- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1156-460/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01125-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- UAB „iClaim“
- Kategorijos
- 116.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1156-460/2011
Teisėja Raimonda Pauparienė (Proceso Nr. 2-46-3-01125-2010-7)
2011 m. gruodžio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-208-367/2011 pagal ieškovės UAB „iClaim“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltic cardo services“) ieškinį atsakovėms UAB „KETURI R‘,ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos, kylančios iš pervežimo sandorio atlyginimo bei atsakovės (apeliantės) UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Baltic cardo services“ 2010 m. birželio11 d. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovių UAB „KETURI R“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai ieškovės UAB „Baltic cargo services“ naudai 6 065,84 Lt dydžio žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovės UAB „KETURI R“ ieškovės UAB „Baltic cargo services“ naudai 2 589,60 Lt dydžio žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovių UAB „KETURI R“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai ieškovės UAB „Baltic cargo services“ patirtas procesinių dokumentų rengimo išlaidas ir ieškovės UAB „Baltic cargo services“ patirtas bylinėjimosi išlaidas: 130 Lt žyminio mokesčio. Prašė nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 8 d. G. K. Prancūzijoje įsigijo lengvąjį automobilį „Citroen Xantia“, kėbulo Nr. VF7X1RHZF72249054, už kurį sumokėjo 2 300 eurų (7 941,44 Lt). 2008 m. gruodžio 15 d. G. K. su atsakove UAB „KETURI R“ sudarė Krovinių pervežimo užsakymą Nr. 08/12 automobiliui „Citroen Xantia“ gabenti iš Prancūzijos. 2009 m. sausio 11 d. atsakovei UAB „KETURI R“ pervežant krovinį vilkiku, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BG 249, kilo gaisras, kurio metu G. K. automobilis „Citroen Xantia“ buvo nepataisomai sugadintas. G. K. atsakovei UAB „KETURI R“ parašė pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuris atlygino G. K. padarytą žalą ir sumokėjo 2 300 eurų, t. y. 7 941,44 Lt. Atsakovė UAB „KETURI R“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi UAB DK „PZU Lietuva“. Tačiau draudimo kompanijai atsisakius draudėjui išmokėti draudimo išmokas, G. K. buvo pateikta UAB „KETURI R“ pretenzija dėl žalos atlyginimo grąžinimo. G. K. 2010 m. kovo 17 d. grąžino atsakovei UAB „KETURI R“ 7 941,44 Lt, tačiau nesutiko su UAB DK „PZU Lietuva“ argumentais, todėl kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo už nepataisomai sugadintą automobilį. G. K. 2010 m. kovo 17 d. sutartimi žalos atlyginimo reikalavimo teisę perleido ieškovui UAB „Baltic cargo services“.
2010 m. liepos 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės UAB „Baltic cardo services“ ieškinį atsakovėms UAB „KETURI R“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovių UAB „KETURI R” ir UAB DK „PZU Lietuva” solidariai ieškovės naudai 6 065,84 Lt ir bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovės UAB „KETURI R” ieškovės naudai 2 589,60 Lt. žalos atlyginimui.
