- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- 1S-220-626/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23053-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Pašilio ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamosios A. P. gynėjo advokato Ginto Gustaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria kaltinamajai A. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 11 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-157-813/2022 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. tuo, kad 2021 m. liepos 10 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą kirviu smogė į galvą savo šeimos nariui - sugyventiniui Ž. G., tuo padarė jam kirstinę žaizdą pakaušio dešinėje, dėl ko, įvykus nukraujavimui į išorę bei pasireiškus trauminiam šokui, Ž. G. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį - sugyventinį Ž. G..
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. P. buvo laikinai sulaikyta 2021 m. liepos 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartimi jai buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. P. buvo tęsiamas.
3. S. K. apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi kaltinamajai A. P. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 11 d. Suėmimas taikomas vienu pagrindu, kad būdama laisvėje kaltinamoji A. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Kaltinamosios A. P. gynėjas advokatas Gintas Gustaitis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį.
5. Gynėjas nurodo, kad šiuo atveju suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, kaltinamajai yra taikoma nepagrįstai. Anot advokato, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog A. P. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Gynėjas pažymi, jog gynyba teismui pateikė 2022 m. birželio 26 d. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0034/22, kurioje teismo medicinos ekspertas P. P. nurodė, kad Ž. G. mirties priežastis nėra galutinai aiški ir kad konkretizuoti mirties priežastį yra sunku, nes trūksta duomenų. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje kol kas nėra aiški Ž. G. mirties priežastis.
6. Advokatas taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Todėl toks teismo sprendimas privalo būti motyvuotas ypatingai išsamiai, pateikiant neabejotinus faktus ir ikiteisminio tyrimo institucijų išvadas, kad suėmimo termino pratęsimas yra vienintelis būdas, kuriuo galima užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, nes švelnesnių kardomųjų priemonių individualus ar kompleksinis taikymas praeityje nepasiteisino. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju apygardos teismas apsiribojo formaliais motyvais, neatspindinčiais realios situacijos, prieštaraujančiais vis dar galiojančiai kaltinamosios nekaltumo prezumpcijai, nacionalinei ir tarptautinei teismų praktikai bei suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, požymiams.
7. Advokatas mano, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas šį suėmimo pagrindą motyvavo iš esmės vien tuo, kad už kaltinamajai inkriminuojamą nusikaltimą yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Advokatas pažymi, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog nusikaltimo, kuriuo asmuo yra įtariamas (kaltinamas), sunkumas negali būti sureikšmintas ir lemti pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimą. Gynėjo nuomone, žemesnysis teismas neteisingai vertino kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, o būtent: A. P. anksčiau neteista, neturi ryšių užsienyje, turi šeimą (motiną, du mažamečius vaikus ir brolį), paleista iš suėmimo turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su mama, mažametėmis dukromis ir broliu pastarajam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei galėtų įsidarbinti netoliese veikiančiame ūkyje, kur jai yra rezervuota darbo vieta, kaltinamosios mama ir brolis yra pateikę sutikimus dėl kaltinamosios galimybių gyventi su jais, taip pat rašytinius pareiškimus, kuriais įsipareigoja remti kaltinamąją finansiškai. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamajai anksčiau buvo pritaikytos švelnesnės kardomosios priemonės, kurias ji pažeidė ar bandė bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Advokatas atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji yra suinteresuota visapusiškai bendradarbiauti dėl jai pareikštų kaltinimų ir neturi jokių ketinimų bėgti (slėptis) nuo teismo.
