- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-1251-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Arvydas Žibas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „SEB lizingas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-603-568/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“ dėl valdymo gynimo (uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „SEB lizingas“ prevenciniu ieškiniu (b.l.3-19, 1 tomas) prašė teismo uždrausti atsakovei UAB „Evekas“ atlikti veiksmus, keliančius žalą ieškovei ir uždrausti atsakovei naudotis ir dėvėti ieškovės turtą, kuris buvo perduotas atsakovei naudoti pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098, Nr. K2005-120115, Nr. K2006-020083, Nr. K2006-020084, Nr. K2006-050042, Nr. K2006-080034, Nr. K2006-080101, Nr. K2006-090146, Nr. K2006-120065, Nr. K2007-010051, Nr. K2007-080017, Nr. K2007-090078, Nr. K2008-020181, Nr. K2008-040144, išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2007-010069, skolos perkėlimo sutartį Nr. SP.K2005-010058. Nurodė, kad 2005-2008 m. su atsakove sudarė keturiolika lizingo (finansinės nuomos) sutarčių dėl automobilių, kitų kilnojamųjų daiktų bei nekilnojamųjų daiktų nuomos, išperkamosios nuomos sutartį dėl žemės sklypo, skolos perkėlimo sutartį. Nuo 2009 m. atsakovė nebevykdo sutartinių prievolių ir nebemoka įmokų už nuomojamus daiktus (paskutinė įmoka sumokėta 2009-08-14), taip pat nėra sumokėjusi delspinigių, 2011 m. balandžio 6 d. atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 3 271 119,47 Lt. Ieškovė 2009-09-24 vienašališkai nutraukė sutartis su atsakove, atsakovė per tris darbo dienas nuo sutarčių nutraukimo dienos turėjo turtą perduoti ieškovei, tačiau iki šios dienos to nėra padariusi, turto nėra pilnai perdavusi. Atsakovė naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais daiktais savo ūkinėje- komercinėje veikloje, nemokėdama įmokų, ieškovės turtas dėvisi, sensta ir nuvertėja, dėl to ieškovės patiria nuostolius ir, situacijai nepasikeitus, šiuos nuostolius patirs ir ateityje. Ieškovė nurodo, kad per laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo dienos iki 2011-03-02 jos patirta žala dėl turto nusidėvėjimo, negautos palūkanos ir nesumokėti delspinigiai sudaro 1 652 139,50 Lt, o per ateinančius metus (nuo 2011-03-02 iki 2012 m. kovo mėn.) tokia žala sudarytų 1 074 618,41 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 21d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčai, kilę tarp šalių dėl 14 finansinio lizingo, išperkamosios nuomos ir skolos perkėlimo sutarčių vykdymo Vilniaus 1-osios apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme dar nepasibaigę. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Evekas“ nekilnojamąjį turtą, neviršijant 2 286 000 Lt sumos, įpareigojo atsakovę UAB „Evekas“ perduoti saugoti ieškovei atsakovės valdomą turtą pagal finansinio lizingo sutartis, paliekant turtą saugoti ieškovei iki kol bus priimtas teismo sprendimas, 2010-02-11 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Tačiau Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta kitoje civilinėje byloje Nr. 2-24940-129/2009 (naujas bylos numeris 2-1525-129/2011) dėl nurodytų sutarčių sąlygų pakeitimo pagal ieškovės UAB „Evekas“ ieškinį atsakovei AB „SEB lizingas“, UAB „Evekas“ prašymu, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždraudė AB „SEB lizingas“ pradėti išieškojimą iš UAB „Evekas“ vykdymo procese bei vykdyti neteisminį išieškojimą (įskaitant iš atsakovo išperkamo turto perdavimą atsakovui). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-05-18 nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą, t.y vėlesnėmis teismų nutartimis ieškovės turtas pagal minėtas finansinio lizingo sutartis paliktas UAB „Evekas“ naudoti ūkinėje- komercinėje veikloje. Teismas sprendė, jog toks ieškovės reikalavimo turinys - uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, keliančius žalą ieškovei ir uždrausti atsakovei naudoti ir dėvėti ieškovės turtą, kuris buvo perduotas atsakovui naudoti pagal aukščiau minėtas sutartis ir 2009 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bei 2010 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo leista atsakovui lizingo sutarčių pagrindu naudojamą ieškovės turtą ir toliau naudoti ūkinėje - komercinėje veikloje, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė šioje byloje reikšdama prevencinį ieškinį, paskaičiavo nuostolius, kurie dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikus transporto priemones naudoti atsakovei jos komercinėje veikloje jai jau atsirado ir kokie bus ateityje. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių, o būtent, jog siekiama ginti ieškovės teises nuo žalos padarymo ateityje (ieškovė nurodė aplinkybes, jog žala didėja kiekvienu momentu ir jos dydis jau paskaičiuotas iki 2012 m. kovo mėn.), nenurodomi konkretūs ir akivaizdūs neteisėti atsakovės veiksmai, nes atsakovei lizingo sutarčių pagrindu naudojamą ieškovės turtą ir toliau palikta naudoti ūkinėje - komercinėje veikloje, todėl, teismo nuomone, atsakovės veiksmai negali būti pripažįstami kaip neteisėti. Nėra įrodytos, pagrįstos aplinkybės, jog ateityje bus tęsiami ieškovės teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, jog atsakovės veiksmai t.y. sąmoningas turto negrąžinimas iki šio momento ir vengimas mokėti įmokas pagal sutartis leidžia manyti, jog daiktinės teisės į turtą bus pažeidžiamos ir ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:
Teismas, priimdamas sprendimą, niekaip nemotyvavo, kodėl atsakovės veikla laikytina nekeliančia realaus pavojaus ir kodėl nėra realios žalos tikimybės, todėl sprendimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu. Teismo sprendimo nepagrįstumą patvirtina ir ieškovės pateikti argumentai dėl atsakovės daromos žalos bei žalos darymo ateityje.
Atsakovei negrąžinant ieškovei jos nuosavybės teise turimo turto ir toliau tą turtą naudojant atsakovės veikloje, yra daromas tiesioginis neigiamas poveikis turto vertei, kadangi turtą dėvint jis praranda vertę. Faktas, jog turtas naudojamas yra pripažintas abiejų šalių (CPK 187 str.). Didžioji dalis turto yra transporto priemonės, kurių vertė tiesiogiai priklauso nuo jų nusidėvėjimo (t.y. ridos, techninės būklės ir pan.). Atsakovės veiksmai, kuriais ji aktyviai naudoja transporto priemones savo veikloje, leidžia daryti išvadą, kad pas atsakovę esantis turtas šiuo metu sparčiai nuvertėja ir nuvertės tol, kol atsakovei bus sudarytos sąlygos naudoti turtą. Būtent dėl šios priežasties, kad atsakovė iki šiol aktyviai naudoja turtą, konstatuotina, kad yra daroma žala ieškovei.
Ieškovė, remdamasi kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (patvirtinta LR susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120), paskaičiavo, jog per laikotarpį nuo 2009-10-02 (sutarčių nutraukimo dienos) iki 2011-03-02 ieškovo patiriama žala dėl turto nusidėvėjimo sudarė 1 412 166,50 Lt. Ieškinio pateikimo dienai ieškovė taip pat buvo apskaičiavusi, kokia preliminari žala jai galėtų būti padaryta dėl turo nusidėvėjimo, jeigu turtas nebus grąžintas ieškovei dar vienerius metus, skaičiuojant nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. kovo mėn.. Žala siektų 996 823,41 Lt. Kadangi teismo procesas vis dar tęsiasi, akivaizdu, jog ieškovė patirs tokio dydžio žalą ir nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. kovo mėn. Atsakovė šių skaičiavimų teismo proceso metu neginčijo ir nepaneigė. Be to, net nenaudojamų transporto priemonių vertė laikui einant mažėja. Ieškovei priklausančių transporto priemonių vertė tuo atveju, jeigu jos būtų nenaudojamos, per vienerius metus sumažėja maždaug 400 000 Lt.
Teismas visiškai nepasisakė dėl nurodytų ir ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių šiuo metu patiriamą bei ateityje atsirasiančią žalą, todėl sprendimas laikytinas tinkamai nemotyvuotu ir nepagrįstu.
LAT yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai ir kaltė nebūtini taikant prevencinio ieškinio institutą, nes nuostoliai gali atsirasti tik ateityje (LAT Senato 2008-09-21 apžvalga Nr. 29). Nors prevencinio ieškinio instituto taikymo praktika ir teisės normos neįpareigoja ieškovės įrodyti jau atliktų neteisėtų veiksmų, tačiau įpareigoja pateikti pagrindimą, kad tokie neteisėti atsakovės veiksmai gali atsirasti ateityje ir sukelti realią žalos grėsmę. Ieškovė pateikė tinkamus įrodymus, kad jai jau dabar kyla atitinkami nuostoliai ir, kad tokie nuostoliai realiai kils ateityje. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ne tik, kad tokius neteisėtus veiksmus atliks ateityje (toliau aktyviai naudos turtą), tačiau jau ir dabar tokius veiksmus faktiškai atlieka ir nesiruošia jų nutraukti. Teigia, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-09 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti laikoma pagrindu konstatuoti atsakovės atliekamų veiksmų teisėtumui. Atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu klausimu egzistuoja du prieštaringi sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, manytina, kad atsakovės veiksmų neteisėtumo klausimas teismo nėra galutinai išspręstas. Vertinant šios bylos aplinkybes, t.y., kad po lizingo sutarčių nutraukimo atsakovė turėjo pareigą lizingo sutarčių pagrindu gautą turtą grąžinti, bet to nepadarė ir turtu naudojasi iki šiol, turtas dėvisi ir nuvertėja, manytina, kad atsakovės veiksmai, keliantys žalą, yra neteisėti.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys) t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių Vilniaus miesto 1 – jame apylinkės teisme, buvo nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Evekas“ ieškinį atsakovui A B „SEB lizingas“ dėl finansinio lizingo sutarčių pakeitimo. Šioje byloje yra įsiteisėjusi minėto teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria uždrausta atsakovui AB „SEB lizingas“ pradėti išieškojimą iš ieškovo UAB „Evekas“ vykdymo procese bei neteisminių išieškojimų bei ieškovo iš atsakovo turimo išpirkti turto perdavimą atsakovui. Vilniaus apygardos teisme tarp šalių buvo nagrinėjama kita civilinė byla pagal AB „SEB Lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Evekas“ dėl skolos priteisimo. Bylą nagrinėjęs teismas 2009 m. spalio 21 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo UAB „Evekas“ atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, t.y., perduoti saugoti ieškovui atsakovo valdomą turtą pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098, K2005-120115, K2006-020083, K2006-050042, K2006-080034, K2006-080101, K2006-090146, K2006-120065, K2007-010051, K2007-080017, K2007-090078, K2008-020181, K2008-040144 ir išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2007-010069, iki bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-02-11 nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo kitą civilinę bylą pagal UAB „Evekas“ ieškinį atsakovui A B „SEB Lizingas“ dėl vienašalio lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 2011 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą netenkinti ieškovo ieškinio. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo spendimus panaikino ir bylą grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė spręsti visų bylų sujungimo klausimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo pirmininko nutartimi civilinė byla nagrinėjama Vilniaus miesto 1-jame apylinkės teisme dėl finansinio lizingo sutarčių pakeitimo ir nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme dėl vienašalio lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu sujungtos ir prijungtos prie kitos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal AB SEB Lizingas“ ieškinį UAB „Evekas“ dėl skolos priteisimo.
Ieškovas AB „SEB lizingas“ gindamas savo teises nagrinėjamoje byloje savo reikalavimą įvardijo prevenciniu ieškiniu. Tačiau Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti atsakovės veiksmai. Neteisėti veiksmai, kaip prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga, suprantami, kaip teisinę pareigą pažeidžiantys atsakovės veiksmai, t. y. pažeidžiantys įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti, kurių pasekmė būtų žalos padarymas (CK 6. 246 straipsnio 1 dalis). Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju pagal konkrečioje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą ar nebuvimą.
Iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ieškiniu prašo uždrausti atsakovui UAB „Evekas“ atlikti veiksmus, naudoti ieškovo turtą atsakovui suteiktą pagal finansinio lizingo sutartis. Ieškovo ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas naudojasi ieškovui priklausančiais daiktais savo veikloje ir nevykdo sutartinių įsipareigojimų mokėti įmokas. Nustatyta, kad teisminiai ginčai tarp šalių dėl vienašališko lizingo sutarčių pripažinimo neteisėtu, dėl šių sutarčių pakeitimo ir skolos priteisimo vykdant paminėtas sutartis dar neišnagrinėti. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, ieškovo pateikto ieškinio pagrindą ir dalyką, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą motyvaciją bei apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, kad ieškovas reiškia reikalavimus susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks ieškovo pareikštas ieškinys negali būti pripažintas prevenciniu ieškiniu CK 6. 255 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas tokiu reiškiamu ieškiniu faktiškai prašo pakeisti ar panaikinti jau taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 147-149 straipsniai ). Tokius klausimus šiuo metu kompetentingas spręsti Vilniaus apygardos teismas nagrinėjantis tarp šalių iškilusius ginčus. Klausimai turi būti nagrinėjami būtent toje pačioje byloje, o ne atskiroje civilinėje byloje, kurią iškėlė ieškovas. Teisėjų kolegija atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus konstatuoja, kad ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio nustatyto CK 6. 255 straipsnyje prasmės ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintinas nepagrįstu ir netenkintinu.
Esant nurodytam kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl neanalizuotini. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis), todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.