Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-28 · Administracinė byla Nr. I-8572-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-28
Bylos Nr.
I-8572-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02385-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8572-643/2015 Proceso Nr. 3-61-3-02385-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 10.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant atsakovo atstovui Dariui Kiaušui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–2) prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Muitinės departamentas) 2014-12-10 sprendimą Nr. 1A-638, Kauno teritorinės muitinės 2014-10-08 sprendimą Nr. 4PM190916 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2015-04-01 sprendimą Nr. S-47(7-29/2015).

Pareiškėjas nurodo, kad Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, išnagrinėję Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės 2014-08-28 raštą, 2014-10-08 sprendimu Nr. 4PM190916 pripažino pareiškėją skolingu muitinei ir apskaičiavo 11454 Lt muito mokestį. Muitinės pareigūnai rėmėsi Plungės rajono apylinkės teismo 2014-07-01 sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-401-225/2014, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 163² straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad gabeno cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais.

Muitinės departamentas 2014-12-10 sprendimu Nr. 1A-638 pareiškėjo skundo netenkino ir patvirtino Kauno teritorinės muitinės sprendimą. MGK 2015-04-01 sprendimu Nr. S-47(7-29/2015) patvirtino Muitinės departamento sprendimą.

Pareiškėjo vertinimu muitinės pareigūnai be motyvų ir įrodymų padarė išvadą, kad pareiškėjas 2014-04-11 automobiliu gabeno kontrabandos būdu asmeniškai įgytas cigaretes. Tokios išvados pagrįstos tik prielaidomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad valstybės sienos tuo metu nebuvo kirtęs, todėl apkaltintas nepagrįstai. Pagal Muitinės kodekso 202 straipsnį muitinės skolininkais galima laikyti tik tuos asmenis, kurie patys neteisėtai įvežė per valstybės sieną tokias prekes arba patikimai žino, kad toks prekių įvežimas yra neteisėtas jų įsigijimo metu.

Be to, pareiškėjas kelia abejones dėl mokesčių paskaičiavimo teisingumo.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu (b. l. 26-28) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Plungės rajono apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjas, pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, paženklintas Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu ne tik kad neginčijo šios aplinkybės, bet ir pripažino padaręs neteisėtą veiką ir dėl to gailėjosi. Todėl pareiškėjo argumentai, kad sprendimai priimti remiantis vien prielaidomis, yra nepagrįsti.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skolininku muitinei pripažintas ne pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pirmąją įtrauką (kaip asmuo, neteisėtai įvežęs prekes į bendrijos muitų teritoriją), o pagal minėto straipsnio 3 dalies trečiąją įtrauką, kurioje įtvirtinta nuostata, jog skolininku laikomi ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinojo (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai.

Aplinkybė, kad pareiškėjas pats neteisėtai neįvežė į bendrijos muitų teritoriją ginčo cigarečių, nėra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjo pripažinimo skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtrauką, o tai, kad pareiškėjas įgijo, laikė (gabeno) ginčo prekes, yra neginčijamai įrodyta įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu.

Sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja neteisėtai įvežtas prekes. Aptariamai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo ir laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Iš to, kad ginčo prekės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos specialiais ženklais, pareiškėjas galėjo suprasti, kad šios prekės į bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos iš trečiosios šalies, t.y. kad šios prekės buvo importuotos. Be to, pareiškėjas nepateikė ir cigarečių įsigijimo dokumentų ar dokumentų, patirtinančių, jog jos buvo įvežtos teisėtai ir/ar turi bendrijos prekių statusą. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas žinojo (ar pagal nustatytas aplinkybes turėjo žinoti), kad gabena neteisėtai į bendrijos teritoriją įvežtas cigaretes, todėl jis pagrįstai pripažintas muitinės skolininku, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečiąja įtrauka.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu (b. l. 24) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nurodo analogiškus argumentus ir motyvus kaip ir atsakovas Muitinės departamentas savo atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nutarimu Nr. A2.8-401-225/2014 (MGK b.l. 19-20) A. V. pripažintas kaltu pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį. Pritaikius ATPK 30¹ straipsnį jam paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su cigarečių konfiskavimu. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad automobiliu „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bagažo skyriuje gabeno 1000 vnt. pakelių cigarečių MINSK 5 SUPER SLIM su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei 500 vnt. pakelių cigarečių NZ GOLD SUPER SLIMS su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Nutarime nurodyta, kad A. V. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą.

2014-10-08 sprendimu Nr. 4PM190916 (MGK b.l. 13-18) Kauno teritorinė muitinė nusprendė A. V. pripažinti skolininku muitinei. Vadovaudamasi Muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi nustatė neteisėtai gabentų ir konfiskuotų cigarečių muitinę vertę: „Minsk 5 Super Slims“, „NZ Gold Super Slims“ 1 pak. 0,99 Lt, viso kiekio (1500 pak.) – 1485 Lt ir įregistravo muitinėje A. V. už neteisėtai įvežtas į bendrijos muitų teritoriją cigaretes mokestinę prievolę: muitą (įmokos kodas A00) – 855 Lt, akcizą (įmokos kodas 100) – 7905 Lt, PVM (įmokos kodas B00) – 2151 Lt, akcizo delspinigius (įmokos kodas 846) – 427 Lt ir PVM delspinigius (įmokos kodas 860) – 116 Lt. Sprendimu pareiškėjas įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės 2014-10-08 sprendimu Nr. 4PM190916, 2014-10-28 skundu kreipėsi į Muitinės departamentą prašydamas minėtą sprendimą panaikinti.

2014-12-10 sprendimu Nr. 1A-638 (b.l. 5-7) Muitinės departamentas patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2014-10-08 sprendimą Nr. 4PM190916.

