- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- eI-167-208/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. A. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 6-24-1739 (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1563 (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) priteisti jai iš VSDFV 13 299,90 Eur neišmokėtos motinystės pašalpos dalį.
Pareiškėja paaiškina, kad skundžiamu Skyriaus sprendimu jai buvo paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį – nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Pašalpos dydis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 ir 10 punktų reikalavimais, tačiau pareiškėja mano, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami bendrieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisinės valstybės principai. Pareiškėja teigia, kad jai paskirta daugiau nei dvigubai mažesnė pašalpos suma, lyginant su jos darbo užmokesčiu, pažeidžia visus aukščiau nurodytus konstitucinius principus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 39 straipsnio 2 dalį, o toks sprendimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nurodytu konstitucinės mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo tikslu. Pareiškėja, mokėdama dideles valstybinio socialinio draudimo įmokas, tikėjosi ir atitinkamos pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogas.
Atsakovė VSDFV su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, vadovaujantis tuo metu galiojančiais Įstatymu ir Nuostatais, apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., yra 154,65 Eur. Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2015 m. sausio mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumą bei 2015 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, yra 65,68 Eur. Kadangi pareiškėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis didesnis už maksimalų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, Skyrius pagrįstai apskaičiavo 5 648,48 Eur dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. taikant pastarąjį dydį. Pareiškėjos reikalavimas apskaičiuoti jai motinystės pašalpą pagal jos kompensuojamąjį uždarbį, neapribotą Įstatyme nustatytu maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, prieštarauja Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies normai ir dėl to VSDFV, nagrinėjusi pareiškėjos skundą, negalėjo jo patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas Skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir VSDFV.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjai buvo pritaikytas maksimalus kompensuojamasis draudžiamųjų pajamų dydis.
Teismas visų pirma pažymi, jog Skyriaus sprendimo priėmimo metu ir pareiškėjos teisės į pašalpą atsiradimo dieną (t. y. 2015 m. sausio 26 d.) kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį nustatomas pašalpos dydis, apskaičiavimo tvarka buvo sureguliuota Įstatymo 6 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), kuriame, be kita ko, buvo nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (2 dalis). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos (5 dalis). Iš esmės toks pats teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir Nuostatų 7 punkte (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) pirmoje pastraipoje.
Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą Nr. KT8-N5/2016, kuriame konstatavo, kad Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Nuostatų 7 punkte (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) pirmoje pastraipoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su nėštumo ir gimdymo atostogų metu skiriamų ir mokamų pašalpų dydžio ribojimu, prieštarauja Konstitucijai. Šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuris, išskyrus jo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą vertinant kartu su Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarime pateiktais išaiškinimais konstatuotina, kad pagal jį asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. 2017 m. sausio 1 d.) įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą, motinystės pašalpos, apskaičiuotos pagal kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. turi būti perskaičiuotos taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą tokių ribojimų netaikant, ir iki 2017 m. birželio 30 d. tokiems asmenims turi būti išmokėtas susidaręs motinystės pašalpos skirtumas. Už ankstesnius laikotarpius motinystės pašalpos dalies, susidariusios pritaikius Konstitucijai prieštaraujančias Įstatymo 6 straipsnio 5 dalį bei Nuostatų 7 ir 10 punktus kompensavimas nėra numatytas. Kita vertus, pareiškėja dėl savo galimai pažeistų teisių kreipėsi laiku, minėtas Konstitucinio teismo nutarimas priimtas būtent dėl to, jog kiti motinystės pašalpos išmokų gavėjai, kaip ir pareiškėja, būdami atidūs ir rūpestingi ėmėsi laiku ginti savo pažeistas teises ir kreipėsi į VSDFV, o vėliau į teismą dėl motinystės pašalpos dydžio. Atsižvelgiant į tai, bei remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisinės valstybės principais, darytina išvada, kad pareiškėja įgijo teisę į pašalpos nepriemoką, susidariusią pritaikius Konstitucijai prieštaraujančias Įstatymo bei Nuostatų normas.
Remiantis tuo kas išdėstyta, Skyriaus 2015 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 6-24-1739, tiek, kiek juo apskaičiuojant pašalpos dydį pareiškėjai pritaikytas Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) nurodytu dydžiu apribotas kompensuojamasis uždarbio dydis, naikintinas, o Skyrius įpareigotinas pareiškėjai priklausančią pašalpą perskaičiuoti pagal Skyriaus 2016 m. liepos 5 d. sprendime nustatytą dydį netaikant kompensuojamojo uždarbio ribojimo ir išmokėti susidariusį motinystės pašalpos skirtumą. Tai konstatavus naikintinas ir VSDFV 2015 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (11.1)I-1563.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84 bei 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 6-24-1739 tiek, kiek juo apskaičiuojant motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. dydį pareiškėjai pritaikytas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) nurodytu dydžiu apribotas kompensuojamasis uždarbis.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių pareiškėjai priklausančią motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. perskaičiuoti pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 6-24-1739 nustatytą asmens kompensuojamąjį uždarbį ir tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa, išmokėti pareiškėjai susidariusį motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. spalio 9 d skirtumą.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1563.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.