Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2022-04-11 apie 16.08 val. Vilkaviškio mieste, neatsargiai vairuodamas automobilį „O. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, reguliuojamojoje šviesoforo signalais, degant draudžiamam šviesoforo signalui, bet esant papildomai lentelei leidžiančiai sukti į dešinę, sukdamas į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pėsčiųjų perėjoje nepraleido jo važiavimo kryptyje ėjusios pėsčiosios M. P., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 punkto (toliau p.), reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; 127 p. reikalavimus, pagal kuriuos pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, 128 p. reikalavimus, pagal kuriuos atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, 28 p. reikalavimus, pagal kuriuos sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, 32 p. reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę ir kliudė pėsčiąją, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. P. sveikata.

Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje pagal kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Iš esmės paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje, lengvuoju automobiliu važiavo jis. Sankryžoje nepastebėjo moters ir šią automobiliu kliudė. Jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Iš kart po šio jis išlipo iš automobilio. Jis įsitikino, kad nukentėjusi moteris dėl eismo įvykio žymiai nenukentėjo. Tačiau vis tiek šią įsisodino į savo automobilį, ir šiuo nuvažiavo į artimą aikštelę. Iš čia jis iškvietė tarnybas, nors prieš tai buvo nukentėjusiosios atkalbinėjamas kviesti tarnybas. Atsakė, jog kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir padėjo tyrimui. Nors po įvykio pareigūnai jį informavo, kad jei bus nustatytas nukentėjusiajai kūno sužalojimas, jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ilgą laiką jokių pranešimų negavo, todėl galvojo, kad nukentėjusiajai buvo tik sumušimas. Po keturių mėnesių pareigūnas paskambino ir pranešė, kad nukentėjusioji M. P. mirusi. Jis susisiekė su jos dukra, išsiaiškino kur nukentėjusiosios kapas, aplankė šios kapą. Atsakė, jog kaltinime aprašytų aplinkybių neginčija; dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Anksčiau niekada nebuvo teistas, dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena, todėl prašo jį atleisti nuo atsakomybės ir perduoti jo motinai R. K. pagal laidavimą. Pasižada nebedaryti jokių naujų nusikaltimų ar kitokių teisės pažeidimų.

Kaltinamajam M. K. prisipažinus padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, nesant procesinių kliūčių, toliau įrodymų tyrimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamojo M. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis : policijos pareigūno tarnybiniame pranešime aprašytomis aplinkybėmis (b. l. 9); policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio aprašytomis aplinkybėmis (b. l. 15-17); eismo įvykio fiksavimo protokole aprašytomis aplinkybėmis (b. l. 18); transporto priemonės apžiūros protokole aprašytomis aplinkybėmis (b. l. 19); nukentėjusiosios M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (b. l. 27, 30-32); liudytojos M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (b. l. 49-51, 53, 54); specialisto išvada – jog dėl anksčiau aprašyto eismo įvykio M. P. atsiradę sužalojimai sukėlė šiai nesunkų sveikatos sutrikdymą, šie neturėjo reikšmės jos mirčiai (b. l. 56, 59); greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota informacija (b. l. 77,78); policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota bei bendrojo pagalbos centre užfiksuota informacija (b. l. 101-104, 106).

Vertindamas anksčiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui neabejotinai konstatuoti, jog kaltinamasis M. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, vairuodamas šiame nurodytą, jo motinai R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „O. M.“, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) pažeidė kaltinime aprašytus kelių transporto eismo saugumo reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta M. P. sveikata.

Kaltinamojo M. K. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį teisingai.

Teisiamajame posėdyje neatsargų, nesunkų nusikaltimą padaręs kaltinamasis M. K. kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto poelgio, išgyvena dėl įvykio. Kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą. Jis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) baustas, tačiau palyginus ne už labiau pavojingą visuomenei nusižengimą. Jis dirba pagal individualią veiklą, išsituokęs, prisideda prie trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvena pas motiną. Duomenų charakterizuojančių jį neigiamai byloje nesurinkta. Tai teismui duoda pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to teismo vertinimu, jau pats šios bylos procesas teisme turės pakankamą pozityvų prevencinį poveikį jo elgesiui ateityje.

Teisiamajame posėdyje išklausęs visų proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos kaltę, veikos nesunkų pobūdį, taip pat iš esmės teigiamą kaltinamojo M. K. asmenybę, pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę - visišką prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kai nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to tai, jog M. K. nusikalstama veika M. P. padaryta turtinė, bei neturtinė žala draudimo kompanijos šiai atlyginta, teismas sprendžia kaltinamojo M. K., jo gynėjo, laiduotojos R. K. prašymus, prokurorei neprieštaravus, tenkinti, atleisti kaltinamąjį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo motinai R. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), šią bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis), nes teismui yra visuma priežasčių manyti, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės M. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenimis pagrįsta (įrodyta), kad laiduotoja R. K. yra kaltinamojo mama ir artimiausias jam žmogus, juodu nuolat ir dažnai bendrauja, nes M. K. pas šią gyvena, jiedu sprendžia įvairius jų klausimus, jie vienas kitam padeda ūkyje. Be to pagal bylos duomenis laiduotojos R. K. reputacija iš esmės nepriekaištinga, ji, kaip artimiausia sūnui M. K., turi jam autoritetą ir įtaką, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams, atsižvelgiant į mažesnį rūšinį nagrinėjamo kaltinamojo nusikaltimo pavojingumo laipsnį, užstatas laidavimui nenustatomas, įvertinus laiduotojos amžių, asmeninę ir materialinę padėtis, taip pat aplinkybę, kad laiduojama už šeimos narį; jog laiduotoja našlė.

Įvertinęs M. K. nusikalstamos veikos pavojingumą, ypač tai, kad jis iš kart po eismo įvykio veikė nukentėjusiosios M. P. sveikatos interesais, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino, anksčiau niekad neteistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad nėra visumos priežasčių, kad jam skirti atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes bylos duomenys rodo, jog ši tapo nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atleisti, perduodant jį pagal laidavimą mamos R. K. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalys); baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti.

Nuo 2023 m. sausio 20 d. panaikinti M. K. ikiteisminio tyrimo metu, 2022-08-10 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, kompaktinį diską su BPC įrašytais duomenimis (pridėtą prie bylos, b. l. 109) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.