2010 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė prieštaravimus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-07-07 preliminaraus sprendimo ir prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą dėl minėto ieškinio netenkinimo.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Baltic cargo servines“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB DK „PZU Lietuva” prieštaravimus ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė palikti preliminarų teismo sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad tarp atsakovės UAB „PZU Lietuva“ ir UAB „KETURI R“ 2008-09-02 buvo sudaryta vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZU Nr. 1087765) laikotarpiu nuo 2008-09-02 iki 2009-09-01. UAB DK „PZU Lietuva“ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 pagrindu buvo apdrausta krovinių vežėjo, t. y. UAB „KETURI R“, automobiliais atsakomybė (atsakomybė dėl krovinio pervežimo pagal 1956 m. CMR konvencija). Minėtoje sutartyje buvo numatyta 750 eurų franšizės suma. Apie 2009-01-11 įvykį, kurio metu buvo apgadintas krovinys, t. y. sudegęs G. K. priklausantis automobilis „Citroen Xantia“, pervežant jį vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/BG 249, draudimo kompanija buvo informuota ir pradėjo žalos bylos administravimą. Draudikas buvo keletą kartų prašomas pateikti dokumentus, būtinus tolimesniam žalos bylos administravimui. Kadangi dėl kilusio gaisro buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatinėjama gaisro priežastis, procesinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl įvykio kaltininkas negali būti įvardytas. 2010-01-09 iš Tauragės apskrities VPK buvo gautas raštas, kuriame buvo nurodyta, kad gauta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Gaisrinių tyrimo centro specialisto išvada, kad gaisro židinio zona yra automobilio „Renault Scenic“ stovėjimo vietoje: tikėtinos gaisro kilimo priežastys: automobilio „Renault Scenic” (kitur minimas automobilis „Renault Megane“, tačiau tai yra tas pats automobilis) elektros instaliacijos avarinis darbo režimas arba pašalinės atviros ugnies poveikis. 2010-07-07 pakartotinai iš Tauragės AVPK UAB DK „PZU Lietuva“ 2010-07-01 buvo gautas raštas, kuriame nurodoma, kad Tauragės AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00023-9 pagal Lietuvos BK 187 str. 2 d. dėl UAB „KETURI R“ automobilių padegimo. Atlikus papildomą objektų tyrimą, 2010-06-23 gauta specialisto išvada, kurioje pateikta išvada, kad labiausia tikėtina gaisro kilimo priežastis yra automobilio („Renault Megane Scenic“) priekinėje panelėje buvusios įrangos avarinis darbo režimas. Todėl, vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos (CMR) 17 str. 2 d., vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. UAB DK „PZU Lietuva“ Vėžėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011, konstatuota, jog UAB „KETURI R” civilinės atsakomybės dėl 2009-01-11 minėto krovinio apgadinimo nekyla, atitinkamai UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Todėl 2010-01-21 UAB DK „PZU Lietuva“ priėmė sprendimą dėl žalos bylos administravimo nutraukimo. Vežėjos/atsakovės UAB „KETURI R“ kaltės prezumcija dėl krovinio, t. y automobilio Citroen Xantia, sugadinimo yra paneigta, atitinkamai vežėjai /atsakovei UAB „Keturi R“ nekyla atsakomybė dėl 2009-01-11 gaisro metu sudegusio krovinio (t. y. automobilio „Citroen Xantia“); vežėjo civilinės atsakomybės draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
Atsakovės UAB „KETURI R“ atstovas R. V. nurodė, kad su preliminariu sprendimu sutinka iš dalies, t. y. sutinka sumokėti ieškovui draudimo sutartyje numatytą 2 589,60 Lt frančizę. Kitą ieškinio dalį prašo atmesti. Nurodo, kad 2008 m. gruodžio 15 d. su G. K. sudarė krovinio pervežimo užsakymą dėl G. K. priklausančio automobilio Citroen Xantia pargabenimo iš Prancūzijos į Lietuvą. 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje minėtą automobilį pargabeno į Tauragę. Vilkikas su kitais kartu pargabentais automobiliais buvo pastatytas Tauragės m., Sandėlių gatvėje, prie 4 namo. Automobiliai nebuvo nukrauti nuo vilkiko, kadangi buvo švenčių laikotarpis. Vilkikas su kroviniu nebuvo saugomas. 2009 m. sausio 11 d. vilkike kilo gaisras, kurio metu apdegė parvežti automobiliai. Bendrovė atlygino patirtą žalą sudegusių automobilių savininkams, t. y. UAB ‚Lorė” ir G. K.. Tačiau kada civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija „PZU Lietuva“ atsisakė išmokėti draudimo išmokas, atsakovė UAB „KETURI R“ pareikalavo UAB „Lorė“ ir G. K. grąžinti išmokėtas sumas. G. K. sugrąžino gautą išmoką, o UAB „Lorė“ pinigų negrąžino. Nurodo, kad UAB „Lorė“ direktorė, sudarydama su bendrove sutartis dėl automobilių pargabenimo iš užsienio, reikalaudavo, kad vežėjas nuo akumuliatorių atjungtų laidus, teikiančius srovę, kad neįvyktų automobilių gedimų. Šiuos reikalavimus jis perduodavo bendrovės vairuotojams.