8. Gynėjas pažymi, kad kaltinamoji yra suimta jau beveik vienerius metus ir šios kardomosios priemonės terminas skundžiama nutartimi pratęstas dar trims mėnesiams. Anot advokato, EŽTT formuoja praktiką, kad pagrįstas įtarimas yra nepakankama besitęsiančio suėmimo teisėtumo sąlyga, nes besitęsiančiam suėmimui pateisinti teismai turi pateikti kitus reikšmingus ir pakankamus pagrindus (2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą). Gynėjo nuomone, suėmimo termino tolimesnio taikymo pagrįstumas turi būti vertinamas vadovaujantis EŽTT sprendimuose (2011 m. lapkričio 28 d. spendimas byloje Chodorkovskis prieš Rusiją) įtvirtinta pamatine taisykle, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik išimtinėmis bylos aplinkybėmis. Advokatas mano, kad šia taisykle Kauno apygardos teismas nesivadovavo ir nenustatę jokių išimtinių aplinkybių, kurios paneigtų minėtą prezumpciją, pratęsė suėmimo terminą. Gynėjo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodytos kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis nėra tos išskirtinės aplinkybės minėtos prezumpcijos prasme, kurios pateisintų tolesnį šio asmens suėmimą, nesant jo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio.
9. Advokatas taip pat nurodo, kad šiuo atveju apygardos teismas kaltinamajai A. P. be jokio pagrindo netaikė švelnesnių kardomųjų priemonių ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl konkrečiai tokios kardomosios priemonės ar jų kompleksas būtų nepakankamos. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nevertino aplinkybės, jog šiuo atveju kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai A. P. paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones, pvz. namų areštą, intensyvią priežiūrą, užstatą (kaltinamosios artimieji yra pasiruošę sumokėti teismo nurodytą užstatą). Taigi priimant skundžiamą nutartį nepagrįstai nesiremta BPK 121 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones ir tokiu būdu tinkamai pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus baudžiamojo proceso tikslus bei individualizuoti kardomąją priemonę. Advokato nuomone, toks vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas yra priimtinesnis ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugos požiūriu.
10. Teismo posėdyje kaltinamoji A. P. ir jos gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamosios gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios A. P. gynėjo advokato Ginto Gustaičio skundas tenkinamas.
11. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamosios A. P. gynėjo skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, 2022 m. liepos 1 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajai A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, netinkamai vadovavosi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių nuostatomis.
12. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Nors kaltinamosios gynėjas skunde nurodo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog A. P. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir kad baudžiamojoje byloje kol kas nėra aiški Ž. G. mirties priežastis, tačiau iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. P. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų bei daiktų, lavono apžiūros protokoluose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialistų išvadose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadose, nukentėjusiojo J. G., liudytojų E. M., S. B., V. S., D. S., A. A., G. S. apklausų protokoluose, teismo medicinos specialisto S. J. paaiškinimuose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo A. P. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
14. Nagrinėjamu atveju A. P. yra kaltinama galimai padariusi labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajai kardomosios priemonės – suėmimo terminą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
15. Kauno apygardos teismas kaltinamajai A. P. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė nepagrįstai, šioje proceso stadijoje jis yra jau išnykęs.
16. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nors A. P. kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamosios asmenybę, šeiminę padėtį, gyvenamosios vietos turėjimą ir panašiai. Vien nusikaltimų, kurių padarymu asmuo įtariamas (kaltinamas), sunkumas negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo.
17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. P. anksčiau neteista, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog ji turėtų ryšių užsienyje, kurių pagalba galėtų pabėgti ir pasislėpti užsienio šalyje. Nors kaltinamoji yra netekėjusi, iki suėmimo nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, gyveno sodyboje, kuri priklauso tretiesiems asmenims, kurie leido kaltinamajai gyventi sodyboje neatlygintinai, piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko jai neterminuotai buvo apribota motinos valdžia dviem nepilnamečiams vaikams, tačiau byloje yra pateikti duomenys, kad A. P., paleista iš suėmimo turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su mama, mažametėmis dukromis ir broliu pastarajam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei galėtų įsidarbinti netoliese veikiančiame ūkininko V. K. ūkyje, kur jai yra rezervuota darbo vieta. Kaltinamosios mama ir brolis yra pateikę sutikimus dėl kaltinamosios galimybių gyventi su jais, taip pat rašytinius pareiškimus, kuriais įsipareigoja remti kaltinamąją finansiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad šioje proceso stadijoje būdama laisvėje A. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Taigi, nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai. A. P. kardomoji priemonė - suėmimas kitais pagrindais pratęsta nebuvo.
