- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- TS-75-1123/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Nuteistasis
- A. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-159 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, paskiriant A. G. galutinę bausmę – 5 (penkerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 8 d.. Bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 8 d.. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2019 m. liepos 8 d.
Neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 30 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 5 mėnesiai ir 8 dienos.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus pataisos namuose, 2021 m. rugsėjo 30 d. protokolu Nr. 1-227 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi Vilniaus pataisos namų specialistų Komisijai pateiktą 2021 m. rugsėjo 16 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-179, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus, Komisija 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 59-159 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo A. G. iš dalies įvykdytas ankstesnes Komisijos rekomendacijas, nustatytą aukštą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei vidutinę pakartotinio smurtinio elgesio riziką, nestebimą akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nutarime atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis neišsprendė turimų problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nors socialinio tyrimo išvados duomenimis alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemos yra glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Jis ne kartą buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, įvykdytus apsvaigus nuo alkoholio. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat fiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, kurie patvirtina tai, kad nepaisant dalyvavimo tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nuteistasis vis dar stokoja motyvacijos kontroliuoti savo vartojimo įpročius. Per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo 4 kartus skatintas ir 4 kartus baustas, paskutinį kartą skatintas 2019 m. lapkričio 8 d., tačiau 2020 metais nuteistajam skirtos dvi drausminės nuobaudos, viena iš jų panaikinta, tačiau tai rodo, kad nėra nuoseklios nuteistojo elgesio pažangos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis nepakankamai įsitraukęs į individualų resocializacijos procesą bei jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Atsižvelgiant į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija vienbalsiai nutarė nuteistajam A. G. netaikyti lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Anot jo, Komisija Nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Komisija neatsižvelgė į tai, kad pas jį yra išlikę glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, o turint tokius ryšius yra žymiai lengviau adaptuotis laisvėje bei pilna motyvacija nenusikalsti ateityje. Nuteistasis pažymi, kad jam pritaikius lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, tuo tarpu ir valstybės. Lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam daryti atitinkamą išvadą, kai jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, kuris visiškai antipodas praeities gyvenimo, sumažina recidyvizmo riziką. Nuteistasis nurodo, kad jis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrinis gydymas, jis nemėgino žudytis, žalotis. Aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Jis prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Jam nebūdinga savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Jis taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose, yra baustas drausminėmis nuobaudomis, bet ir skatintas. Jo nuomone, Nutarime yra remiamasi vien prielaidomis ir spėjimais, tai nėra teisinis argumentavimas. Nutarime visiškai nesiremiama faktine informacija, o pateikta vien tik nuomonė, be jokio teisinio pagrindimo, kodėl jam negali būti taikytas lygtinis paleidimas. Jis yra nubaustas ir įstatymo nustatytą dalį bausmės, sudarančią faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra atlikęs. Pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį, todėl jis padarė kategoriškas išvadas, kad ateityje niekada nenusikals. Šios aplinkybės patvirtina, kad lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeis ir yra linkęs laikytis nustatytų įstatymų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų ir nuobaudos skyrimas negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma ir turi būti vertinami taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Nuteistojo nuomone, rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, nes pataisos įstaigoje dėl Lietuvoje taikomo karantino rėžimo jau metai laiko nevyksta jokios programos. Nuteistojo vertinimu, nebe pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Jam niekada nebuvo kilusių jokių problemų dėl alkoholio vartojimo, o dabar daromas vos nepriklausomas nuo alkoholio. Komisija, anot nuteistojo, atsižvelgia tik į jo praeitį, bet visiškai neakcentuoja jo dabartinio elgesio. Taip pat Nutarime net nepaminėta faktinė aplinkybė, kad jis laisvėje turi garantuotą darbo vietą. Prašo teismo atkreipti dėmesį ir į tai, kad jam iki bausmės galo liko mažiau negu 5 mėnesiai, o Nutarime jam siūloma lankyti socialinės reabilitacijos programas, kurios šiuo karantininiu laikotarpiu pataisos įstaigoje nevyksta. Pažymi, kad įvairių programų, kurias taiko probacijos tarnyba, poveikis būtų žymiai efektyvesnis, jas taikant laisvėje. Nuteistasis pažymi, kad įstatymas numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku ir tai, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, Komisija, priimdama Nutarimą jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, iš esmės nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nurodyti Nutarimo motyvai, anot nuteistojo, vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Todėl prašo panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo A. G. skundu, įvertinęs skundžiamo Nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo A. G. asmens bylą, daro išvadą, kad A. G. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skunde A. G. nurodo, kad anot jo šiuo atveju yra visos aplinkybės, sudarančios ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, o Nutarime pateikti motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, dėl ko Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Tačiau teismas su šiais nuteistojo teiginiais nesutinka.
