Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi L. J. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu L. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

2018 m. sausio 29 d. teisme gautas L. J. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad jis atitinka visus ATPK 329 straipsnyje numatytus formaliuosius kriterijus. Per visą laikotarpį nuo 2017-01-25 Kauno apylinkės teismo nutarimo, kuriuo paskirta nuobauda, priėmimo jis nepadarė naujų administracinės teisės pažeidimų. Pareiškėjas turi 25 metų vairavimo stažą, anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Nuobaudos paskyrimas jam buvo itin didelė gėda ir nusivylimas savimi. 2018-01-18 jam buvo išduota sveikatos patikrinimo pažyma, o 2018-01-20 papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma. Taip pat jis išklausė privalomąją 4 valandų programą apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai bei 8 valandų privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą. Mano, kad jo atžvilgiu nuobauda jau atliko auklėjamą funkciją, todėl tolimesnis bausmės taikymas nebeatitinka ATPK 20 straipsnio tikslų. Jis pažeidimą pripažino, nevengė atsakomybės, neskundė teismo nutarties. L. J. su šeima: sutuoktine ir dviem nepilnamečiais vaikais gyvena Ringauduose, būsto įsigijimas buvo finansuojamas banko pagal 2008-04-29 Kreditavimo sutartį. Nuo 2017-08-29 yra registruotas darbo biržoje ir iki šiol negali susirasti darbo, nes esminė kliūtis yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Sutuoktinės pajamos nėra didelės, o tai lemia, kad šeima susiduria su finansiniais sunkumais. Todėl atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių nebuvimą, jo asmenybę, elgesį po pažeidimo padarymo, jam ir jo šeimos nariams sukeliamų neigiamų pasekmių mąstą ir trukmę, prašo sutrumpinti jam taikomą teisės vairuoti atėmimo nuobaudos terminą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau-ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikta teisė, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, yra išpildyti - yra praėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, L. J. išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, taip pat baigė papildomą vairuotojų mokymą, po teisės vairuoti atėmimo administracine tvarka nebaustas, pateikė vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Be to, 2017-03-03 sumokėjo teismo paskirtą baudą. Nurodė, kad teisė vairuoti jam būtina darbo paieškoms, kadangi neturint vairuotojo pažymėjimo negali susirasti darbo.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Svarstant ar L. J. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas, tai yra daugiau nei 6 kartus viršijęs leistiną alkoholio koncentraciją organizme. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jo, kaip vairuotojo, neatsakingą požiūrį. Kadangi tokio pobūdžio veikos yra padaromos tik tyčia, todėl asmuo, grubiai pažeisdamas įstatymų normas, suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes.

Tai, kad L. J. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui bei šeimos poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Vien tik pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11).

Be to, L. J. prašyme išdėstytos aplinkybės, susijusios su formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, yra išklausęs 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomus vairuotojų mokymus, pagal vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą – gali vairuoti be apribojimų, per specialiosios teisės atėmimo laikotarpį nepadarė naujų teisės pažeidimų) atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą ar areštą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl Baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017-01-01 buvo kriminalizuota atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), ir šiuo metu tai vertintina kaip nusikaltimo padarymas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu L. J. atžvilgiu jau yra pasiekti. Teismas konstatuoja, kad L. J. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nenurodė, išvados, kad nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti, daryti negalima, todėl jo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu, teismas

nutaria:

L. J. prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.