiau prie miško stovėjo medinis šulinys. Buvęs sodas patenka į dabartinio Š. L. žemės sklypo teritoriją. Kritusius kolūkio antyno paukščius laidodavo toje teritorijoje. Šiuo metu sodo jau nelikę, gal keletas vaismedžių. Pamatai gali būti užstumdyti buldozeriu apie 1,5 m gylyje.
Teismo vertinimu, liudytojų parodymai ir faktiniai duomenys, nurodyti antstolės N. G. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, neįrodo čia buvus sodybos, nes neaišku kokio senumo 1967 m. ir kokių statinių pamatų liekanas, t.y. akmenis, ir juolab, apdegusius rąstus, matė liudytojas S. J.. Taip, kaip ir liudytojo R. P. K. nurodyta aplinkybė, kad šiame žemės sklype „rusų laikais“ buvo daug akmenų ir vokiškų raudonų plytų nelaikytina pakankamu įrodymu buvus toje vietoje sodybos.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietose, nustatytose draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose.
Statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (patvirtinto Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, pakeistu 2009 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-120) 5.15 punkte išvardyti sodybą sudarantys objektai: gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, t.y. sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais). Todėl prašomam faktui nustatyti reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008 yra nurodęs, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 3 str., CK 4.19 str.).
Teismo vertinimu, kad UAB „Klaipėdos projektas“ istorinėje pažymoje nėra pakankamai įrodymų, jog būtent minėtame žemės ūkio paskirties žemės sklype yra buvusi sodyba, t.y. gyvenamasis namas su priklausiniais. Nors pažymoje nurodyta, kad tiriamo sklypo pietvakariniame pakraštyje 1910 m. žemėlapyje pažymėta, XX a. 4 dešimtmetyje nugriauta sodyba, todėl 1936 m. žemėlapyje nebežymima, tačiau prie istorinės pažymos pridėtas nei vienas 1910 m. žemėlapis (b.l. 47, 49) šio fakto nepatvirtina, kaip ir jokie kiti byloje esantys duomenys. Teismo vertinimu, 1910 m. tiriamame žemės sklype žymimi krūmai, ne pastatai. Juolab, istorinėje pažymoje niekur neminima, kad tiriamame žemės sklype buvo gyvenamasis namas. O išvados teiginys, kad „tikėtina, kad sodybos rytinė dalis dabartinėje situacijoje patenka į tiriamą sklypą“ rodo, jog pareiškėjo sklype, jei ir buvo kažkada statiniai, tai nebūtinai – gyvenamasis namas.
Įvertinus visus išvardintus faktinius duomenis, sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, konstatuotina, jog pareiškėjo Š. L. pateikti įrodymai yra nepakankami, jog būtų galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame 2,2032 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba, todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.