- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2-1079-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00945-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- L. S., L. P.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,R. J. ir Tommy“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ atstovei R. M., atsakovui E. M. ir jo atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, tretiesiems asmenims L. S. ir L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,R. J. ir Tommy“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, ieškinį atsakovui E. M., byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, L. S. ir L. P., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „R. J. ir Tommy“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. M. 295 828,41 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė (b. l. 4-9) ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2013-01-17 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „R. J. ir Tommy“. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad įmonės direktoriumi laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-04-04 buvo E. M.. Administratoriui nuvykus įmonės registracijos adresu Rasytės g. 3-11, Kaunas, jos rasti nepavyko. Išsiuntus 2013-01-29 įsakymą dėl valdymo organų įgaliojimų netekimo ir dokumentų perdavimo, E. M. 2013-03-18 atvyko pas administratorių, pasirašė 2013-01-29 įsakymą, tačiau įmonės dokumentų neperdavė, teigė, kad įmonė turto neturi. E. M. nesudarė ir nepateikė administratoriui balanso teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, o taip pat ir 2012 m. finansinės atskaitomybės. Administratorius, disponuodamas informacija, kuri yra bankroto byloje ir VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, kreipėsi į teismą dėl neteisėtais buvusio vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Vertinant bendrovės finansinius duomenis, UAB „R. J. ir Tommy“ 2009 m. jau buvo nemoki. Nors 2009-12-31 įmonės pelno – nuostolių ataskaitoje užfiksuotas 32 621 pelnas, tačiau įmonės turtas balansine verte sudarė 97 365 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos (įsiskolinimai) - 54 819 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas iš esmės atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytą ribą įmonės nemokumui konstatuoti. Balansų duomenimis, įmonė nemoki buvo ir 2010 m., ir 2011 m., tačiau nepaisant to, įmonės vadovas (būdamas ir vieninteliu jos akcininku) nesiėmė jokių sprendimų dėl įmonės finansinės būklės atstatymo ar įsiskolinimų mažinimo, o ir toliau pirko prekes ir paslaugas, nors esamoje situacijoje, įmonės veiklai pasidarius kritiškai nuostolingai, tai buvo akivaizdžiai rizikingi ir verslo logika nepamatuoti sprendimai. Įmonės veikla buvo nutraukta tik 2012 m. rugsėjo mėnesį, kai antstolis areštavo ūkininkui G. R. priklausančias patalpas, kuriose nuomos sutarties pagrindu veiklą vykdė UAB „R. J. ir Tommy“. Atsakovo elgesys ir nepamatuota rizika, pasireiškusi įstatymų pažeidimu (CK 2.87 str., ABĮ 38 str. 3 d.), yra pagrindas jo civilinei atsakomybei atsirasti, tam yra visos reikalingos atsakomybės sąlygos: neteisėtas neveikimas, žala (kreditorių nuostoliai), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, o atsakovo kaltė preziumuojama.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. atsiliepime į ieškinį, su kuriuo jis nesutinka, nurodė (53-56) ir teismo posėdyje paaiškino, kad nors 2010 m. G. R. paprašytas jis sutiko būti direktoriumi, tačiau faktiškai šių pareigų neėjo, o ir toliau dirbo vadybininku. Paskyrus direktoriumi, joks bendrovės turtas ir dokumentai jam nebuvo perduoti. Jis nuo 2006 m. dirbo G. R. priklausančiame restorane „Dvarkiemis“, esančiame Trakų rajone, UAB „Trakų dvarkiemis“, po to – UAB „Muskato riešutas“, vėliau – UAB „R. J. ir Tommy“, kurioms faktiškai vadovavo pats G. R., vadybininku, o visas bendrovės turtas ir dokumentai buvo ir liko G. R. žinioje. Ieškovė remiasi iš Juridinių asmenų registro gautų nepasirašytų balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, tačiau atsakovas bendrovės veiklos dokumentų nesudarinėjo, ir, kiek pamena, jų nepasirašinėjo, todėl nieko negali paaiškinti dėl juose nurodytų duomenų teisingumo. Be to, ieškovė neįrodė esant priežastiniam ryšiui tarp ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymo ir susidariusių 295 828,41 Lt dydžio bendrovės įsipareigojimų kreditoriams, o taip pat neįrodė buvus atsakovo pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