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo A. G. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad A. G. yra nuteistas galutine 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pusę šios bausmės jis atliko 2019 m. liepos 8 d, tokiu būdu nuteistojo A. G. prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto termino. Todėl sutiktina su A. G. skunde nurodytu teiginiu, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t.y. jis atitinka šį formalų lygtinio paleidimo kriterijų.
Tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-179 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, o jo smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Taigi, A. G. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nutarime, aptariant lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam motyvus, nurodyta, kad nestebima akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis neišsprendė turimų problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nors alkoholio vartojimo problemos yra glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu ir jis ne kartą buvo teistas bei baustas administracine tvarka už veikas, kurias įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat buvo fiksuoti alkoholio vartojimo atvejai. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo 4 kartus skatintas ir 4 kartus baustas, paskutinis skatinimas buvo 2019 m. lapkričio 8 d., tačiau 2020 m. jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos (iš kurių viena panaikinta). Komisijos vertinimu, tai rodo, kad nėra nuoseklios nuteistojo elgesio pažangos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Teismas, išsamiau susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nemato pagrindo nesutikti su tokiu Komisijos vertinimu. Pažymėtina, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas daug kartų, ir susipažinus su ankstesnių vertinimų rezultatais, matoma anaiptol ne teigiama jo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Pirminio įvertinimo metu 2018 m. gruodžio 17 d. jam buvo nustatyta vidutinė rizika, kurią sudarė 79 balai (statiniai veiksniai – 40 balų, dinaminiai – 39 balai), pakartotinių įvertinimų 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau išliko vidutinė – atitinkamai 71 balas (statiniai veiksniai – 40 balų, dinaminiai veiksniai – 31 balas) ir 67 balai (statiniai veiksniai – 40 balų, dinaminiai veiksniai – 27 balai). 2020 m. vasario 17 d., atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, atsižvelgus į objektyvius, su nuteistojo kriminaliniu elgesiu susijusius faktus bei poreikius, buvo nustatyta vidutinė rizika – 93 balai (statiniai veiksniai – 40 balų, dinaminiai veiksniai – 53 balai), o 2020 m. rugsėjo 11 d., atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatytas ne tik rizikos taškų įverčių didėjimas iki 105 balų (statiniai veiksniai – 40 balų, dinaminiai veiksniai – 65 balai), tačiau rizika iš vidutinės tapo aukšta. Minėti pokyčiai buvo nustatyti atsižvelgus į nuteistojo stebėtą neigiamą elgesio dinamiką: alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, be sargybos arba be palydos statuso praradimą, gautą drausminę nuobaudą. Atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. kovo 22 d., buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 103 balai (statiniai veiksniai – 40 balų, dinaminiai veiksniai – 63 balai). Šis nežymus rizikos įverčių sumažėjimas buvo nustatytas atsižvelgus į tai, kad nuteistasis išklausė užsiėmimų ciklą, skirtą informuoti apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką ir žalą, taip pat motyvuoti keisti vartojimo sukeltą rizikingą elgesį, kreiptis pagalbos ir ją priimti. Nuteistojo dalyvavimas alkoholio vartojimo prevencijai skirtuose užsiėmimuose sąlygojos rizikos įverčių nežymų sumažėjimą piktnaudžiavimo alkoholiu srityje. 2021 m. rugsėjo 16 d. socialinio tyrimo išvados 7.1. punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į paskutinio įvertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse rezultatus, asmens bylos duomenimis bei interviu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio įvertinimo metu reikšmingi nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo.
Nuteistajam taip pat buvo atliktas smurto rizikos vertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, A. G. pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Apibendrinant socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Pastaruoju metu yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Siekiant tolesnių pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių, yra svarbus nuteistojo nuoseklus, tęstinis jam rekomenduojamų resocializacijos priemonių valdymas bei įsitraukimas į resocializacijos procesą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, šiuo atveju kategoriškai negalima konstatuoti, kad nuteistasis A. G. padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai per visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrąja prasme vertintini neigiamai, kadangi nusikalstamo elgesio rizika iš vidutinės pakilo į aukštą ir paskutinio įvertinimo metu išliko aukšta. Taip pat matyti, kad nemažą dalį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sudaro dinaminiai balai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo ir kitų kriminogeninių veiksnių pokyčių. Vadinasi, nuteistasis A. G. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dar gali ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tačiau, kaip jau minėta, nepaisant daromo progreso tam tikrose srityse nežymiai sumažinant rizikos įverčių reikšmes, bendra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika bausmės atlikimo laikotarpiu buvo neigiama. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis A. G. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima teigti, kad jis atitinka šią BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalią sąlygą. Pažymėtina, kad skunde nuteistasis neišsakė tiesioginio prieštaravimo dėl socialinio tyrimo išvadoje pateikto jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato. Teismas savo iniciatyva neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu.