18. Pažymėtina, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis nustato įpareigojimą valstybėms – Konvencijos narėms – nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų realizavimą asmens teisės į įmanomai trumpiausią baudžiamosios bylos tyrimą ir nagrinėjimą. EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendime byloje Lisovskij prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36249/14), pakartojo, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog kompetentingos nacionalinės institucijos rodytų „ypatingą rūpestingumą“ dėl kaltinamojo sulaikymo baudžiamojo proceso metu (EŽTT sprendimas byloje Labita prieš Italiją pareiškimo Nr. 2677/95). Vertinant, ar „ypatingo rūpestingumo“ reikalavimo buvo laikytasi, Teismas vertina bendrą proceso sudėtingumą, visus nepagrįsto atidėjimo periodus ir institucijų priimtus sprendimus pagreitinti procesą bei užtikrinti, kad bendras suėmimo terminas būtų racionalus (EŽTT sprendimas byloje Suslov prieš Rusiją pareiškimo Nr. 2366/07). Nors labai ilgi suėmimo terminai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, Teismas pažymėjo, kad išimtinės aplinkybės, pateisinančios tokį terminą, turi būti nustatytos (EŽTT sprendimas byloje Bulatovič prieš Juodkalniją pareiškimo Nr. 67320/10).
19. EŽTT savo sprendimuose taip pat ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Tačiau taikant procesines prievartos priemones, taip pat ir skiriant kardomąsias priemones, ypač griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, visų pirma, privaloma laikytis teisėtumo principo. Viešasis interesas negali persverti teisėtumo - pamatinio baudžiamojo proceso principo. Procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik įstatymo numatytais atvejais, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir griežtai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Todėl pratęsdamas suėmimo terminą, teismas besąlygiškai privalo laikytis BPK 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, t. y. suėmimo terminas gali būti pratęstas tik nustačius suėmimo sąlygas ir bent vieną iš bendrųjų suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose ar 5 dalyje. Šiuo atveju nesant nei vieno BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatyto bendrojo suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindo, suėmimo terminas kaltinamajai A. P. negali būti pratęstas.
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į dabartinę baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, kaltinamajai taikomos griežčiausios taikomos kardomosios priemonės trukmę (daugiau nei vieneri metai), kaltinamąją teigiamai charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteista, paleista iš suėmimo turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, galėtų įsidarbinti, kaltinamosios mama ir brolis yra pateikę rašytinius pareiškimus, kuriais įsipareigoja remti kaltinamąją finansiškai), į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra išskirtinių duomenų, rodančių, jog A. P. būtina taikyti suėmimą, mano, kad nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai gali būti pasiekti, pritaikius kaltinamajai švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas šioje proceso stadijoje yra jau nebeadekvati ir pernelyg suvaržo kaltinamosios A. P. teises, taip pažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Todėl kaltinamajai paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas keičiama kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, taip siekiant suvaržyti jos judėjimo laisvę, ir dokumentų paėmimu, taip apribojant kaltinamosios galimybę išvykti ir pasislėpti užsienio valstybėje. Šių kardomųjų priemonių kompleksas turėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.
21. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl turi būti panaikinta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsniu, 134 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamosios A. P. gynėjo advokato Ginto Gustaičio skundą patenkinti.
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi kaltinamajai A. P. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į kardomąsias priemones:
- namų areštą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 19 d., įpareigojant kaltinamąją A. P. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 18.00 val. vakaro iki 7.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi stacionare ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme bei dalyvavimu teismo posėdžiuose;
- dokumentų paėmimą, iš kaltinamosios A. P. paimant asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojančią iki (duomenys neskelbtini), laikomą Panevėžio pataisos namuose.
Kaltinamąją A. P. nedelsiant paleisti iš suėmimo.
Įspėti kaltinamąją A. P., kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jai gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas.
Nutarties nuorašą vykdymui išsiųsti Panevėžio pataisos namų administracijai, įpareigojant su nutartimi supažindinti kaltinamąją A. P., o jos asmens byloje laikomą asmens tapatybės kortelę perduoti Kauno apygardos teismui.
Nutarties dalį dėl kaltinamajai A. P. paskirto namų arešto vykdymo pavesti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.