Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-04 · Administracinė byla Nr. eI-1248-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
eI-1248-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03988-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Mefodija Povilaitienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros
Advokatai
Virginija Balčiūnienė
Administracinė byla Nr. eI-1248-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03988-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei K. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei A. K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Palangos šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-10-18 įsakymą Nr. D1-895 dėl klimato kaitos specialiosios programos subsidijų lėšų, skirtų UAB „Palangos šilumos tinklai“ sumažinimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo; priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad pareiškėja vykdė projekto „Naujo 5MW biokuro katilo statyba UAB „Palangos šilumos tinklai“, įgyvendinimą. Šio projekto įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas. Nepaisant to, ginčijamu įsakymu Aplinkos ministerija sumažino pareiškėjai skirtą finansavimą 139 337,64 Eur – 106 278,58 Eur (100 proc. nuo pareiškėjai skirtos subsidijos dalies pagal Rangos sutarties papildomą susitarimą Nr. 2) ir 33 059,06 Eur (11,5 proc. (generalinės rangos išskaitos dydis) nuo pareiškėjai skirtos subsidijos dalies pagal Rangos sutartį). Pareiškėja nesutinka su ginčijamame įsakyme konstatuota aplinkybe, kad ji pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus pagrindinius pirkimo principus – lygiateisiškumą, nediskriminavimą ir skaidrumą. Atsakovė ginčijamame įsakyme nenurodė jokių motyvų, dėl ko pareiškėja pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Atsakovė tikrųjų faktinių aplinkybių nenustatinėjo, nesiaiškino jokių aplinkybių ir nenurodant jokių motyvų bei nenurodant jokių argumentų dėl pareiškėjai taikytų konkrečių sankcijų dydžių, skirtos sankcijos neindividualizuojant, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą įsakymą. Nors atsakovė konstatavo pažeidimus, tačiau neatliko jokio tyrimo, neišdėstė jokių faktinių aplinkybių, dėl neva konstatuotų pažeidimų.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Aplinkos misterija informavo pareiškėją, kad sprendimas taikyti finansinę korekciją buvo priimtas atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2018-02-20 išvadą, kuri buvo pateikta ikiteisminiame tyrime Nr.07-6-00001-17. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindinius pirkimo principus – lygiateisiškumą, nediskriminavimą ir skaidrumą bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimo tikslą, nurodantį racionaliai naudoti lėšas, taip pat 18 straipsnio 8 ir 11 dalyse įtvirtintas teisės normas, kad sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos ir turi būti skelbiamos CVP IS. Tarp pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) 2014-08-01 pasirašytos rangos darbų sutarties Nr. 2014-08-01/1 16.3 papunktį, bei Finansavimo sutarties 6.3.2 ir 6.3.3 punktus, įtvirtintas abipusis įsipareigojimas, kad Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias Sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems Sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

Pareiškėja, vykdydama projektą „Naujo 5 MW biokuro katilo statyba UAB „Palangos šilumos tinklai“, kuriam aplinkos ministro įsakymu skirtas finansavimas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies įtvirtintą pirkimo tikslo siekimą – racionaliai naudoti lėšas ir sudarė sutartį su tiekėju, kurio kaina viršijo pareiškėjo suplanuotas lėšas. Pareiškėja ir (duomenys neskelbtini) 2014-08-01 sudarė Rangos sutartį. Sutarties šalys, pasirašydamos Rangos sutarties Susitarimą Nr. 2, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys, vykdydamos Rangos sutartį nesivadovavo jos nuostatomis, o neteisėtai perleidus Rangos sutarties vykdymą kitiems ūkio subjektams, kurie nedalyvavo viešajame pirkime, pakeitė esminę sutarties sąlygą – sutarties šalį.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2013-03-13 Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (toliau – ir LAAIF; kurio visas teises ir pareigas perėmė Agentūra) UAB „Palangos šilumos tinklai“ sudarė Projekto finansavimo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis teikiant subsidiją sutartį Nr. KKS-S-24(2013) (toliau – ir Finansavimo sutartis), kurioje numatyta pareiškėjai suteikti ne didesnę kaip 785 098,18 Eur subsidiją. Šia Finansavimo sutartimi Pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „Naujo 5 MW biokuro katilo statyba UAB ,,Palangos šilumos tinklai“. Dalis projekto įrangos: katilas, katilo valdymo įranga ir kt. buvo įsigyta vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą, kurį atliko įgaliotoji perkančioji organizacija UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. Vadovaujantis Finansavimo sutarties sudarytos tarp pareiškėjo ir LAAIF reikalavimais, likusiems įrangos ir darbų viešiesiems pirkimams atlikti įgaliota Palangos miesto savivaldybės administracija.