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-03-14 sprendimu nusprendė: Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-07-07 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti solidariai iš atsakovių UAB „KETURI R“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ valstybės naudai 130 Lt žyminio mokesčio, 54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, jog vežėjas pargabeno automobilį į Lietuvą, tačiau jo užsakovui neperdavė, nes jis sudegė. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti žalą dėl krovinio praradimo. Kai tarptautinius pervežimus atliekantis vežėjas yra sudaręs privalomąją civilinės atsakomybės sutartį, vežėjui reikalavimus reiškiantis asmuo pasirinktinai gali reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko arba reikšti ieškinį vežėjui ir draudikui kaip bendraatsakiams. Kadangi šioje byloje vežėjas apdraudė civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje UAB DK “PZU Lietuva”, kuri byloje yra bendraatsakė, o draudimo sutartis draudžiamojo įvykio metu galiojo, tai iš pervežimo santykių padarytą žalą ieškovui turi atlyginti atsakovai solidariai. Pažymėjo, kad draudikas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įvertintų atsiradusius nuostolius, kaip to reikalauja Draudimo įstatymas.
Šalies argumentai
Atsakovė (apeliantė) teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį UAB DK „PZU Lietuva“ atmesti. Pateikė šiuos argumentus: gaisras kilo dėl automobilio „Renault Megane Scenic“) paslėpto defekto/įrangos (automobilio kondicionieriaus ventiliatoriaus variklio) gedimo, tai, vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 2 d., atleidžia vežėją nuo atsakomybės dėl žalos atlyginimo ir atitinkamai atsakovę UAB „KETURI R“ nuo pareigos atlyginti ieškovės prašomą žalą, o UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką; pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo pakviesti į posėdį išvadą surašiusį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistą dėl paaiškinimų bei netenkino prašymo skirti ekspertizę ekspertizės įstaigai; ieškovės prašoma suma turėtų būti mažinama 200 Lt, kadangi, apeliantės manymu, 200 Lt užsakovas būtų gavęs nugabenęs automobilį į metalo supirktuvę; atkreipia dėmesį, kad draudimo sutartyje yra numatyta 750 EUR frančizės suma; pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė dėl apeliantės argumentų dėl pareigos mokėti draudimo išmoką kilimo/nekilimo argumentų bei jį pagrindžiančių įrodymų vertinimo, todėl mano, kad teismo sprendimas yra be motyvų; pareiga mokėti draudimo įmoką atsiranda tik įvykus draudžiamajam įvykiui; apeliantės nuomone, jeigu vežėjas turėjo duomenų/žinojo apie tai, kad dėl automobilio akumuliatoriaus laidų neatjungimo gali kilti panašaus pobūdžio gaisras, turėjo imtis protingų priemonių žalai išvengti, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo: atsisakyti priimti apeliantės su apeliaciniu skundu priedą Nr. 2 kaip įrodymą; atmesti apelianto apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neįrodytą; palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą. Pateikė šiuos argumentus: gaisras nebūtų kilęs, jei vežėjas būtų atjungęs automobilio akumuliatorius; gaisro priežastis – automobilio priekinėje panelėje buvusios įrangos darbo avarinis režimas – nėra laikytina krovinio paslėptu defektu; apeliantės minėtas tikėtinas kondicionieriaus ventiliatoriaus variklio gedimas nėra laikytinas krovinio paslėptu defektu; pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė į teismo posėdį pakviesti išvadą surašiusį specialistą, pagrįstai teismas atsisakė skirti ekspertizę; apeliantė neapskaičiavo nuostolių ir/ar draudimo išmokos dydžio; apeliantė neįrodė, kad ieškovas gavo atlygį pateikęs automobilį į metalo laužo supirktuvę; apeliantė nurodė, kad vadovaujantis draudiko taisyklėmis, vežėjui atsakomybė nekyla; apeliantė neįrodė, kad vežėjas sąmoningai nesiėmė priemonių žalai išvengti; pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant apeliaciniame skunde minimų materialinės ir procesinės teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp atsakovės UAB „KETURI R” ir G. K. 2008 m. gruodžio 15 d. buvo sudarytas krovinio pervežimo užsakymas Nr. 08/12 (b. l. 9) dėl G. K. priklausančio automobilio Citroen Xantia pargabenimo iš Prancūzijos. Atsakovė UAB „KETURI R“ savo civilinę atsakomybę 2008-09-02 buvo apdraudusi UAB DK „PZU Lietuva” (draudimo liudijimas PZU Nr. 1087765) (b. l. 13).