Trečiasis asmuo L. S. paaiškino, kad tiek jai, tiek ir E. (M.) R. davinėjo nurodymus, o jie juos vykdė. Ji nežinojo, kad įmonė buvo nuostolinga, nes kai 2009 m. pradėjo dirbti direktore, suprato, kad atidarinėjo įmonę UAB „R. J. ir Tommy“. Buvo sunku mokėti už elektrą, tiekėjai sakydavo, kad neatsiskaityta, pradėjo išeidinėti darbuotojai, nebuvo sąskaitose pinigų, pagalvojo, kad darbas ėjo į blogumą, nors R. sakė, kad viskas dar susitvarkys, tačiau pasitikėjimo nebuvo ir ji atsisakė būti direktore. Kaip jai niekas neperdavė dokumentų, antspaudo, taip ir ji neperdavė jų atsakovui.
Trečiasis asmuo L. P. paaiškino, kad bendrovėje ji dirbo gamybos vadove virtuvėje. Paprašyta G. R., trumpai turėjo akcijas, kurias pirko iš G. R. ir 2010 m. rudenį pardavė E. M.. Kaip akcininkė ji jokių veiksmų neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „R. J. ir Tommy“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2005-09-21. Remiantis VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis, šios bendrovės akcininku nuo 2006-07-25 iki 2009-09-10 buvo R. K., o nuo 2009-09-10 – L. P., šios bendrovės direktoriumi nuo 2005-09-21 iki 2009-09-10 buvo R. K., nuo 2009-09-04 iki 2010-06-30 buvo L. S., o nuo 2010-07-01 – E. M. (b. l. 12-14). Be to, darbo sutartis Nr. 003 rodo, kad E. M. dirbti UAB „R. J. ir Tommy“ vadybininku restorane „Dvarkienis“, Užukampio k., Tarkų raj., buvo priimtas 2009-09-04, o nuo 2010-07-01 paskirtas šios bendrovės direktoriaus pareigoms (b. l. 65-67). Iš akcijų pirkimo pradavimo sutarties, sudarytos 2009-09-17 matyti, kad šia sutartimi L. P. UAB „J. R. ir Tommy“ akcijas pardavė E. M., tačiau akcininkų pasikeitimas minėto sandorio pagrindu Akcininkų registracijos žurnale neužregistruotas, o iš paskutinių dviejų įrašų minėtame žurnale matyti, kad 2009-09-03 R. K. perleido akcijas R. R., o ši jas tą pačią dieną perleido L. P. (b. l. 132-136).
Kauno apygardos teismo 2013-01-17 nutartimi UAB „R. J. ir Tommy“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013-01-29 (b. l. 10, LITEKO duomenys civ. byla Nr. B2-622-527/2014). Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, jog atsakovė nėra teikusi 2012 metų balanso VĮ Registrų centrui, be to, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Paskutinio VĮ Registrų centrui teikto 2011 metų laikotarpio balanso duomenimis, jau tada atsakovė buvo nemoki, jos turtas sudarė 229 179 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 245 443 Lt, t. y. įmonės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Gautais duomenimis iš antstolių kontorų nustatyta, jog iš atsakovės kreditoriams priverstinai išieškoma viso 227 641,28 Lt, o iš teismo posėdyje apžiūrėtos civilinės bylos Nr. B2-622-527 duomenų matyti, kad skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo nuo 2009-01-01, skolos UAB „Dezinfa“ susidarė 2011 m. liepos –lapkričio mėnesiais, skola UAB „Cramo“ susidarė pagal 2009 m. statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. 2009-597 bei 2011 m. lapkričio 16 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktą, Lietuvos gretutinių teisių asociacijai už kūrinių naudojimą buvo nemokama nuo 2010-06-01, UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“ PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokamos nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, UAB „Jungties“ servisui buvo išieškoma 2006-10-12 įsakymu priteista skola, VSDFV Kauno skyriui skola buvo nustatyta 2010-04-06 sprendimu Nr. 6.2-121.
2013-04-25 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas BUAB „R. J. ir Tommy“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, 2013-05-30 nutartimi į kreditorių sąrašą buvo įtraukta UAB „Lentvario komunalinis ūkis“ su 4 004,70 Lt finansiniu reikalavimų, o 2013-09-17 nutartimi vietoje VMI į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas VĮ Turto bankas su 116 062,18 Lt finansiniu reikalavimu, ir šių finansinių reikalavimų bendra suma yra ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo žalos suma – 295 828,41 Lt (b. l. 39-40).
Iš VĮ Registrų centrui Juridinių asmenų registrui pateiktos finansinės atskaitomybės už 2009 metus matyti, jog 2009-12-31 įmonės turtas balansine verte sudarė 97 365 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos (įsiskolinimai) – 54 819 Lt, nors pagal pelno – nuostolių ataskaitą įmonė 2009 metais turėjo 32 621 Lt pelno (b. l. 18-19). 2010-12-31 įmonės turtas balansine verte sudarė 427 842 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos (įsiskolinimai) – 370 627 Lt, o pagal pelno – nuostolių ataskaitą įmonė 2010 metais turėjo 51 528 Lt pelno (b. l. 24-25). 2011-12-31 įmonės turtas balansine verte sudarė 229 197 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos (įsiskolinimai) – 245 443 Lt, o pagal pelno – nuostolių ataskaitą įmonė 2011 metais turėjo 82 192 Lt nuostolį (b. l. 30-31).
Šalių bei trečiojo asmens L. S. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (b. l. 65-66, 73, 74) nustatyta, kad UAB „R. J. ir Tommy“ veiklą vykdė G. R. priklausančiame restorane „Dvarkiemis“, adresu Užukampio k., Trakų raj. Prieš tai šiose patalpose veiklą vykdė UAB „Muskato riešutas“, o dar prie ją – UAB „Trakų dvarkiemis“. LITEKO duomenimis UAB „Trakų dvarkiemis“, esančiai (tiksliau - buvusiai) Trakų raj., Lentvario sen. Užukampio kaime, Vilniaus apygardos teismo 2008-12-22 nutartimi buvo iškelta bankroto byla ir 2013-03-07 priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos (civ. byla Nr. B2-686-881/2013), o Kauno apygardos teismo 2012-09-19 nutartimi UAB „Muskato riešutas“ iškelta bankroto byla“ (civ. byla Nr. B2-256-527/2014).
Anot atsakovo E. M., faktiškai direktoriaus pareigų jis neėjo, tačiau Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenys, atsakovo darbo sutartis Nr. 003, atsakovui 2011-03-09 bei 2011-07-28, kaip įmonės direktoriui, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai bei jo sutikimai dėl padaryto pažeidimo, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovas nuo 2010-07-01 ėjo UAB „R. J. ir Tommy“ direktoriaus pareigas iki šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla.
Nagrinėjamu atveju reikalaujama priteisti 295 828,41 Lt žalos atlyginimą iš buvusio įmonės vadovo ir akcininko E. M.. Ieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas įtarimu, kad atsakovas E. M. savo neveikimu – nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R. J. ir Tommy“, padarė žalą, kurią sudaro teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo suma – 295 828,41 Lt.
Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta tiek įmonės administracijos vadovui, tiek savininkui (akcininkui) (ĮBĮ 2 str. 9 p., 8 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (ĮBĮ 8 str. 1 d.), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 str. 7 d.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
Įmonės, kaip verslo subjekto, komercinę sėkmę lemia nuolatinė strategiškai numatyta ir neviršijanti normalios gamybinės-ūkinės verslo rizikos valdymo organų veikla. Dėl to, sprendžiant, ar valdymo organų nariai tinkamai atliko pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jiems tenkančias pareigas, būtina tirti ir vertinti ne tik atitinkamu laikotarpiu priimtus konkrečius sprendimus (atliktus veiksmus), kaip tokius, bet ir jų visumą, t. y. vertinti visą juridinio asmens veiklos laikotarpiu valdymo organų vykdytą veiklą. Sisteminis valdymo organų priimtų ir įgyvendintų sprendimų (plačiąja prasme) naudingumo bendrovei (ypač jos galimybei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams) įvertinimas suteikia galimybę nustatyti, ar bendrovė buvo valdoma efektyviai ir ar buvo veikiama jos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013).
Pažymėtina, kad siekiant nustatyti įmonės valdymo organo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai jam atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Ieškovė, įrodinėdama atsakovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, rėmėsi įmonės balansais už 2009 m., 2010 m. ir 2011 m., teigdama, kad vertinant įmonės finansinius duomenis, kai 2009-12-31 įmonės turtas balansine verte sudarė 97 365 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos (įsiskolinimai) 54 819 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, jau tada atitiko Įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje numatytą ribą įmonės nemokumui konstatuoti, tačiau tuo metu atsakovas nebuvo nei įmonės akcininku, nei įmonės vadovu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog balanse apskaitytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, nėra tapatūs pradelstiems įmonės įsipareigojimams ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl kai per vienerius metus mokėtinos sumos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, įmonės nemokumas gali būti konstatuojamas tik formaliai. Vėlgi, paskutinio VĮ Registrų centrui teikto 2011 metų laikotarpio balanso duomenimis, 2013-01-17 nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „R. J. ir Tommy“ konstatuota, kad jau tada atsakovė (nagrinėjamu atveju – ieškovė) buvo nemoki, jos turtas sudarė 229 197 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 245 443 Lt. Todėl, nors formaliai įmonės nemokumas galėjo būti konstatuotas jau 2009 m., tačiau sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, tikslinga įvertinti to meto faktines aplinkybes, t. y. įmonės verslo santykius su kreditoriais. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. įmonė buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau ši sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką priėmė tik 2012 m. gegužės 24 d. (b. l. 138), kas rodo, jog tokie santykiai ilgą laiką buvo priimtini tiek skolininkui, tiek kreditoriui. Analizuojant įmonės finansinės atskaitomybės duomenis už 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. matyti, kad įmonės finansiniai rodikliai nebuvo itin geri, juos formaliai vertinant įmonė buvo nemoki, tačiau 2011 m. palyginus su 2010 m., sumažėjus įmonės turto balansinei vertei, sumažėjo ir įsiskolinimai, nors 2011 metais įmonė patyrė 82 192 Lt nuostolio, palyginus su 2010 m. gautu 51 528 Lt pelnu, o tai rodo, kad įmonė bent iš dalies vykdė savo įsipareigojimus, mokėjo skolas ir vykdė darbus. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tik įmonės finansinės apskaitos tikslais sudarytame bei patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 177 str.), o nepatvirtintame balanse esančius duomenys reikia vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kai nagrinėjamu atveju yra vien tik vadovo, kuriam prašoma taikyti civilinę atsakomybę, nepasirašytas balansas ir buhalterei J. Č. pripažįstant, jog finansines ataskaitas ji pateigdavo su savo elektroniniu parašu.
Teismas pažymi, kad įmonės yra steigiamos, siekiant įgyvendinti pasirinktą verslo modelį ir gauti ekonominę naudą – pelną, todėl jų veikla visada siejasi su tam tikra verslo rizika. Ši aplinkybė lemia tai, kad teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė prieš kreditorius bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Todėl svarbu nustatyti, ar sprendimas nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net ir įmonės finansiniams rodikliams nesant geriems, laikytinas siekiu išsaugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklą, ar įmonės vadovas veikė neapgalvotai ir nesuderinamai su įprastine ūkine veikla. Be to, teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, bet kartu nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją, nes visuomenės, o kartu ir viešąjį interesą atitinka siekis išsaugoti veikiantį verslo subjektą, jei jis nėra faktiškai nemokus.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G.., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Stagena“ v. SEB Bankas, kt., bylos Nr. 3K-3-420/2013).
Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Todėl nustačius, kad įmonės vadovas, nors ir esant tam sąlygoms, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau vykdė veiklą, siekdamas išsaugoti įmonę, atgaivinti jos veiklą, vien dėl bankroto bylos neinicijavimo negalima taikyti civilinės atsakomybės. Priešingu atveju būtų paneigta įmonės vadovo teisė veikti savarankiškai, priimti rizikingus sprendimus, ieškoti parterių, tuo pačiu būtų paneigta ir įprasta verslo praktika. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas įmonės vadovo pareigas pradėjo eiti 2010-07-01, t. y. bendrovės ūkinių bei finansinių metų antrojoje pusėje, tačiau įmonės finansinė atskaitomybė buvo sudaryta tik už 2009 m., o po to – už 2010 m., todėl esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus liudytojus J. Č. parodymus, jog ir trūkstant dokumentų, pagal turimus ji parengdavo ir pateigdavo su savo elektroniniu parašu finansines ataskaitas, kad vadovams nebūtų skiriamos baudos, o nutraukusi sutartį su bendrove sunaikino ir visus duomenis, nėra galimybės nustatyti įmonės finansinių rodiklių atsakovui pradėjus eiti vadovo pareigas. Be duomenų iš Juridinių asmenų registro apie įmonės pateiktas ataskaitas, balansus, byloje nėra jokių kitų įmonės pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti įmonės mokumą/nemokumą. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas veikė neapgalvotai ir nesuderinamai su įprastine ūkine veikla. Kaip jau buvo minėta, įmonė bent iš dalies vykdė savo įsipareigojimus, mokėjo skolas ir vykdė darbus. Vien aplinkybė, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas. Bylos duomenimis, įmonės veikla 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo nutraukta ne dėl atsakovo nepateisinamų veiksmų, o dėl patalpų, kuriose bendrovė vykdė veiklą, antstolės atlikto užplombavimo, esant G. R. įsiskolinimui AB DNB bankui. Netgi vertinant visų bylos aplinkybių kontekste G. R. įtaką bendrovei, L. S. paaiškinimai, kad blogėjant būklei įmonėje, šis sakė, kad viskas susitvarkys, kad L. S. atsisakius direktorės pareigų, G. R. įkalbėtas jas eiti sutiko atsakovas E. M., nepaneigia siekio išsaugoti įmonę ir toliau vykdyti jos veiklą. O visa tai liudija, jog tuo metu buvo pagrįstų lūkesčių išvengti įmonės bankroto.
Byloje nustatyta, jog atsakovas būtų pažeidęs ĮBĮ 2 straipsnio 9 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas ar būtų veikęs priešingai UAB „R. J. ir Tommy“ veiklos tikslams. Todėl jo veiksmų negalima pripažinti neteisėtais. Taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos įmonei bei kreditoriams atsiradimo.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 185 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteitinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d., 93 str. 1 d.). Atsakovo išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti -1000 Lt (b. l. 140-143), atsižvelgiant į ginčo esmę, bylos sudėtingumą, ieškinio bei jo priedų apimtį, vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p., 8.2 p., 8.18 p., yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl priteistinos iš ieškovės, jas padengiant iš administravimui skirtų lėšų.
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 96, straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,R. J. ir Tommy“, į. k. 300146079, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jas padengiant iš administravimui skirtų lėšų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.