Palangos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Katilinės rekonstrukcijos, priestato, kuro sandėlio su transporterių patalpos ir kamino naujos statybos Klaipėdos pl. 63, Palanga darbai“. Dėl šios pirkimų dalies sudaryta Rangos sutartis tarp pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini), veikiančios jungtinės veiklos pagrindu su (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir (duomenys neskelbtini) 2016-01-27 pasirašė Susitarimą Nr. 2 prie Rangos sutarties, kuriuo ne tik pratęstas projekto įgyvendinimo terminas, bet ir pakeistos Rangos sutarties sąlygos. Pareiškėja savo prašyme Tarnybai dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo nenurodė, kad planuoja pakeisti ir kitas Rangos sutarties sąlygas. Susitarimu Nr. 2 Rangos sutarties šalys atsisakė dalies darbų, numatė galimybę įsigyti papildomus darbus, atsisakė netesybų Rangovui taikymo ir pakeitė kitas Rangos sutarties sąlygas. Rangos sutartyje nebuvo numatyta galimybė jos vykdymo metu atsisakyti dalies darbų, vienus darbus keisti kitais, įsigyti papildomus darbus. Pažymėjo, kad visi papildomi, Rangos sutartyje nenumatyti darbai turi būti įsigyjami vykdant naują viešąjį pirkimą. Todėl pareiškėja, norėdama pakeisti Rangos sutarties sąlygas, bei siekdama vienus darbus pakeisti kitais darbais, turėjo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama sutikimo pakeisti Rangos sutarties sąlygas, nes pačioje Rangos sutartyje nebuvo numatyta galimybė atsisakyti darbų. Pareiškėja, pakeitusi Rangos sutarties sąlygas ir negavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, o sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 2 nepaskelbusi viešai, pažeidė 18 straipsnio 11 dalies reikalavimus ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje FNTT taip pat nurodė, kad šalys, vykdydamos sutartį nesivadovavo jos nuostatomis, neteisėtai perleido sutarties vykdymą kitiems ūkio subjektams, kurie nedalyvavo viešajame pirkime, tuo buvo pakeista esminė Rangos sutarties sąlyga – sutarties šalis.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo, kuriuo pareiškėjai sumažintas finansavimas projekto „Naujo 5MW biokuro katilo statyba“ įgyvendinimui.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018-10-18 įsakymu Nr. D1-895 sumažino pareiškėjai skirtą finansavimą 139 337,64 Eur, remiantis Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo 98 ir 102 punktais bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2018-02-20 išvada Nr. 4S-269.