2009 m. sausio 11 d. atsakovei UAB „KETURI R“ priklausančiame vilkike, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)BG249, kilo gaisras, kurio metu G. K. automobilis Citroen Xantia buvo nepataisomai sugadintas (sudegė).
Krovinio ar jo praradimo arba sugadinimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijų, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, prievolė, kuri vežėjui kaip skolininkui atsiranda iš įstatymo (CMR konvencijos), o jo civilinę atsakomybę apdraudusioms kompanijoms – iš vežėjo civilinės atsakomybės pagal CMR konvenciją draudimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Olandijos įmonė „Apollo Melkprodukten b. v.“ v. UAB „Rainio transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-730/2003).
Pagal 1956 m. gegužės 19 d. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 17 str. 1 d. vežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki krovinio perdavimo gavėjui momento. Iš bylos duomenų, UAB „KETURI R‘ atstovo parodymų ir krovinio pervežimo sutarties matyti, kad vežėjas pargabeno G. K. priklausantį automobilį į Lietuvą, tačiau jo užsakovui neperdavė.
Dėl vežėjo atsakomybės pagal CMR konvenciją
Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR).
Apeliantė įrodinėdama pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje išaiškintą ir pritaikytą CMR konvencijos 17 str. 2 d., remiasi 2010-06-16 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 35-13 (SI) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00023-09 dėl 2009-01-11 kilusio gaisro atsakovo UAB „KETURI R“ autovežyje (toliau vadinama „išvada") (t. 1, b. l. 127–129). Vadovaudamasi minėta išvada, kurioje pateikiama tyrimo metu nustatyta gaisro kilimo priežastis, apeliantė 2009-01-11 gaisro atsiradimą sieja su krovinio (lengvojo automobilio „Renault Megane Scenic“) paslėpto defekto/įrangos (lengvojo automobilio kondicionieriaus ventiliatoriaus variklio) gedimu. Atsižvelgdama į tai, apeliantė argumentuoja, kad būtent minėtas krovinio defektas nulėmė kito lengvojo automobilio Citroen Xantia, pervežamo kaip krovinio tuo pačiu atsakovės UAB „KETURI R" autovežiu, gaisrą ir visišką sunaikinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė netiksliai vertina specialisto išvadoje pateiktus faktus ir aplinkybes. Pažymėtina, kad specialisto išvada turėtų būti aiškinama ir ja remiamasi kaip vientisu dokumentu, bet ne atskiromis jos dalimis. Tuo tarpu apeliantė, įrodinėdama 2009-01-11 gaisro kilimo atsakovo UAB „KETURI R“ autovežyje priežastis, remiasi specialisto išvadose pateiktomis prielaidomis, bet ne (cituojama) apibendrinus šio klausimo tyrimą daroma išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra automobilio priekinėje panelėje buvusios irangos avarinis darbo režimas (citatos pabaiga), kurį sukėlė neatjungtas akumuliatorius ir dėl to automobilio elektros instaliacijos grandinėje tiekiama elektros srovė.
