- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- 1S-703-634/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- P. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - ojo sektoriaus 2015 m. vasario 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2004-07-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2002-03-20, bausmės pabaiga 2019-03-20.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015-02-10 nutarimu Nr. 93-107 nutarta nuteistajam P. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., nuteistajam neatlikus 4 metų 1 mėnesio 15 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2015-02-05) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-03-25 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo P. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išanalizuoti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. J. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015-02-10 Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nusikalstamas veika, už kurią P. J. yra nuteistas ir atlieka bausmę jokiu būdu negali būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga nuteistojo charakteristika, šeiminės aplinkybės, sąlygos, kuriomis jis gali socializuotis visuomenėje. Mano, jog apylinkės teismo išvada, jog likusi neatliktos bausmės dalis dar yra pakankamai didelė yra nepagrįsta, neįvertintos tos aplinkybės, kad didžioji dalis bausmės yra atlikta. Teigia, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos išvadą, pažymą dėl nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo, pažymą dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, kadangi minėtuose dokumentuose nustatytos aplinkybės byloja nuteistojo naudai. Apeliantas kritiškai vertina jam taikytas drausmines nuobaudas, nurodo, kad šiuo metu už kai kuriuos pažeidimus net nėra baudžiama (pvz.: gyvenamojoje patalpoje buvo be identifikavimo ženklo). Šiuo atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepakankamai įvertino tų aplinkybių, jog nuobaudos buvo paskirtos už labai neženklius pažeidimus, kurios jau seniai negalioja. Daugiau nesant duomenų apie jokius kitus pažeidimus, esant oficialiems duomenims apie turimus 8 paskatinimus už gerą elgesį bei visuomeninę veiklą, nesudaro pagrindo išvadai, jog P. J. nesistengė elgtis nepriekaištingai. Pažymėjo, kad laisvėje jo laukia šeima, jo pagalba reikalinga sergantiems tėvams ir nepilnamečiui sūnui. Nuteistojo nuomone, lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. J. skundas atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, P. J. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam P. J. lygtinis paleidimas netaikytinas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras, atsiliepimu nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas ir kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose, tiek nuteistojo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 9 kartus paskatintas, galiojančių nuobaudų neturi, šiuo metu atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokėsi, dalyvavo įvairiuose seminaruose bei projektuose, išėjęs iš pataisos įstaigos turės galimybę įsidarbinti, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad P. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad P. J. bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, pastarasis yra smurtinio pobūdžio ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes. Nors anksčiau ir neteistas, tačiau įvykdyto nusikaltimo pobūdis itin neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo pavojingumą visuomenei. Be to, Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, kad nusikalstamas veikas P. J. įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje, byloje jis minimas kaip organizatorius, teisme kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nepripažino. Negalima sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, analizė ir vertinimas yra neteisėtas. Priešingai, šias aplinkybes būtina įvertinti sprendžiant klausimą dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sklandžios nuteistojo probacijos. Taip pat nuteistojo nenorą laikytis jam privalomų elgesio taisyklių rodo jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, nes atlikdamas bausmę jis net 37 kartus pažeidė režimo reikalavimus, iš jų 5 kartus uždarytas į baudos izoliatorių, 1 kartą perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, drausminės nuobaudos skirtos už itin šiurkščius pažeidimus (psichotropinių medžiagų vartojimą, fizinio smurto prieš kitus asmenis naudojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą), todėl tokių pažeidimų laikyti formaliais ar neženkliais, nėra pagrindo. Sutiktina su nuteistuoju, kad šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes apibūdina nuteistojo pavojingumą, jo požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju. Nors nuteistasis pabrėžia, kad yra 9 kartus paskatintas, tačiau nuobaudų ir paskatinimų santykis rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kad jis nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Tinkamas bausmės atlikimas yra nuteistojo pareiga, todėl trumpalaikės pavyzdingo elgesio apraiškos negali būti sureikšminamos, o lygtinio paleidimo taikymo galimybė neturėtų tapti vienintele nuteistojo pozityvaus elgesio įkalinimo įstaigoje priežastimi. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika po 13 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje vis dar išlieka vidutinė (56 balai pagal „OASys“ metodiką), rodo didesnį P. J. pavojingumo visuomenei laipsnį.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė veikdamas su bendrininku), mąstymas ir elgesys (siekdamas, kad kiti paklustų naudojo smurtą), bei nuostatos (nusiteikęs dviprasmiškai į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą). Taigi visos aplinkybės, turinčios reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui, apylinkės teismo buvo išanalizuotos kompleksiškai su nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei jo elgesiu bausmės atlikimo metu.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis, aukštesnio teismo vertinimu P. J. neatliktos bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 17 metų), nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad P. J. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, siekis padėti tėvams ir nepilnamečiui sūnui, nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.