Aplinkos ministerija 2018-10-23 raštu informavo pareiškėją, kad jos atžvilgiu yra priimtas ginčijamas 2018-10-18 įsakymas sumažinti skirtą finansavimą 139 337,67 Eur suma. Šiame rašte detalizuota, kad skirtos subsidijos dalis sumažinta atsižvelgiant į: 1) 106 278,58 Eur suma (100 proc. nuo pareiškėjai skirtos subsidijos dalies pagal Rangos sutarties papildomą susitarimą Nr. 2) subsidija sumažinta, nes darbai ir paslaugos įsigyti sudarius papildomą susitarimą Nr. 2, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas; 2) 33 059,06 Eur suma (11,5 proc. nuo pareiškėjai skirtos subsidijos dalies pagal Rangos sutartį) subsidija sumažinta, nes pagal Rangos sutartį buvo taikyta 11,5 proc. generalinės rangos išskaita iš bendros subtiekėjams mokėtinos sumos. Rašte pažymėta, kad ginčijamas įsakymas taip pat priimtas remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2018-02-20 išvada, pateikta ikiteisminiame tyrime Nr. 07-6-00001-1.7., tačiau jos pareiškėjai pateikti negali, nes tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Finansinių nusikaltimų tarnyba 2017-08-10 raštu nusiuntė Viešųjų pirkimų tarnybai užduotį atlikti objektyvų tyrimą ir pateikti specialistų išvadas dėl UAB „Palangos šilumos tinklai“ vykdyto Katilinės rekonstrukcijos, priestato, kuro sandėlio su transporterių patalpa ir kamino naujos statybos Klaipėdos 63, Palangoje, darbų pirkimo, po kurio su rangovu (duomenys neskelbtini) 2014-08-01 sudaryta sutartis Nr. 2014-08-01/1.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2018-02-20 išvadoje Nr. 4S-269 konstatavo, kad UAB „Palangos šilumos tinklai“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimo tikslo siekimą – racionaliai naudoti lėšas ir sudarė sutartį su tiekėju, kurio kaina viršijo suplanuotas lėšas. Taip pat padarė išvadą, kad pareiškėja 2016-01-27 papildomo susitarimo prie Rangos sutarties Nr. 2 nepaskelbusi CVP IS pažeidė Imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies reikalavimus bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, o perduodama Rangos sutarties vykdymą kitiems subjektams, kurie viešajame pirkime nedalyvavo, pakeitė esminę Rangos sutarties sąlygą – sutarties šalį, todėl taip pat pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnyje numatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Viešųjų pirkimų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai įtvirtinta pareiga užtikrinti kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalis nustato, kad perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų pakeitimo turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo ar pirkimo sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbtos informacijos atgaminti ar perskaityti. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo ar pirkimo sutarties dalimis.

Teismas nustatė, kad UAB „Palangos šilumos tinklai“ ir (duomenys neskelbtini) 2014-08-01 pasirašė rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią, (duomenys neskelbtini) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti Katilinės rekonstrukcijos, priestato, kuro sandėlio su transporterių patalpa ir kamino naujos statybos Klaipėdos pl. 63 Palangoje darbus. Pagal Rangos sutarties 10.1, 10.2, 10.3 punktus, nustatyti delspinigiai, o Rangos sutarties 11.1 punktas įtvirtino, kad sutartyje nenumatytų darbų pirkimas vykdomas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Rangos sutarties 16.3 punktu, šios sutarties sąlygos negalėjo būti keičiamos visą sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 nustatyti principai ir tikslai ir tokiems Sutarties pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal tą patį sutarties punktą, sutartyje numatyti atvejai pirkimo tikslui pasiekti, dėl kurių sutarties vykdymo metu numatomi rašytiniai susitarimai prie sutarties ar kurių pagrindu sudaromi tokie susitarimai, nelaikomi sutarties sąlygų keitimu.

Taigi, pagal nurodytas Rangos sutarties nuostatas, Rangos sutarties sąlygos galėjo būti keičiamos, jeigu tokios pakeistos sąlygos neprieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl tokių sąlygų keitimo būtų gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Rangos sutarties sąlygų keitimas atskirtas nuo rašytinių susitarimų prie Rangos sutarties pirkimo tikslui pasiekti, kas reiškia, jog dėl tokių papildomų susitarimų pirkimo tikslui pasiekti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikėjo.