Konstatuotina, kad apeliantė apeliaciniame skunde neteisingai vertino 2010-06-16 specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus bei aplinkybes, todėl padarė klaidingą išvadą apie tiesioginę 2009-01-11 gaisro kilimo priežastį. Be to, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis CPK 185 str. įtvirtinto įrodymų vertinimo principo, teisingai įvertino 2010-06-16 specialisto išvadoje pateiktus argumentus, teisingai įvertino 2010-06-16 specialisto išvadoje pateiktus argumentus ir padarė galutinę išvadą dėl labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežasties, todėl nepažeidė CPK 176 str. 1 d., 185 str. įtvirtintų procesinių teisės nuostatų, susijusių su įrodinėjimu.
CPK 176 str. 1 d. teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Darytina pagrįsta išvada, (cituojama) jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, [...] pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (citatos pabaiga) (2004-09-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Atsižvelgiant į tai, kad 2010-06-16 specialisto išvada yra oficialus dokumentas, išduotas valstybės įgaliotos institucijos ir todėl laikytinas didesnę įrodomąją galią byloje turinčiu dokumentu (CPK 197 str. 2 d.). Teismas pagrįstai rėmėsi minėtoje specialisto išvadoje tyrimo metu prieita galutine išvada dėl labiausiai tikėtino gaisro kilimo priežasties. Konstatuotina, kad Teismas civilinėje byloje teisingai išaiškino CMR konvencijos 17 str. 2 d. ir ją pritaikė, nes automobilio priekinėje panelėje buvusios įrangos darbo avarinis režimas, kuris remiantis 2010-06-16 specialisto išvada buvo vienintelė gaisro atsiradimo priežastis, nėra laikytina krovinio paslėptu defektu, todėl nesuteikia galimybės atsakovui UAB „KETURI R" vežimo sutarties, o apeliantei civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu išvengti atsakomybės dėl turtinės žalos atlyginimo.
CMR konvencijos 17 str. 2 d. prasme paslėptas krovinio defektas turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip defektas, kuris įprastinėmis sąlygomis yra nebūdingas tokio pobūdžio kroviniams (2001-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 31 dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) 26 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „KETURI R“ gabentas krovinys, dėl kurio ir kilo 2009-01-11 gaisras, buvo naudotas lengvasis automobilis „Renault Megane Scenic“, apeliantės minėtas tikėtinas kondicionieriaus ventiliatoriaus variklio gedimas, esant pajungtam akumuliatoriui, nėra laikytinas paslėptu krovinio/įrangos defektu. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad CMR prasme nagrinėjamoje byloje vežėjas negali būti atleistas nuo atsakomybės už automobilio sugadinimą.
Dėl specialisto dalyvavimo teismo posėdyje ir ekspertizės skyrimo
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone ir nurodo, jog teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo į teismo posėdį pakviesti specialistą, kuris atliko tyrimą dėl 2009-01-11 gaisro kilimo priežasties nustatymo, nes 2010-06-16 specialisto išvada yra išsami ir aiški, tiksliai ir argumentuotai nustatyta gaisro kilimo priežastis, išvadoje išdėstytos visos aplinkybės, kurios yra pakankamos ir būtinos 2009-01-11 įvykio priežastims nustatyti bei jų pagrindu motyvuotai išspręsti klausimą dėl civilinės atsakomybės atsiradimo ir nuostolių atlyginimo paskirstymo tarp bylos šalių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas motyvuotai atsisakė iškviesti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisrinių tyrimų centro specialistą pastarojo parengtai išvadai pakomentuoti, nes specialistas negalėtų suteikti papildomų bylai reikšmingų duomenų dėl gaisro kilimo priežasties nei tų, kurios jau išdėstytos 2010-06-16 išvadoje. Tokiu būdu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisrinių tyrimų centro specialisto iškvietimas nepagrįstai užvilkintų civilinės bylos išnagrinėjimą (CPK 7 str. 1 ir 2 d.), nes visi bylos teisingam išsprendimui reikalingi įrodymai jau buvo surinkti ir proceso šalių pateikti teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaudamasis išdėstytais kriterijais Teismas taip pat pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę 2009-01-11 