- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 2A-1448-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių statyba“
- Advokatai
- Eglė Balnienė
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ atstovei advokatei Eglei Balnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių statyba“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-454-548/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių statyba“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „EMSI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Kaišiadorių statyba“ 29 763,36 Lt skolos, 3 074,43 Lt delspinigių, 987 Lt žyminio mokesčio, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2007 m. gegužės 30 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1197, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui degalus sutartyje nustatytomis kainomis, o atsakovas – laiku atsiskaityti už nupirktus degalus. Vadovaujantis sutarties 4.1 punktu, atsakovas už per kalendorinį mėnesį pirktus degalus įsipareigojo sumokėti per keturiolika dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Atsakovui laiku neapmokėjus 2008 m. vasario 29 d. ir 2008 m. kovo 31 d. PVM sąskaitų faktūrų, susidarė 29 763,36 Lt skola. Sutartimi susitarta, kad laiku neapmokėjus sąskaitų, bus skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos iki kreipimosi į teismą dienos, kurie sudaro 3 074,43 Lt. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas gavo sąskaitas, skaičiuotinos šešios dienos nuo sąskaitos išsiuntimo, per kurias atsakovas turėjo jas gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo UAB „Kaišiadorių statyba” 29 763,36 Lt skolos, 3 074,43 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2008 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 987 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt atstovavimo išlaidų UAB „EMSI“ naudai bei 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatė, kad įrodymų apie tai, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovui visą skolą, nėra. Teismas rėmėsi CK 6.38 str. 1, 3 dalimis dėl sąžiningo, tinkamo prievolių vykdymo nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.), kurios įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), teismas laikė, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Atsižvelgdamas į Lietuvos aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, apylinkės teismas nurodė, kad dėl atliekamos kompensuojamosios funkcijos netesybos negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Remiantis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas, sudarydami pirkimo – pardavimo sutartį, sutarties 4.2 p. numatė, kad jeigu sąskaita nebuvo laiku apmokėta, tai pardavėjas turi teisę priskaičiuoti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Tokia šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog neįvykdytos prievolės suma yra didelė – 29 763,36 Lt, šalys sutartimi sulygo 0,2 proc. dydžio delspinigius, susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas tarp šalių nebuvo, be to, atsakovas prašė mažinti delspinigių dydį daugiau nei dešimt kartų, kas iš esmės paneigtų šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, prieštarautų protingiems sąžiningos verslo praktikos reikalavimams bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, laikė, jog ieškovo reikalaujamas netesybų dydis atitinka įstatymuose numatytus kriterijus ir pripažintinas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl nebuvo mažinamas. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, jog ieškovas į teismą kreipėsi supaprastinto proceso tvarka, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 29 820,85 Lt skolos bei 583,22 Lt delspinigių išieškojimo iš atsakovo, tačiau atsakovas, nesutikdamas su kreditoriaus pareiškimu, pareiškė prieštaravimus, taip didindamas ne tik ieškovo nuostolius, bet ir bylinėjimosi išlaidas, kurios, ieškovui primokėjus žyminį mokestį už bylos nagrinėjimą ieškinio teisena, tapo didesnės už ieškovo reikalaujamų delspinigių dydį. Atsakovo pateiktą argumentą dėl prievolės įvykdymo iš dalies teismas pripažino nepagrįstu, kadangi UAB „EMSI“ 2008 m. kovo 31 d. pažyma (b. l. 9) patvirtina, kad permoka buvo atlikta 2008 m. vasario 1 d., o ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 29 820,85 Lt skolą už laikotarpius nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d. ir nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. Atsakovo argumentą, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 2008 m. kovo 27 d. bei nuo 2008 m. balandžio 25 d., kadangi UAB „Kaišiadorių statyba“ 2008 m. vasario 29 d. ir 2008 m. kovo 31 d. siųstas sąskaitas-faktūras gavo atitinkamai 2008 m. kovo 12 d. bei 2008 m. balandžio 10 d. (b. l. 56, 57), teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi jokių įrodymų apie sąskaitų-faktūrų gavimo laiką, išskyrus įmonėje gautos korespondencijos žymą, nebuvo pateikia. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byla nėra sudėtinga, joks naujas teisinis klausimas surašant pusantro puslapio dydžio ieškinį, nebuvo iškeltas ir sprendžiamas, byloje buvo paskirtas tik vienas teismo posėdis, kuriame byla ir buvo iš esmės išnagrinėta bei į advokatės darbo ir laiko sąnaudas, sprendė, jog ieškovo prašomos priteisti 1 350 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės ir jas sumažino iki 800 Lt (CPK 88 str. 1d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Kaišiadorių statyba“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą sumažinant priteistą 3 074,43 Lt delspinigių sumą iki 563,29 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuoti nuo 2008 m. gegužės 14 d. Nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė datą, nuo kurios yra pradedami skaičiuoti delspinigiai. Ieškovas nepateikė teismui jokių dokumentų, įrodančių, kada 2008-02-29 PVM sąskaita faktūra serija EOO Nr. 4019810 ir 2008-03-31 PVM sąskaita faktūra serija EOO Nr. 4020149 buvo išsiųstos, o taip pat nepateikė jokių šių sąskaitų faktūrų gavimo atsakovo bendrovėje patvirtinančių dokumentų (registruotų siuntų įteikimo lapų). Todėl apmokėjimo už PVM sąskaitas faktūras termino pradžios skaičiavimas per šešias dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos yra niekuo nepagrįstas, nes šios sąskaitos faktūros galėjo būti net ir neišsiųstos per tokį laiką. Atsakovas pateikė teismui PVM sąskaitų faktūrų kopijas su registruotų siuntų gavimo žymomis, o ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad per šešias dienas nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos šie dokumentai buvo išsiųsti ar pateikti atsakovui. Pagal sutarties 4.1. punktą atsakovas už ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras turi sumokėti per 14 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos. Atsakovas ieškovo išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija EOO Nr. 4019810 gavo 2008 m. kovo 12 d., o 2008-03-31 PVM sąskaitą faktūrą serija EOO Nr. 4020149 gavo 2008 n. balandžio 10 d., todėl už jas atitinkamai turėjo sumokėti iki 2008-03-27 ir iki 2008-04-25, ir tik nuo šių datų galėjo būti skaičiuojami delspinigiai.
2. Teismas neteisingai pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad didelė prievolės dalis yra įvykdyta. Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta 2007 m. gegužės 30 d. Visą laiką atsakovas laiku mokėjo už ieškovo išrašytas sąskaitas - faktūras. Ir pats ieškovas nenurodė, kad atsakovas kada nors vėlavo mokėti. Atsakovas teismui pateikė UAB „EMSI“ 2008-01-31 PVM sąskaitos faktūros serija EOO Nr. 4019125 kopiją, už kurią buvo sumokėjęs laiku ir net gi permokėjo. Šios PVM sąskaitos faktūros suma yra 26 482,17 Lt, tai yra atsakovas vien tik 2008 m. vasario mėnesį sumokėjo ieškovui praktiškai tokią pačią sumą, kaip ir liko skolingas. Ieškovas prašė priteisti delspinigius remdamasis sutartimi, todėl teismas neteisingai aiškino ieškovo ir atsakovo sutartinius santykius ir apsiribojo tik ieškovo išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis už 2008 m. vasario ir kovo mėnesius bei nevertino atsakovo pateiktų įrodymų. Remiantis šiais motyvais, darytina išvada, kad atsakovas yra sumokėjęs didelę dalį prievolės.
3. Teismas neteisingai taikė teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad 0,2 proc. už kiekvieną dieną dydžio delspinigiai yra per didelės netesybos CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme (LAT 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2005; 2005-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005). Apylinkės teismas nemažino delspinigių remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, kurioje jau pats ieškovas mažino delspinigių dydį iki 0,125 proc. pripažindamas, kad didesnis delspinigių procentas yra nepagrįstas.
4. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovo skola ieškovui yra didelė, tačiau tuo pačiu nepripažino, kad atsakovas jau yra sumokėjęs tik už 2008 m. sausio mėnesį ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 26 482,17 Lt ir šios sumos nepripažino didele. Iš kitos pusės teismas teigia, kad nuo 29763,36 Lt sumos 3074,43 Lt delspinigių yra nedaug, bet neįvertina tos aplinkybės, kad ši suma sudaro 10,22 proc. visos atsakovo skolos Ieškovui, kad ji sudaro 73 procentus metinių palūkanų (LAT 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002). Palyginus su LR CK nustatytomis 6 procentų dydžio palūkanomis, ši delspinigių suma yra 12,17 karto didesnė. Tai akivaizdžiai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Ieškovas ir pats nepateikė teismui jokių įrodymų įrodančių, kad jis patyrė tokius didelius nuostolius, todėl ieškovas piktnaudžiauja savo teise bei siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Be to atsakovas nesumokėjo ieškovui ne piktybiškai, o dėl susidariusios ekonominės situacijos ir todėl, kad su juo neatsiskaito užsakovai.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „EMSI“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl delspinigių skaičiavimo termino: kadangi ieškovas PVM sąskaitą - faktūrą EOO Nr. 4019810 išrašė ir išsiuntė atsakovui 2008 m. vasario 29 d., o PVM sąskaitą - faktūrą EOO Nr. 4020149 - 2008 m. kovo 31 d., atsakovas minėtas PVM sąskaitas- faktūras turėjo gauti ne vėliau kaip per 6 dienas, t. y., iki 2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. balandžio 6 d. Atsakovas teigia, kad PVM sąskaitą-faktūrą EOO Nr. 4019810 gavo tik 2008 m. kovo 12 d, o PVM sąskaitą- faktūrą EOO Nr. 4020149 - tik 2008 m. balandžio 10 d., tačiau jokių įrodymų, išskyrus paties atsakovo įrašytas PVM sąskaitų-faktūrų gavimo datas, kurie patvirtintų pavėluotą PVM sąskaitų-faktūrų gavimą, teismui nepateikia. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, tariamai negavęs PVM sąskaitų-faktūrų beveik dvi savaites po einamojo mėnesio pabaigos ir laiku neatsiskaitydamas, ieškovui šių aplinkybių nenurodė, į ieškovą dėl tariamai laiku negautų PVM sąskaitų-faktūrų nesikreipė. Teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad, nesant kitų pavėluotą sąskaitų gavimą patvirtinančių įrodymų, ieškovas elgėsi sąžiningai ir protingai, nustatydamas 6 dienų laikotarpį PVM sąskaitoms-faktūroms gauti. Atitinkamai, skaičiuojant atsiskaitymo terminą nuo kiekvieno sekančio mėnesio 6 dienos, delspinigiai, ieškovui su ieškiniu kreipiantis į teismą sudarė 3 074,43 Lt - 55 d. (2008-03-20 - 2008-05-14) po 53,01 Lt/d. ir 24 d. (2008-04-20 - 2008-05-14) po 6,62 Lt/d.).
2. Dėl dalinio prievolės įvykdymo: 2008 m. vasario 1 dienai iš ankstesnių atsakovo atliktų mokėjimų buvo susidariusi 57,49 Lt permoka, kuri, įvertinant 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitos - faktūros EOO Nr. 4019810 sumą - 26 508,77 Lt - nepatvirtina, jog atsakovas ėmėsi veiksmų iš dalies įvykdyti prievolę ir bent iš dalies apmokėti 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą EOO Nr. 4019810. Be to, aplinkybė, jog anksčiau ieškovo išrašytos sąskaitos yra apmokėtos, neįrodo, kad atsakovas yra įvykdęs dalį prievolės pagal 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą- faktūrą EOO Nr. 4019810 ir 2008 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą- faktūrą EOO Nr. 4020149, taip pat neįrodo atsakovo ketinimų tinkamai atsiskaityti pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras - atsakovas nesiėmė jokių priemonių tartis su ieškovu dėl įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo, atidėjimo, mokėjimo grafikų sudarymo ir pan., priešingai, jis nereagavo į ieškovo raginimus atsiskaityti, dėl ko ieškovas, nematydamas kitų galimybių atgauti skolą, buvo priverstas kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
3. Dėl delspinigių dydžio: ieškovas kreipėsi į teismą 2008 m. balandžio 3 d., t. y., praėjus beveik mėnesiui nuo atsakovo įsipareigoto termino atsiskaityti. Pažymėtina, jog atsakovas, būdamas verslininkas, privalėjo suvokti, kad, jam vengiant atsiskaityti ir nesiimant jokių priemonių atidėti ar išdėstyti skolos mokėjimo terminą, ieškovas pasinaudos sutartyje įtvirtinta teise skaičiuoti sutartyje nurodyto dydžio delspinigius. Tačiau net tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo 29 763,36 Lt skolą ir 583,22 Lt delspinigių, atsakovas pareiškė prieštaravimus, taip dar labiau padidindamas ne tik ieškovo nuostolius dėl pavėluoto atsiskaitymo, bet ir skaičiuojamų delspinigių sumą. Minėtos aplinkybės bei atsakovo reikalavimas sumažinti sutartyje nurodytų delspinigių dydį patvirtina, kad atsakovas piktybiškai vengia vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nepagrįstai siekia pakeisti šalių susitartas sutarties sąlygas. Be to, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.73 str. 2 d., teismas gali sumažinti netesybas tik tuomet, jei jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Kaip minėta aukščiau, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra iš dalies įvykdęs prievolę atsiskaityti pagal 2008 m. vasario 29 d. ir 2008 m. kovo 31 d. PVM sąskaitas- faktūras. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovas ir atsakovas, sudarydami sutartį, susitarė dėl aiškiai per didelių netesybų. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė tiek į aplinkybę, kad atsakovas yra verslininkas, tiek į sutarčių laisvės principą, tiek į sąžiningą verslo praktiką, tiek į atsakovo neįvykdytos prievolės bei apskaičiuotų delspinigių dydį, taip pat pagrįstai įvertino atsakovo veiksmus nurodydamas, kad deklaruojama sunki atsakovo materialinė padėtis nėra pagrindas mažinti sutarties šalių susitartą delspinigių dydį.
4. Dėl palūkanų skaičiavimo termino: kadangi ieškovas, 2008 m. gegužės 14 d. su ieškiniu kreipdamasis į teismą, sutartyje nurodyto dydžio delspinigius apskaičiavo iki 2008 m. gegužės 14 d., ieškovas neprieštarauja, kad, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., palūkanos nuo priteistos sumos būtų skaičiuojamos nuo dienos, kurią ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, t. y., nuo 2008 m. gegužės 14 d., tačiau šis klausimas, vertintinas kaip rašymo apsirikimas, gali būti ištaisytas LR civilinio proceso kodekso 276 str. nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).
Dėl delspinigių skaičiavimo termino
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant kitų pavėluotą sąskaitų gavimą patvirtinančių įrodymų, ieškovas elgėsi sąžiningai ir protingai, nustatydamas 6 dienų laikotarpį PVM sąskaitoms-faktūroms gauti. Ieškovas PVM sąskaitą - faktūrą EOO Nr. 4019810 išrašė ir išsiuntė atsakovui 2008 m. vasario 29 d., o PVM sąskaitą - faktūrą EOO Nr. 4020149 - 2008 m. kovo 31 d., todėl darytina išvada, kad atsakovas minėtas PVM sąskaitas - faktūras turėjo gauti ne vėliau kaip per 6 dienas, t. y., iki 2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. balandžio 6 d. 6 dienų terminas laikytinas pagrįstu ir protingu dokumentams, siųstiems iš Vilniaus į Kaišiadoris, gauti. Pirmosios instancijos teismas teisingai laikė, kad atsakovo argumentas dėl PVM sąskaitos-faktūros EOO Nr. 4019810 gavimo tik 2008 m. kovo 12 d, o PVM sąskaitos - faktūros EOO Nr. 4020149 - tik 2008 m. balandžio 10 d., kadangi byloje jokių įrodymų, išskyrus paties atsakovo įrašytas PVM sąskaitų-faktūrų gavimo datas, kurie patvirtintų pavėluotą PVM sąskaitų-faktūrų gavimą, nėra. Be to atsakovas ieškovui nenurodė šių aplinkybių, kad nėra gavęs PVM sąskaitų-faktūrų. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo nustatant datą, nuo kurios yra pradedami skaičiuoti delspinigiai, atmestinas.
Dėl delspinigių dydžio
Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Delspinigiai - viena iš netesybų rūšių. Kadangi šioje byloje atsakovas UAB „Kaišiadorių statyba“ pažeidė prievolę ir nesumokėjo ieškovui skolos, reiškia, kad tokiais savo veiksmais daro ieškovui UAB „EMSI“ nuostolius, nes toliau be užmokesčio naudojasi šio piniginėmis lėšomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose baudinės netesybos nenustatytos; netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Netesybos negali būti priemonė nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas klausimą, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas, kai jos yra neprotingai didelės ar skolininkas įvykdė dalį pagrindinės prievolės, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvimo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyviąsias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Netesybos gali būti mažinamos tik nustačius, kad jos yra neprotingai didelės arba kad skolininkas dalį prievolės įvykdė. Be to, netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tais atvejais, kai šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nėra nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas palūkanų normas pagal pinigines prievoles, pripažįstama, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005 m., 2006 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006, 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006 ir kt.). Kadangi sutartinės 0,2 procentų netesybos - delspinigiai per metus sudaro 73 procentus, pripažintina, kad jos yra neprotingai didelės, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Aukščiausiojo teismo praktika, bei vadovaudamasis CK 1.5 str. nuostatomis pripažįsta, kad apelianto argumentas dėl delspinigių dydžio yra pagrįstas ir atitinkamai sumažina delspinigius iki 0,02 procentų. Dėl to šioje dalyje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo priteistina ieškovui po 5,3 Lt/d (26 508,77 Lt X 0,02 proc.) už 55 dienas (2008-03-20 - 2008-05-14), t. y. 291,5 Lt ir po 0,66 Lt/d (3312,08 X 0,02 proc.) už 24 dienas (2008-04-20 - 2008-05-14), t. y. 15,84 Lt, iš viso 307,34 Lt (CK 6.261 straipsnis).
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, t. y. iš dalies patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus delspinigių priteisimo dalyje, sumažintinas iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis iki 903,80 Lt (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė pateikė kvitą, patvirtinantį, kad ieškovas advokatei už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1050 Lt (b. l. 111). Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo pakeitimo, sumokėjo 83,78 Lt žyminio mokesčio (b. l. 100). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, iš ieškovo priteistina atsakovui 64 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo ieškovui priteistina 500 Lt atstovavimo išlaidų, teisėjų kolegijai sprendžiant, kad 500 litų atstovavimo išlaidų suma yra protinga ir pakankama (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinės bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 8.18 punktai, CK 1.5 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą delspinigių priteisimo dalyje.
Sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių statyba“ (įmonės kodas 158850698) priteistą delspinigių sumą iki 307,34 Lt (trijų šimtų septynių litų, 34 ct) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „EMSI (įmonės kodas 120643955).
Sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių statyba“ priteistą žyminį mokestį iki 903,80 Lt.
Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių statyba“ 64 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.
Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių statyba“ priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „EMSI“ 500 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.