Todėl pirmiausia siekiant nustatyti ar pareiškėja įvykdė pažeidimus dėl kurių jai sumažintas finansavimas, analizuotina, ar pareiškėja darbų vykdymo metu pakeitė Rangos sutarties nuostatas. Kaip matyti, UAB „Palangos šilumos tinklai“ ir (duomenys neskelbtini) 2016-01-27 sudarė papildomą susitarimą prie Rangos sutarties Nr. 2 (toliau – ir susitarimas Nr. 2), kuriuo pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2016-06-01, o sutarties galiojimo terminą iki 2016-09-01, taip pat nurodė, kad užsakovas atsisako netesybų taikymo, atsisakė dalies darbų (automatikos sistemų įrengimo), pridėjo reikalingų papildomų darbų lokalines sąmatas (256 004,93 Eur). Teismas pažymi, kad ginčo dėl sutarties galiojimo ir darbų atlikimo termino nėra, nes šios sąlygos Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas buvo gautas. Pagal susitarimo Nr. 2 turinį, teismas vertina, kad šiuo susitarimu buvo pakeistos esminės Rangos sutarties sąlygos, nes pakeistas sutarties dalykas (atliekamų darbų apimtis), taip pat ir kitos sutarties sąlygos dėl netesybų mokėjimo. Teismas nesutinka su pareiškėjos nurodomais argumentais, kad susitarimas Nr. 2 buvo sudarytas siekiant pasiekti pirkimo tikslą, o ne keisti Rangos sutarties sąlygas. Kaip matyti iš Rangos sutarties turinio, galimybė keisti darbų apimtis sutartyje numatyta nebuvo. Sumažinus atliekamų darbų apimtį iš esmės pasikeitė Rangos sutarties objektas, darbų apimties pakeitimas nėra organizacinio ar korekcinio pobūdžio, susitarimu Nr. 2 iš esmės atsisakoma dalies darbų pagal Rangos sutartį – automatikos sistemų įrengimo, kurių pareiškėja įsipareigojo iš rangovo nebereikalauti. Teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog prieš tokių sąlygų pakeitimą būtų kreipųsis į Viešųjų pirkimų tarnybą leidimui gauti. Laikytina, kad toks Rangos sutarties sąlygų pakeitimas prieštaravo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principams, nes skirtinga darbų apimtis galėjo lemti kitų tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime.

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00001-17 medžiagos matyti, kad pagal liudytojų parodymus (direktoriaus T. J., šilumininko-inžinieriaus M. E., direktoriaus A. M., V. S.) darbus pagal Rangos sutartį atliko ne tik rangovas (duomenys neskelbtini), tačiau ir nedeklaruotas subrangovas, nors 2014-08-01 rangos sutartyje tokia galimybė perduoti darbus atlikti subrangovams numatyta nebuvo. Finansinių nusikaltimų tarnybos 2017-08-09 užduotyje atlikti objektyvų tyrimą nurodyta, jog po to, kai UAB „Palangos šilumos tinklai“ pasirašė 2014-08-01 rangos sutartį su (duomenys neskelbtini), pastaroji tą pačią dieną visus prisiimtus įsipareigojimus perleido nedeklaruotam, reikiamų kvalifikacijų neturinčiam subrangovui. Teismas pažymi, kad pagal Rangos sutarties nuostatas rangovui (duomenys neskelbtini) buvo suteikta galimybė pasitelkti subrangovus, tačiau tik tuos, kurie buvo nurodyti teikiant pasiūlymą (Rangos sutarties 9.3.2), taip pat įtvirtinta pareiga informuoti užsakovą apie objekte dirbančius subrangovus (Rangos sutarties 9.4.12). Kadangi Rangos sutartyje subrangovų numatyta nebuvo, dokumentų, patvirtinančių, kad darbus atliks subrangovai nebuvo, todėl laikytina, kad pagal Rangos sutarties nuostatas, darbus įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini). Kadangi nustatyta, kad realiai darbus pagal Rangos sutartį vykdė ne pats rangovas (duomenys neskelbtini), o tretieji asmenys, kurie nebuvo įgalioti tokius darbus atlikti, iš esmės pakeista Rangos sutarties šalis. Aplinkybė, kad pareiškėja pakeitė Rangos sutarties sąlygas lėmė, kad ji neatliko ir kitų jai Viešojo įstatymo nuostatose įtvirtintų pareigų. Pažymėtina, kad pareiškėja, pakeitusi Rangos sutarties sąlygas, nuo tokių sąlygų pakeitimo apie tai per 10 darbo dienų nepaskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009-07-29 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. A-3 (Teismų praktika Nr. 31) išaiškino, kad perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tokios, kuri, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusi tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija pageidautų, kad dėl konkrečių priežasčių kai kurios viešojo pirkimo sąlygos galėtų būti pakeistos po tiekėjo išrinkimo laimėtoju, ji privalo kvietime tai aiškiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitimų taikymo būdus, kad visos viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų ir pateikdamos savo pasiūlymus būtų lygiavertės. Jei būtų priešingai, sutarties pirminių sąlygų turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004-04-09 sprendimas, Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801).