gaisro priežastims nustatyti, nes Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisrinių tyrimų centro specialisto 2010-06-16 išvada yra atlikta kompetentingo, turinčio tai teisę daryti asmens, išsami ir objektyvi. CPK 212 str. numatytos ekspertizės skyrimo pagrindas yra poreikis išsiaiškinti tam tikras bylai svarbias aplinkybes. Akivaizdu, kad papildomai skirti ekspertizę lengvojo automobilio Renault Megane Scenic 2009-01-11 gaisro priežastims nustatyti nebuvo tikslinga, nes tai sutrukdytų bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiko tarpą ir vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.) bei nesuteiktų papildomos informacijos apie gaisro kilimo priežastis nei tos, kurios jau yra išdėstytos 2010-06-16 specialisto išvadoje (CPK 178 str., CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė iškviesti apklausai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisrinių tyrimų centro specialistą, kuris pateikė 2010-06-16 išvadą, bei CPK 212 str. pagrindu skirti ekspertizę 2009-01-11 gaisro kilimo priežastims nustatyti, nes tai prieštarautų CPK 7 str. įtvirtintiems proceso principams bei nepadėtų išsiaiškinti bylai reikšmingų klausimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtus prašymus teismui pateikė tik apeliantas, o kitos proceso šalys, įskaitant ir solidarią bendraatsakę – bendrovę UAB „KETURI R“, tokio pageidavimo neišreiškė. Tai liudija, kad poreikio atlikti papildomą tyrimą, kuris savo pobūdžiu ir esme bus panašus jau į turimą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisrinių tyrimų centro specialisto atliktą ir 2010-06-16 išvadoje užfiksuotą tyrimą bei jo rezultatus, nebuvo, todėl teismas netenkindamas apeliantės prašymo dėl ekspertizės skyrimo nepažeidė CPK 183 str., 185 str. ir 265 str. 1 d. įtvirtintų reikalavimų ir dėl to neatsirado pagrindas naikinti Teismo 2011-03-14 sprendimą.
Dėl nuostolio dydžio nustatymo ir dokumentų
Apeliantė savo apeliaciniame skunde ginčija nuostolio, kuris atsirado dėl 2009-01-11 įvykio, dydį ir apelianto prievolę imtis aktyvių veiksmų įvertinant turtinės žalos apimtį remiantis Draudimo įstatymo 82 str. 2 d.
Teisėjų kolegija pažymi, kad lengvasis automobilis „Citroen Xantia“, kuris nukentėjo nuo gaisro 2009-01-11, buvo visiškai sunaikintas ir jo likutinę vertę sudaro tik metalo laužas, už kurį metalo laužo supirktuvė bylos duomenimis pasiūlė 200 Lt atlygį su sąlyga, kad sudegęs automobilis bus pristatytas į supirktuvę. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad už automobilį buvo gauta kokia nors pinigų suma. Be to, apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad lengvasis automobilis Citroen Xantia buvo atiduotas į metalo laužą atlygintinai, apeliantei tenka įrodinėjimo našta pagrįsti tokias aplinkybes (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde apeliantė rašytinių dokumentų ar kitos informacijos, kuriomis paremtų ir pagrįstų savo spėliones, nepateikė, todėl darytina išvada, jog aplinkybė dėl to, kad sudegęs lengvasis automobilis „Citroen Xantia“ buvo perduotas į metalo laužą atlygintinai, apeliantė neįrodė (CPK 178 str., CPK 197 str.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Draudimo įstatymo 82 str. 2 d. įpareigoja draudiką tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo Įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo išmokos dydis yra apskaičiuojamas įvertinant dėl draudžiamojo įvykio padarytą žalą turtiniam interesui, šiuo atveju turtinę žalą lengvajam automobiliui „Citroen Xantia“, apeliantės, veikiančios kaip atsakovės UAB „KETURI R“ civilinę atsakomybę pagal CMR konvenciją dėl tarptautiniais maršrutais pervežamų krovinių apdraudusi draudimo bendrovė, pastangos tiriant turtinės žalos dydį, atsiradimo priežastis ir kitas aplinkybes privalo būti maksimalios ir aktyvios. Tuo tarpu civilinės bylos medžiaga liudija apeliantę veikiant pasyviai nustatant turtinės žalos dėl lengvojo automobilio „Citroen Xantia“ sunaikinimo dydį, nuostolių apimtis ir jų atsiradimo priežastis. Teismo posėdžio metu UAB DK „PZU Lietuva“ atstovės paklausus, ar UAB DK „PZU Lietuva" apžiūrėjo sudegusį automobilį ir ar skaičiavo nuostolio ir/ar draudimo išmokos dydį, buvo atsakyta neigiamai (t. 1, b. l. 143).
