Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo 1 000 iki 3 000 Lt su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui V. M. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, neturėdamas licencijos (leidimo), 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. liepos 2 d. ir 2010 m. liepos 21 d. nuo autobusų stoties vežė keleivius į Vilnių bei Kauną.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. M. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tarnybiniai pranešimai (b. l. 9, 10, 18, 21), fotonuotrauka (b. l. 11), A. I. prašymo kopija (b. l. 29), apsaugos darbuotojų E. K., A. I. ir E. A. parodymai (b. l. 40-41, 45) įrodo, kad 2010 m. liepos 2 d. ir 2010 m. liepos 21 d. apeliantas rinko ir vežė keleivius į Vilnių ir Kauną, neturėdamas tam licencijos. Pažymėtina, kad vien tai, jog liudytojai A. I. ir E. K. dirba apsaugos bendrovėje, saugančioje Kėdainių autobusų stotį, nėra pagrindas konstatuoti jų šališkumą ir vertinti, kad jie siekia neteisingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Be to, tai, kad 2010 m. liepos 21 d. apeliantas rinko ir vežė keleivius, patvirtina ir vaizdo įrašas (b. l. 35). Nors vaizdo įrašas yra be garso, tačiau įvertinus jį visų byloje esančių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siūlo praeiviams juos vežti į Vilnių ar Kauną, po ko šie asmenys eina link jo valdytos transporto priemonės, į ją įlipą ir išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės, transporto priemonę vairuojant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Nustatyta, kad liudytojai E. K. ir E. A., liudydami pirmosios instancijos teisme, paneigė jų pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jog apeliantas jiems siūlė važiuoti į Vilnių ir Kauną už nurodytą pinigų sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiomis aplinkybėmis nesirėmė. Kaip matyti, šie apsaugos darbuotojų paaiškinimai rašyti ant iš anksto atspausdintos formos, kurioje buvo atspausdinta, jog „<...> iš matymo pažįstamas vyriškis, kuris pasiūlė man su jo automobiliu važiuoti <...>“. Ir nors rašydami paaiškinimą iš šios anksto paruoštos paaiškinimo formos apsaugos darbuotojai minėtos frazės neišbraukė, kaip minėta, E. K. ir E. A. šias aplinkybes paneigė pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo manyti, kad E. K. ar E. A. tyčia siekė melagingai apkaltinti apeliantą.

Kita vertus, administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas apeliantui taip pat pareikštas dėl 2010 m. birželio 28 d. vykdyto keleivių vežimo. Byloje esančiame 2010 m. birželio 28 d. A. I. prašyme ir E. K. paaiškinime nurodyta, kad 2010 m. birželio 28 d. keleivius iš autobusų stoties teritorijos rinko ir vežė automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (b. l. 3, 4). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje E. K. paliudijo, kad 2010 m. birželio 28 d. žalios spalvos transporto priemonę vairavo ne V. M., o kitas asmuo (b. l. 40). A. I. teismo posėdyje taip pat nepatvirtino, kad 2010 m. birželio 28 d. prie įėjimo į autobusų stotį į Vilnių važiuoti siūlė būtent V. M.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ši inkriminuota veika neįrodyta ir kaltinimas V. M. dėl 2010 m. birželio 28 d. vykdyto keleivių vežimo neturint licencijos pašalintinas.

Kaip minėta, ATPK 173 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, jog vienas iš esminių ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos, versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų. Šiuo atveju laikytina, jog versliškumo požymis V. M. veikoje yra nustatytas. Byloje esančiame 2010 m. liepos 20 d. saugos darbuotojo A. I. prašyme nurodyta, kad V. M. 2010 m. liepos 20 d. taip pat nelegaliai vežė žmones (b. l. 22). Apie šią 2010 m. liepos 20 d. V. M. vykdytą veiklą A. I. nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 45). Visi liudytojais apklausti apsaugos darbuotojai, t. y. E. K., A. I. ir E. A. tvirtino, kad V. M. keleivius tokiu būdu veža nuolat (b. l. 40-41, 45). UAB „Kėdbusas“ direktoriaus rašte taip pat nurodyta, kad transporto priemonių „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, užsiima neteisėta veikla, kadangi bendrovei priklausančioje teritorijoje siūlo žmonėms vykti į Kauną arba Vilnių (b. l. 27). Taigi visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. M. veika buvo sisteminga.

Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalies normą, reikia nustatyti, kad vykdyta sisteminga veikla buvo siekiama gauti ar gaunama pajamų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytą veiką – sistemingą keleivių vežimą iš Kėdainių į kitus miestus – akivaizdu, jog veikla buvo vykdoma siekiant gauti pajamų.

Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto kaltė dėl ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2010 m. liepos 2 d. ir 2010 m. liepos 21 d., nuo autobusų stoties jis vežė keleivius į Vilnių ir Kauną, neturėdamas licencijos (leidimo) tokiai veiklai, pilnai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.