2015-04-01 sprendimu Nr. S-47(7-29/2015) Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtino Muitinės departamento 2014-12-10 sprendimą Nr. 1A-638.

Ginčas byloje kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2014-10-08 sprendimo Nr. 4PM190916 ir Muitinės departamento 2014-12-10 sprendimo Nr. 1A-638 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kuris laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Ginčijamu Kauno teritorinės muitinės 2014-10-08 sprendimu Nr. 4PM190916 pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei nustačius, kad įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nutarimu Nr. A2.8.-401-225/2014 jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje. ATPK 163² straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatyta, kad baudžiamas yra akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL).

Skundu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas Kauno teritorinės muitinės 2014-10-08 sprendimas Nr. 4PM190916. Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybe, kad jis neįvežė cigarečių per valstybės sieną.

Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punktas skolininką apibrėžia, kaip bet kurį asmenį, privalantį sumokėti skolą muitinei. Atitinkamai skola muitinei yra suprantama, kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 9 p.). Kaip matyti iš Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 10 punkto, importo skolos muitinei (importo muitų) sąvoka, be kita ko, apima muitus ir muitams mokamiems už importuojamas prekes lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus. Vadovaujantis ginčo teisiniams santykiams taikytina Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka, skolininkais, be kita ko, laikomi bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Minėtas Europos Sąjungos reglamentas, kuris tiesiogiai taikomas Lietuvoje, nereikalauja, kad asmuo (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme. Iš minėtų Bendrijos muitinės kodekso nuostatų yra akivaizdu, kad kas yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, šiuo konkrečiu atveju apibrėžia ir konkretizuoja būtent Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas pats neteisėtai neįvežė (nedalyvavo įvežant) į Bendrijos muitų teritoriją ginčo prekių, nėra reikšminga sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu klausimą. Iš Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolą muitinei (importo muitus) minėtos nuostatos pagrindu. Tai, kad pareiškėjas A. V. atitinka abi šias sąlygas, konstatuota Plungės rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nutarime Nr. A2.8.-401-225/2014. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog pripažinimui „skolininku“ Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos prasme taikomos sąlygos, pagrįstos subjektyviu vertinimu, t. y. fiziniai arba juridiniai asmenys turi sąmoningai įsigyti arba laikyti neteisėtai įvežtas prekes (2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Spedition Ulustrans, C414/02, 27 ir 28 p.; 2005 m. kovo 3 d. sprendimo byloje M. P. ir kt., C-195/03, 40 p.). Kaip matyti iš ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų, sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes. Aptariamai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kokia laikytina ir klausimas dėl anksčiau aptartos sąmoningumo įsigyjant (gaunant) ir vėliau laikant ginčo tabako gaminius sąlygos, paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos. Nagrinėjamoje byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas įsigijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, lietuviškomis banderolėmis nepaženklintas cigaretes, kurių vertė viršija 95,35 MGL dydžio sumą, t. y. įgijo ir gabeno prekes, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais teisės aktais buvo nustatyti specialūs jų (prekių) išleidimo į laisvą apyvartą reikalavimai, taip pat – pareiga Lietuvoje skirtą parduoti apdorotą tabaką paženklinti nacionalinėmis banderolėmis (Akcizų įstatymo 30 str.) Pareiškėjas, įgydamas ir gabendamas aptariamus tabako gaminius, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (kad pareiškėjas šią aplinkybę matė ir suprato, konstatuota teismo nutarime) turėjo suprasti, kad jie (gaminiai) į laisvą apyvartą buvo išleisti neteisėtai. Vien tai, kad cigaretės nebuvo paženklintos nacionalinėmis banderolėmis, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad įsigydamas labai didelį kiekį šių prekių, pareiškėjas turėjo suprasti, kad jos apyvartoje yra neteisėtai. Pažymėtina, kad visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis – yra vienas iš būdų atskirti šias prekes. Tai, jog ginčo prekės nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos specialiaisiais ženklais ir nebuvo Lietuvos valstybės kilmės, sudarė pagrindą suprasti, jog šios prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos iš trečiosios šalies, t. y., kad šios prekės buvo importuotos. Aplinkybė, kad buvo įgytas ir gabentas ypač didelis kiekis Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (banderolėmis) nepaženklintų cigarečių, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, turėjo suprasti, kad jis įgijo ir gabeno neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kuriomis iš esmės rėmėsi ir Muitinės departamentas ir Kauno teritorinė muitinė, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei vadovaudamasis paminėtomis teisinio reglamentavimo nuostatomis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), jog jis įgijo ir gabeno neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtas ginčo prekes. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu, jam pagrįstai buvo apskaičiuota mokėtina skolos muitinei suma. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jo paskaičiavimais muitininkai neteisingai apskaičiavo mokesčius, tačiau jokių objektyvių duomenų, paneigiančių Kauno teritorinės muitinės sprendime nurodytas sumas, į bylą nepateikė.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso aktualiomis nuostatomis bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis darytina išvada, kad tiek Kauno teritorinės muitinės 2014-10-08 sprendimas Nr. 4PM190916, tiek Muitinės departamento 2014-12-10 sprendimas Nr. 1A-638 yra tinkamai pagrįsti tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų normomis, todėl yra teisėti ir naikinti juos nėra pagrindo. Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Remiantis anksčiau teismo sprendime nurodytais motyvais spręstina, kad MGK 2015-04-01 sprendimas Nr. S-47(7-29/2015) patvirtinti Muitinės departamento 2014-12-10 sprendimą Nr. 1A-638 yra tinkamai teisiškai pagrįstas, todėl laikytinas teisėtu ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti šį MGK sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė