Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 29 d. G. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, apie 19.42 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatyta 1,66 prom.), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Šakių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė G. B. pripažinti kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Teismas atmesdamas G. B. versiją ir įrodinėdamas jo kaltę rėmėsi nuosekliais liudytojų K. K. bei A. V. parodymais, kurie patvirtina, kad G. B. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo įvykio vietos iki tol, kol G. B. su pareigūne atvyko iki policijos komisariato pasitikrinti neblaivumą, praėjo maždaug pusvalandis laiko. Tą patvirtino tiek administracinėn atsakomybėn traukimas G. B., tiek pareigūnė K. K.. Teismas nustatė, kad abu asmenys, tiek pareigūnė, tiek G. B., vyko ta pačia transporto priemone, sėdėjo šalia vienas kito, jų parodymai išsiskyrė tik dėl rūkymo važiuojant link komisariato. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad iki G. B. neblaivumo patikrinimo praėjo 20–30 minučių, visą tą laiką administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo šalia pareigūnės K. K., į tai, kad teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojos būtų suinteresuotos duoti klaidinančius parodymus, nes jie yra nuoseklūs, atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes – alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ šaknelėje užfiksuota, kad 2010 m. rugpjūčio 29 d. 19 val. 42 min., G. B. nustatytas 1,66 promilių girtumas, su kuriuo jis pasirašydamas sutiko. Teismas nurodė, kad patikros sertifikato Nr. 0655383 kopija patvirtina, kad G. B. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Teismui nekilo abejonių, kad G. B. neblaivumas buvo nustatytas laikantis nustatytos tvarkos. Teismas atmetė G. B. versiją, jog jis naudojo burnos gaiviklį „Salvena“, kadangi jos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai – tos aplinkybės neminėjo pareigūnams jei suabejojo asmens blaivumo testo parodymais. Teismas taip pat atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadangi jame nurodoma, jog minimas burnos gaiviklis buvo purškiamas tris kartus, nors teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė kaip minėtą skystį naudojo – vieną, du ar tris kartus pasipurkšdamas. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas reglamentuoja, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros, nesutinka su medicininės apžiūros <...> rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju G. B. nepasinaudojo šia teise. Todėl nurodė, kad esant nepaneigtiems policijos pareigūnų panaudoto alkotesterio rezultatams bei nenustačius matavimo priemonės netinkamumo ar jos panaudojimo pažeidimo, darytina išvada, kad G. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo paneigtos apelianto iškeltos versijos, todėl jų nebekartoja. Pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų dėl įrodinėjimo priemonės panaudojimo teisėtumo ir įrodymų rinkimo principų pažeidimo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi alkotesteriu „Lion alcometer 500“ gautais duomenimis apie apelianto neblaivumą.

Apeliantas teigia, kad jo policijos pareigūnai į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo nenuvežė, o jis to nepadarė, nes nespėjo to padaryti per valandą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenumato termino, per kurį asmuo turi teisę ar privalo kreiptis į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, todėl norėdamas pasinaudoti savo teise savo iniciatyva pasitikrinti neblaivumą, apeliantas tai galėjo padaryti iš karto po to, kai atsilaisvino. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto teisė rinkti įrodymus nebuvo pažeista.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kiek kartų per dieną buvo naudotas alkoholio matavimo prietaisas, kokie buvo ankstesnių tikrinimų rezultatai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad G. B. veikoje yra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Apeliantas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas iš karto po to, kai buvo nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, sudaro pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teisėjų kolegija tokį apelianto teiginį atmeta. Iš paties apelianto paaiškinimų yra akivaizdu, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis suprato, kuo yra kaltinamas, savo poziciją išreiškė administracinio teisės pažeidimo protokole įrašydamas, kad atsisako nuo paaiškinimo (b. l. 5). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei teisės aktų reikalavimai, nei apelianto teisės nebuvo pažeistos administracinio teisės pažeidimo protokolą surašius iš karto po neblaivumo nustatymo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šis apelianto argumentas atmestinas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl konstatuotina teisinio reguliavimo spraga, kuri užpildytina įstatymų analogijos pagalba. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57–61 straipsnių normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 13, 2007 m.).

BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja teisėjo nušalinimo pagrindus. Tam, kad teisėjui pareikštas nušalinimas būtų patenkintas, teisėjo nušalinimas turi būti pagrįstas įstatyme numatytais pagrindais. ATPK 59 straipsnio 1 dalyje inter alia yra numatyta, kad nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija nustatė, kad nušalinimo teisė apeliantui buvo išaiškinta (b. l. 30). Taip pat nustatyta, kad apeliantas buvo susipažinęs su pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi, kuria buvo atmestas jo prašymas atlikti eksperimentą, ir su kuria jis sieja teismo šališkumą (b. l. 37–38). Todėl suabejojęs teismo nešališkumu galėjo pareikšti jam nušalinimą, tačiau to nepadarė. Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismui atmetus prašymą atlikti eksperimentą, tai nesutrukdė apeliantui pasinaudoti šia įrodinėjimo priemone – jis teismui pateikė 2010 m. lapkričio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 71-71, kuriame buvo užfiksuotas eksperimentas, kaip alkotesteris „Lion alcometer 500“ reaguoja į burnos gaiviklį „Savena“ (b. l. 43–44). Šis įrodymas, pirmosios instancijos teismo be išankstinio nusistatymo buvo įvertintas visų įrodymų kontekste.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek G. B. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.