- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- 2S-1715-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-001389-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- J. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui G. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui G. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo G. S. nepilnamečiui sūnui A. S. po 200 Eur nuo prašymo padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės J. V. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkino iš dalies – priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iš atsakovo G. S. nepilnamečiui sūnui A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 6 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-10505-285/2017. Ieškovę J. V. paskyrė nepilnamečiui sūnui A. S. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.
Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečio vaiko A. S. interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs šio nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas G. S., nepilnamečio vaiko motinos teigimu, šiuo metu vaikui išlaikymo visiškai neteikia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į tai, kad byla yra neišnagrinėta ir teismas neturi visų įrodymų apie šalių turtinę padėtį bei turtinius įsipareigojimus, taip pat kitus išlaikytinius, todėl sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkinamas visa apimtimi. Priteisus ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą, būtų visiškai patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tuo tarpu visų ieškinio reikalavimų pagrįstumo (tame tarpe ir išlaikymo dydžio) klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismo vertinimu, iki civilinė byla bus išnagrinėta iš esmės, 150 Eur suma yra pakankama (įvertinus ir ieškovės dalį) nepilnamečio poreikiams patenkinti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10505-285/2017 – sumažinti priteistą išlaikymą iš atsakovo G. S., nepilnamečio sūnaus A. S. išlaikymui iki 100 Eur dydžio laikino mėnesinio išlaikymo nuo 2017 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatant, kad ieškovė J. V. tvarko nepilnamečio vaiko išlaikymą uzufrukto teise (b. l. 35-37).
Šalies argumentai
ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų apie vaiko poreikius bei sąmoningai nurodė klaidingą aplinkybę apie tai, kad atsakovas nėra davęs jokių pinigų nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Ieškovė tik formaliai nurodo, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas būtų atsisakęs teikti bent dalinį išlaikymą. Ji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių vaiko poreikius. Šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių buvo prašoma tikslu gauti didesnį išlaikymą. Ieškovė sąmoningai naudojasi faktu, kad atsakovas perduodavo pinigus be jokio dokumento, ko atsakovas negali įrodyti. Ieškovė sąmoningai neteikė duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, kadangi jai yra žinoma apie atsakovo blogą finansinę padėtį. Atsakovas gauna 385 Eur darbo užmokestį. Atsakovas patvirtina, kad papildomai gauna 370 Eur nuomos mokesčio, iš kurio privalo sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, todėl atsakovui realiai lieka 315 Eur. Atsakovas privalo teikti išlaikymą ne tik ieškovės nurodomam sūnui, bet ir kitiems dviem vaikams, kurie yra nepilnamečiai (sūnui 11 metų, o dukrai 6 metai). Atsakovas turi skolų, kreditorius (duomenys neskelbtini) reikalauja iš atsakovo padengti 134 061,43 Eur įsiskolinimą, kurį atsakovas pradelsęs grąžinti. Teismas nepagrįstai neišsireikalavo visų duomenų, reikalingų laikinam išlaikymui nepilnamečiui vaikui priteisti, nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovė tik formaliai nurodė nepilnamečio vaiko poreikius.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti G. S. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 48-51).
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad prie ieškinio nepateikti jokie įrodymai apie vaiko poreikius. Prie ieškinio pridėta vaiko poreikių lentelė, kuri realiai atspindi jo poreikius. Šia laikinąja apsaugos priemone siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti bent minimalius jo poreikius. Minimalios mėnesinės algos atlyginimas laikytinas orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis nustatydamas vaikui išlaikymo dydį. Atsakovas teigdamas, kad davė vaikui pinigų, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Nesuvokiami atsakovo teiginiai apie nesutarimus dėl bendravimo tvarkos, nes atskirasis skundas yra teikiamas dėl nutarties, kuria nustatytas laikinas išlaikymas. Atsakovas atskirajame skunde cituoja LAT praktiką, tačiau ji yra dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas, neteikdamas išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui, nesutikdamas su ieškovės pareiškimu, savo konkliudentiniais veiksmais akivaizdžiai atsisakė teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis sunki, tačiau teismas, šioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių ir nustatyti reikalingo ir būtino vaikams išlaikymo dydžio bei tėvų realių galimybių teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Teismo nustatytas 150 Eur dydžio išlaikymas yra net mažesnis nei 1 MMA. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą konkrečiu atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
10. Iš atsakovo G. S. atskirojo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės mano, jog teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 150 Eur išlaikymą, apskritai nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kadangi jis vaikui išlaikymą teikė. Taip pat pažymėjo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, prašoma išlaikymo suma neatitinka jo turtinės padėties. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė vaiko poreikių dydžio. Priešingai, ieškovė nurodė, kad atsakovas teigdamas, kad teikė vaikui išlaikymą, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir sąmoningai klaidina teismą. Taigi, byloje šalių nurodyti argumentai dėl atsakovo teikto (teikiamo) išlaikymo nepilnamečiam vaikui pobūdžio ir pakankamumo yra prieštaringi.
12. Kaip minėta, atsakovas teiginiams pagrįsti nurodė, kad teikė (-ia) vaikui išlaikymą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik toks teiginys, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas vaikui sistemingai (kas mėnesį) teikė (-ia) pakankamo dydžio išlaikymą, nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir daryti išvadą, kad, kaip nurodo atsakovas, jo teikiamas vaikui išlaikymas atitinka vaikui priteistino laikino išlaikymo esmę (šiuo atveju periodinėmis išmokomis) ir užtikrina minimalius vaiko materialinius poreikius, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ar nepakankami tam, kad būtų galima daryti nekvestionuotiną išvadą, kad atsakovas periodiškai išlaiko nepilnametį vaiką.
Atsakovas atskirojo skundo argumentuose taip pat nurodo, kad priteista išlaikymo suma nepagrįstai didelė, teismas priteisdamas 150 Eur išlaikymo sumą mėnesiui, neįvertino vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties.
Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 150 Eur. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, atsižvelgdamas į vaiko amžių bei įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus. Teismas priteisė iš atsakovo po 150 Eur išlaikymą vaiko poreikiams tenkinti, tačiau pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaiko laikino išlaikymo turi prisidėti ir pati ieškovė.
Preliminariai įvertinus 2 metų amžiaus vaiko poreikius (iš esmės nevertinant vaiko poreikių dydžio ir nesprendžiant ginčo), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš atsakovo priteista vaikui 150 Eur dydžio suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaiko A. S. minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis teisėta, pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.