Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr. e2-3492-750/2023 (S) Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01143-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.29.3.; 3.2.6.1.

2023 m. rugsėjo 29 d.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui M. S. dėl negrąžinto kredito, negautų pajamų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui M. S. procesiniai dokumentai (ieškinio nuorašas, teismo pranešimas) įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kadangi ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, pradinė kreditorė UAB „Moment Credit“ 2021-09-22 ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1832,61 Eur kreditas 24 mėn. laikotarpiui, palūkanų norma 40,00 proc. Atsakovas, pagal minėtą sutartį, įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas. 2022-03-09 pradinė kreditorė ir ieškovė pasirašė Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido visas savo reikalavimo teises ieškovei, o būtent reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai, todėl 2022-09-30 minėta sutartis buvo nutraukta. Ieškovės teigimu, su atsakovu buvo bandyta susisiekti ir susitarti dėl skolos dengimo ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas ginčo spręsti geranoriškai nenorėjo. Atsižvelgiant į tai, teisminis skolos priteisimas yra vienintelė ieškovės interesų užtikrinimo priemonė.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovė atsakovą informavo 2022-10-10 rašytiniu pranešimu atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Taigi atsakovas yra tinkamai informuotas apie tai, jog pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teises ieškovei, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pradinės kreditorės pagal sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 1373,27 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 179,13 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022-06-22 iki 2022-09-30.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37).

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 40,00 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2023-09-22. Ieškovė mokėtinas 179,13 Eur mokėjimo palūkanas paskaičiavo nuo 2022-06-22 iki 2022-09-30. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 223,04 Eur negrąžintą sutarties sudarymo mokestį.

Bendrosiose kredito sutarties sąlygų 1.13. punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – vienkartinis kliento mokamas sutarties sudarymo mokestis, kuris yra priskaičiuojamas specialiųjų sąlygų sudarymo metu, įskaitomas į finansuojamą sumą ir paskirstomas įmokose vienodomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kredito sutartimi susitarė dėl 334,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio, kurio mokėjimas buvo išskaidytas visam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui bei į tai, jog pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į 223,04 Eur sutarties sudarymo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 223,04 Eur (13,94 Eur/mėn. x 16 mėn.) sutarties sudarymo mokestį yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 13,92 Eur negrąžintą administravimo mokestį, skaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2022-09-30.

Pažymėtina, jog kredito sutarties 1.14 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis – kliento mokamas kredito sutarties tvarkymo (įmokų mokėjimo grafiko, kredito sutarties ir mokėjimų administravimo) mokestis, įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito kainą. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatyta, jog mėnesinis sutarties administravimo mokestis yra 3,48 Eur. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administravimo mokestis, neviršijantis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020). Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti 3,48 Eur per mėnesį kredito sutarties administravimo mokestį bei į tai, jog pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į 13,92 Eur kredito sutarties administravimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 13,92 Eur (3,48 Eur/mėn. x 4 mėn.) sutarties administravimo mokestį už laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-09-30) taip pat yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 206,66 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-09-30) iki kreipimosi į teismą dienos (2023-05-30) ir 40 proc. negautas pajamas (nuostolius) metinių palūkanų forma, nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip iki sutarties pabaigos (2023-09-22), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vartojimo kreditą turėjo grąžinti bei mokėti 40,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2023-09-22, tačiau sutartis buvo nutraukta 2022-09-30 dėl to, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Pagal sutartį mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 206,66 Eur negautų pajamų (nuostolio) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022-09-30) iki kreipimosi į teismą dienos (2023-05-30) ir 40 proc. negautų pajamų (nuostolio), skaičiuojamų nuo pagal kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2023-05-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-09-22) pagal sudarytą kredito sutarties grafiką (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio turtinį reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 1996,02 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 45 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė mokėti 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, naudai:

- 1373,27 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 27 ct) skolą;

- 179,13 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 13 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas;

- 223,04 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 4 ct) sutarties sudarymo mokestį;

- 13,92 Eur (trylikos eurų 92 ct) administravimo mokestį;

- 206,66 Eur (dviejų šimtų šešių eurų 66 ct) negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022-09-30) iki kreipimosi į teismą dienos (2023-05-30),

- 40 (keturiasdešimt) procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, už laikotarpį nuo 2023-05-30 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-09-22, nuo pagal 2021-09-22 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1996,02 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 2 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. S., 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.