Nors nuteistasis savo skunde nurodė tam tikrų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, į kurias, jo vertinimu, nebuvo atsižvelgta priimant Nutarimą, pvz. tai, kad jis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos, nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, jam nebuvo taikomas psichiatrinis gydymas, jis nemėgino žudytis, žalotis, aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla, prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės buvo aptartos socialinio tyrimo išvadoje, kuria remiantis ir buvo priimtas Nutarimas. Be to, nors pastarosios aplinkybės teismo ir vertintinos teigiamai, visgi pabrėžtina, kad jos pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti formalų lygtinio paleidimo kriterijų, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Kaip jau minėta, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju Nutarime akcentuojama nuteistojo turimos problemos, susijusios su alkoholio vartojimu. Pats nuteistasis savo skunde teigė, kad jam niekada nebuvo kilusių jokių problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau asmens byloje esantys duomenys teismui akivaizdžiai leidžia daryti priešingą išvadą. Vertinant A. G. alkoholio vartojimo ypatumus, atkreiptinas dėmesys, kad jis ne kartą buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat jis praeityje buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, įvykdytus apsvaigus nuo alkoholio. Be to, akivaizdu, kad alkoholio vartojimo problema išliko aktuali ir nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nes 2020 m. balandžio 13 d. patikrinus A. G. alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 0,45 prom. girtumas. Tokiu būdu sutiktina su socialinio tyrimo išvadoje ir Nutarime Komisijos padaryta išvada, kad nepaisant dalyvavimo tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nuteistasis vis dar stokoja vidinės motyvacijos kontroliuoti savo vartojimo įpročius.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas gali būti taikomas ne tik teismo pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš A. G. teistumų istorijos matyti, jog jo atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, bei vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis nepateisindavo jam teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalsdavo, taip pat teismo nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Remiantis išvardintų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad A. G., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, taigi, švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad A. G. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, ir tik reali laisvės atėmimo bausmė tapo efektyvia priemone sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi, ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstant nuteitojo lygtinio paleidimo klausimą, yra itin svarbu įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu laikantis bausmės rėžimo ir kitų nustatytų apribojimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad A. G. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis buvo keturis kartus skatintas, tačiau ir keturis kartus baustas. Paskutinis paskatinimas nuteistajam buvo skirtas 2019 m. lapkričio 8 d., perkeliant jį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę už nepriekaištingą elgesį, tačiau po minėto paskatinimo nuteistasis buvo du kartus baustas. 2020 m. balandžio 14 d. baustas už jau minėtą atvejį, kai jam buvo nustatytas 0,45 prom. neblaivumas, taip pat baustas 2020 m. rugpjūčio 27 d., nors ši nuobauda buvo panaikinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu. Nors savo skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš socialinės reabilitacijos formų, tačiau nesutiktina su nuteistojo teiginiu, kad nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, kadangi ši aplinkybė ne tik parodo nuteistojo socialinės reabilitacijos rezultatus, bet pagal ją galima spręsti ir apie tai, ar asmuo yra linkęs laikytis jam nustatytų taisyklių, kas ypač svarbu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, be to, itin aktualu konkrečiu nagrinėjamu atveju, kai nuteistojo praeityje yra teismo nustatytų apribojimų nesilaikymo atvejų. Dėl tos priežasties į pastarąją aplinkybę buvo pagrįstai atsižvelgta ir Nutarime. Taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad nuteistajam 2019 m. liepos 5 d. buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau 2020 m. balandžio 22 d. A. G. ši teisė buvo atimta. Taigi, A. G. nepateisino ir pataisos įstaigos jo atžvilgiu parodyto pasitikėjimo, bausmės atlikimo laikotarpiu buvo stebimi sunkumai laikytis numatytų taisyklių ir apribojimų, kurie, be kita ko, sąlygojo ir jo nusikalstamo elgesio rizikos didėjimą, tokiu šiuo metu teismui nėra jokio pagrįsto pagrindo tikėti nuteistojo deklaruojamu pasiryžimu lygtinio paleidimo atveju laikytis nustatytų sąlygų ir apribojimų.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertina, kad A. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo bei visuomenės interesų. Teismui šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo gebėjimo išėjus į laisvę laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis A. G. iš esmės neatitinka vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta ir šiuo metu negalima teigti, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo A. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra galimas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 59-159 netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. G. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-159 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.