Teismas nesutinka su pareiškėjos skunde nurodyta pozicija, kad ginčijamas įsakymas iš esmės yra nemotyvuotas, o jį priimant tyrimas neatliktas. Pažymėtina, kad ginčijamas įsakymas priimtas remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2018-02-20 išvada Nr. 4S-269, kurios turinys atskleidžia pareiškėjos įvykdytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Pažymėtina, kad ši Viešųjų pirkimų tarnybos išvada buvo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00001-17 medžiagos dalis, todėl atsakovė, priimdama įsakymą, šios išvados pateikti pareiškėjai negalėjo. Nepaisant to, pareiškėja, turėjo teisę kreiptis į FNTT, prašydama leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos, susijusios su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, dalimi. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nežinojo ginčijamo įsakymo priėmimo motyvų, nes visi dokumentai ir duomenys, kuriais priimamas ginčijamas įsakymas jai buvo nurodyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2018-10-18 įžanginėje dalyje nurodytos visos teisės aktų nuostatos, kurias pareiškėja Viešųjų pirkimų 2018-02-20 išvadoje pripažinta pažeidusi, todėl jos teisė gintis nuo jos atžvilgiu pripažintų pažeidimų paneigta nebuvo. Papildomai pastebėtina, kad ginčijamas 2018-10-18 įsakymas pareiškėjai atsiųstas kaip priedas prie Aplinkos ministerijos 2018-10-23 rašto, kuriame dar kartą išdėstyti ginčijamo įsakymo priėmimo motyvai. Tiek pačiame ginčijamame 2018-10-18 įsakyme, tiek 2018-10-23 rašte nurodytas objektyvus ginčijamo įsakymo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindas, t. y. nurodytos tiek teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo remtasi priimant įsakymą, tiek faktinis pagrindas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto tyrimo ir priimtos išvados, dėl finansinės korekcijos apskaičiavimo.

Vadovaujantis Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-04-06 įsakymu Nr. D1-275 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-05-04) 98 punktu, jeigu pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo sutarties dėl subsidijos suteikimo pareiškėjui sąlygų (ar Paraiškos, prie jos pridėtos Pareiškėjo deklaracijos sąlygų ir šio Aprašo nuostatų, kai finansavimo sutartis nesudaroma), Aplinkos ministerija priima sprendimą dėl finansavimo sustabdymo, nutraukimo, sumažinimo ir (ar) išmokėtų lėšų ar jų dalies susigrąžinimo arba šių sankcijų netaikymo. Atsakinga institucija apie pareiškėjų ir projektų vykdytojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties projektų finansavimo sutarčių ir sąlygų nustatytiems reikalavimams, praneša Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja pareiškėjų ir projektų vykdytojus imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus, apie priimtą sprendimą informuodama ir atsakingą instituciją. Jeigu Aplinkos ministerija nusprendžia, kad pareiškėjų ir projektų vykdytojų veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, jos apie tai informuoja pareiškėją ir atsakingą instituciją (102 punktas). Taigi Aplinkos ministerijai gavus duomenis apie pareiškėjos įvykdytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, ji turėjo teisę ir priėmė sprendimą dėl skirto finansavimo sumažinimo. Akcentuotina, kad pareiškėja pačių sumų, kuriais sumažintas finansavimas neginčija, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens nurodomais teiginiais dėl pareiškėjai suteiktų subsidijų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-10-18 įsakymas Nr. D1-895 dėl klimato kaitos specialiosios programos subsidijų lėšų, skirtų UAB „Palangos šilumos tinklai“ sumažinimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio įsakymo, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas nagrinėjamoje byloje atmestas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija Povilaitienė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė