Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Mauriui, kaltinamųjų gynėjams advokatams Irmai Grikšelienei, Vytautui Kelpšui, Antanui Butautui, Rimvydui Kairiui, nukentėjusiajam L. S., jo atstovui advokatui Vaclovui Šerlinskui, įstatyminiams atstovams R. J., S. S., J. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 284 str. 1 d.,

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d.,

M. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, tačiau 2013-12-19 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. (BK 93 str.), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.,

E. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.,

N. J., gimęs (duomenys neskelbtini)8 Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nesimoko ir nedirba, nevedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. ir A. P. 2013-11-01 apie 2²⁰ val. Šilutės r., Juknaičių k., Šiloko g. 3, ties parduotuve ,,Šilokas“, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra A. P. tyčia vieną kartą spyrė L. S. į petį, po to J. S. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam L. S. į veidą, taip jam sukeldami fizinį skausmą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

Be to, A. P., E. Z., N. J. ir M. R., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, tai yra 2013-11-01 laikotarpyje nuo 2²² val. iki apie 2²⁷ val. Šilutės r., Juknaičių k., Šiloko g., ties pastatu Nr. 1, veikdami bendrininkų grupe, pasiviję einantį L. S. ir M. R. tyčia įspyrus pastarajam vieną kartą į nugarą ir šiam nuo smūgio parvirtus, visi bendrai sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių kojomis ir rankomis (kumščiais) nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Po to, nukentėjusiajam L. S. vengiant jo atžvilgiu naudojamo fizinio smurto ir pabėgus, A. P. kartu su E. Z., N. J. ir M. R. vėl prisivijo nukentėjusįjį ir visi bendrai pastarajam įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, iš nukentėjusiojo rūbų kišenių pagrobė piniginę 30 Lt vertės, su joje buvusiais 50 Lt, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ (su SIM kortele), kurio vertė 30 Lt, bei šiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam L. S. padarė bendrą 110 Lt turtinę žalą ir pastarajam nežymiai sutrikdė sveikatą.

Dėl pareikštų kaltinimų J. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. lapkričio 1d. naktį, Juknaičiuose, prie baro „Prūsija“ su draugais laukė automobilio. Prie jų priėjo neblaivus nukentėjusysis, pradėjo kabinėtis, prašyti cigarečių, mosikavo pinigų kupiūra, išvadino juos „ubagais“, „gaidžiais“, buvo agresyvus, todėl jis sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą ir atsitraukė. Daugiau jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, jo nesivijo.

Dėl pareikštų kaltinimų A. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. lapkričio 2d. naktį, Juknaičiuose, prie baro „Prūsija“ stovint ir laukiant automobilio, prie jų priėjo neblaivus nukentėjusysis, kuris prašė cigarečių, mosikavo pinigų kupiūra, išvadino juos „ubagais“, „gaidžiais“, todėl jis koja įspyrė nukentėjusiajam, kuris nugriuvo. Atsikėlęs pasakė „snargliai, tai tiek tesugebat“, todėl jis, N. J., E. Z. ir M. G. jį pasivijo. Matė, kaip kažkuris spyrė nukentėjusiajam, jis spyrė vieną kartą. Su N. J. bandė pakelti nukentėjusįjį, kuris išsimovė iš striukės. Jis kišenių netikrino ir pinigų neėmė.

Dėl pareikštų kaltinimų M. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jam su draugais stovint prie baro, priėjo nukentėjusysis, kuris prašė cigarečių, prie jų kabinėjosi. J. S. trenkė nukentėjusiajam per veidą. A. P. pasakė, kad jis turi 100 Lt kupiūrą, todėl jis su A. P. ir E. Z. nubėgo paskui jį. Jis spyrė nukentėjusiajam, kuris nuo smūgio nugriuvo, po to spyrė nukentėjusiajam dar tris ar keturis kartus. Kadangi buvo tamsu, kaskiek smūgių sudavė nematė. Kai nukentėjusįjį A. P. bandė pakelti iš striukės iškrito telefonas. Jis pakėlęs telefoną trenkė į grindinį. Pareidami su E. Z. rado piniginę ant gatvės. Piniginėje buvo metalinėmis monetomis apie 50 litų. Pinigus pasiėmė, piniginę užmetė ant parduotuvės stogelio.

Dėl pareikštų kaltinimų E. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su draugais išėjo iš baro. Matė, kaip J. S. trenkė nukentėjusiajam, kuris nugriuvo. Atsikėlęs nuėjo už kampo. Kartu su kitais pradėjo jį vytis, kai jis atbėgo, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės, pradėjo jį spardyti. Jis įspyrė apie dešimt kartų. Matė, kaip M. R. rado piniginę, kurioje buvo apie 50 litų metalinėmis monetomis, popierinių pinigų piniginėje nebuvo. Pinigus išleido kitą dieną. M. R. rado nukentėjusiojo telefoną, kurį metė į žemę ir sudaužė.

Dėl pareikštų kaltinimų N. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad išėjo iš baro ir šnekėjosi su draugais. Nepastebėjo kada priėjo nukentėjusysis, kuris buvo girtas, šūkavo. Matė kaip A. P. koja jį pastūmė, nukentėjusiajam mosikuojant pinigais, J. S. trenkė jam, nuo ko nukentėjusysis nukrito ant kelio. Atsikėlęs nukentėjusysis nuėjo už kampo. Kažkas pasakė, kad jis turi pinigų, todėl vaikinai nubėgo jam iš paskos, nuėjo ir jis. Atėjęs pamatė, kaip M. R. ir E. Z. spardo gulintį nukentėjusįjį. Jis taip pat sudavė porą smūgių. Kai nukentėjusysis pradėjo aimanuoti ir šaukti „vyrai baikit“ jis atitraukė M. R. ir E. Z., liepė vaikinams liautis. Kai grįžo į aikštelę M. R. sakė, kad rado apie 50 Lt metaliniais, sakė, kad tiek teturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų visiško ir dalinio prisipažinimo, jų kaltumas įrodytais šiais duomenimis:

Nukentėjusysis L. S. parodė, kad 2013-11-01, apie 2⁰⁰ val. eidamas namo pamatė stovint būrį jaunuolių. Praeidamas paprašė cigarečių. Vaikinai nenorėjo duoti, todėl pasisiūlė nupirkti. Jis vaikinų nekeikė ir prie jų nesikabinėjo. Einat pajuto smūgius į galvą, nugarą. Buvo spardomas, ant jo šokinėjo, suko rankas ir tampė ausis. Juto, kaip buvo kraustomos jo rūbų kišenės. Kažkuris iš vaikinų pasakė „užmuškim“, tada jis prašė pasigailėti, sakė, kad augina mažą vaiką. Kažkuris iš vaikinų pasakė, kad užteks, bandė juos traukti. Striukės kišenėse nieko nebuvo. Piniginė ir telefonas buvo jo kelnių kišenėje, vieni vaikinai laikė rankas, o kiti tikrino jo kišenes, ištraukė ir pagrobė 30 Lt vertės piniginę ir joje buvusius pinigus, monetomis apie 45 litus ir popieriniais 800 Lt, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ 30 Lt vertės. Viso jam sudavė ne mažiau kaip 50 smūgių, visas kūnas buvo sumuštas, nuo spardymo į galvą buvo praradęs sąmonę, po įvykio kreipėsi į ligoninę. Priėmimo skyriuje jį apžiūrėti atėjo neblaivus gydytojas, kito gydytojo nekvietė, todėl iš priėmimo skyriaus išėjo ir daugiau pas gydytojus nesikreipė.

Specialisto išvada nustatyta, kad L. S. buvo nustatytas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, abiejų lūpų minkštųjų audinių patinimas, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l.39, t. 1).

Liudytojas M. G. parodė, kad 2013-11-01 apie 2⁰⁰ val. stovint prie Juknaičių k. parduotuvės matė kaip priėjęs vyriškis pradėjo mosikuotis prieš veidą, kabinėtis. Tada J. S. sudavė vyriškiui kumščiu, dėl ko šis pargriuvo, o po to atsikėlęs nuėjo. Paskui vyriškį nubėgo porą vaikinų, ar dar kas ten nubėgo nepamena, tačiau po kurio laiko į tą pusę nubėgo ir pats. Už namo kampo pamatė klūpantį vyriškį. Jis bandė atitraukti nuo jo vaikinus, bet nepavyko, todėl jis parėjo atgal.

Liudytojas L. U. parodė, kad jis su draugais stovėjo prie parduotuvės. Priėjo girtas nukentėjusysis, pradėjo mosikuoti rankomis, išvadino „bomžais, gaidžiais“ J. S. trenkė kumščiu jam per veidą. Nukentėjusysis pradėjo artintis, tada A. P. koja spyrė jam į petį ir šis nugriuvo. Atsistojęs nuėjo už parduotuvės. Vaikinai jį nusivijo. Jis atbėgo paskutinis ir matė, kaip kažkuris vienas vaikinas spardo gulintį nukentėjusįjį. Jis pats nieko nedarė. Kas ir kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam nematė.

2013-11-01 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta Šilutės r., Juknaičių k., Šiloko g., prie parduotuvės ,,Šilokas (1 t., b. l. 10-11, 12-13).

2013-11-18 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad ant parduotuvės ,,Šilokas“ pastato stogo rasta tamsiai pilkos spalvos tuščia piniginė su užtrauktuku (1 t., b. l. 14, 15), kuri apžiūrėta, nukentėjusysis ją atpažino ir kuri grąžinta L. S. (1 t., b. l. 16,17,18).

Tokiu būdu, ištyręs ir įvertinęs visus šiuos duomenis kaip įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad J. S. ir A. P., veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, taip jam sukeldami fizinį skausmą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokia jų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

A. P., E. Z., N. J. ir M. R., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, tokia jų veika pagrįtai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Nors kaltinamieji teigia nukentėjusiojo rūbų kišenių nekraustę ir neturėję tikslo jo apiplėšti, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos iš esmės patvirtino ir kaltinamieji duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad konfliktas vykęs tarp nukentėjusiojo ir J. S. bei A. P. jau buvo pasibaigęs. Nukentėjusysis po pavartoto fizinio smurto jau buvo nuėjęs už parduotuvės kampo. A. P. pasakius, kad nukentėjusysis turi pinigų, visi pradėjo jį vytis. Pirmas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo M. R., po to nukentėjusįjį spardyti pradėjo E. Z., A. P., N. J.. Visi kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir ši aplinkybė patvirtinama byloje surinktais įrodymais. Bendrininkaujant svarbu tai, kad veikiant bendrininkams palengvėja paties nusikaltimo padarymas, t. y. bendrininkai vienas kitam palengvina nusikaltimo darymą. Bendrininkų grupė pagal LR BK 25 str. 1 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, būti spontaniškas ir išreiškiamas ne tik išankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu, tačiau žodžiais ir neišreikštas, o išreikštas konkliudentiniais veiksmais - mimika, gestu ar kitu poelgiu, neveikimu, reiškiančiu, parodančiu pritarimą kito asmens daromiems veiksmams. Pažymėtina, kad bendrininkų grupei iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų požymiai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamieji buvo bendrininkavimo subjektai, jie visi turėjo tikslą apiplėšti nukentėjusįjį.

Nors specialisto išvada išskiria nukentėjusiajam padarytas mažiausiai dvi trauminio poveikio vietas – kaktos dešinė pusė, lūpų sritis, nes nukentėjusysis iš ligoninės priėmimo skyriaus pasišalino ir nebuvo nuodugniai apžiūrėtas, tačiau patys kaltinamieji pripažįsta spardę nukentėjusįjį.

Nukentėjusysis tvirtina, kad kaltinamųjų pagrobtoje piniginėje buvo 800 Lt popierinėmis kupiūromis ir apie 50 Lt metalinėmis monetomis, tačiau šie jo parodymai nebuvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir šių parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Kaltinamieji pripažįsta, kad piniginėje buvo apie 50 Lt metalinėmis monetomis. Tokiu būdu, vadovaujantis principu in dubio pro reo, reiškiančiu, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Šioje byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamieji plėšimo būdu pagrobė 800 Lt, nėra.

Nukentėjusysis pareiškė 1030 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu civilinį ieškinį sumažino, prašo priteisti 930 Lt turtinei ir 12000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį grindžia tuo, jog patyrė fizinį skausmą, baimę, pažeminimą, išgyveno nepatogumus, dvasinį sukrėtimą.

Kaltinamieji ieškinio nepripažįsta, nurodo, kad prašoma priteisti tiek turtinė, tiek neturtinė žala yra per didelė, prašo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo elgesį.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams. Dėl to svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne ti į kaltinamųjų kaltės laipsnį, bet ir į nukentėjusiojo elgesį. Nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, pats priėjęs prie kaltinamųjų reikalavo cigaretės. Duomenų apie tai koks poveikis buvo padarytas nukentėjusiojo sveikatai byloje nėra, todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 5000 Lt. Kadangi 3000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam yra atlyginta iki teisiamojo posėdžio pradžios, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistina 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina. Iš bylos duomenų nustatyta, kad piniginė yra grąžinta nukentėjusiajam (b.l. 18, t.1), taip pat neįrodyta, kad kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam priklausiusius 800 Lt. Padaryta turtinė žala už mobilųjį telefoną bei 50 Lt vagystės yra atlyginta nukentėjusiajam iki teisiamojo posėdžio pradžios (b.l. 33, t.l).

Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 37,47 Lt turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 43-44, 45), tačiau ieškinio atsisakė, nurodydama, kad M. R. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (1 t., b. l. 49). Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. P., E. Z., N. J. ir M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jie nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Šalintina kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė girtumas, kadangi byloje ši aplinkybė neįrodyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes. J. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. A. P. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dalį žalos nukentėjusiajam atlygino. N. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. M. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, neteistas, tačiau 2013-12-19 teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra baustas administracine nuobauda, padarytą žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino. E. Z. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, yra baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. Tokiu būdu teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskiriant kaltinamiesiems prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį.

Į bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 –308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. atleisti ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti. Remiantis BK 82 str.1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 2 d. 2 p., paskirti J. S. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus J. S. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir BK 180 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal BK 284 str. 1d. laisvės apribojimu trims mėnesiams.

- pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. 2 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. bausmės vykdymą A. P. atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per tris mėnesius pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. P. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-11-18 iki 2013-11-19 imtinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. P. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. bausmės vykdymą M. R. atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per tris mėnesius pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje.

M. R. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-11-18 iki 2013-11-20 imtinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus M. R. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

E. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-24 baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams (1m. 3mėn.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., bausmės vykdymą E. Z. atidėti vieneriems metams ir 6 mėn. paskirti auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus E. Z. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

N. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., bausmės vykdymą N. J. atidėti vieneriems metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį mokytis arba pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje.

N. J. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-11-18 iki 2013-11-19 imtinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus N. J. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Priteisti iš A. P., M. R., E. Z. ir N. J. solidariai 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam L. S.. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priimti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.