Teismas pažymi, jog ieškovė savo reikalavimą ieškinyje dėl turtinės žalos priteisimo grindė automobilio „Citroen Xantia“ įsigijimo dokumentu, dėl kurio vertimo bei jo kokybės apeliantė apeliaciniame skunde reiškia abejones. Pažymėtina, kad automobilio „Citroen Xantia“ įsigijimo dokumento vertimas atitinka rašytiniams įrodymams, pateikiamiems teisme, keliamus reikalavimus (CPK 114 str. ir 198 str.). Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus dėl automobilio „Citroen Xantia“ įsigijimo dokumento vertimo, priėmė minėtą dokumentą byloje kaip tinkamą rašytinį įrodymą ir pagrįstai juo vadovavosi priimdamas tiek preliminarų, tiek galutinį sprendimą byloje. Teismas nepažeidė apeliantės apeliaciniame skunde minimų CPK 424 str., 425 str., 198 str. 2 d., 270 str. 3 ir 4 d. nuostatų.
Nuostolio, kuris atsirado dėl 2009-01-11 gaisro metu sugadinto automobilio „Citroen Xantia“, dydį pirmosios instancijos teismas apskaičiavo rašytiniais byloje pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad dėl 2009-01-11 gaisro visiškai sunaikintas lengvasis automobilis buvo perduotas į metalo laužo supirktuvę neatlygintinai – apeliantė to nepaneigė, turtinės žalos dydis buvo apskaičiuotas nepažeidžiant CMR konvencijos 25 str. įtvirtintos nuostatos, kuri numato, kad vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimui. Šiuo atveju lengvojo automobilio įsigijimo kaina yra pagrįstai laikytina krovinio nuvertėjimu, nes po 2009-01-11 gaisro ir automobilio „Citroen Xantia“ perdavimo į metalo laužo supirktuvę krovinio likutinė vertė buvo lygi nuliui, t. y. transporto priemonė buvo visiškai sunaikinta ir transporto priemonės savininkas už krovinio likučius jokios turtinės naudos neturėjo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui visus turimus dokumentus ir kitus įrodymus, kurie tinkamai įrodė ir pagrindė nuostolio dydį ir apimtį, apskaičiavimo metodiką ir turtinę žalą. Teismas įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių paskirstė tinkamai ir nepažeidė CPK 178 str. įtvirtinto principo dėl įrodinėjimo pareigos. Teismas įrodinėjimo naštos dėl nuostolio (žalos) dydžio neperkėlė apeliantei, tačiau tik konstatavo, kad apeliantė jokiais aktyviais veiksniais neprisidėjo prie nuostolio dydžio ir apimties nustatymo, nors tokia prievolė apeliantui kaip draudimo bendrovei yra imperatyviai įtvirtinta Draudimo įstatymo 82 str. 2 d. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė kaip profesionali draudimo paslaugas ir žalos įvertinimą įvykių, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, atvejais teikianti bendrovė be nepagrįsto delsimo privalo imtis visų įmanomų priemonių nuostolio dydžiui nustatyti, o nelaukti, kol bus gauta visa informacija, būtina įvykio pripažinimui draudžiamuoju. Priešingu atveju, esant civilinės atsakomybės draudimui, asmuo, nukentėjęs nuo draudėjo veiksmų, netektų galimybės disponuoti sugadintu turtu tol, kol draudikas gaus visą reikiamą informaciją ir duomenis įvykio pripažinimui draudžiamuoju ir tik po to atliks sugadinto turto nuostolių įvertinimą. Tai prieštarauja CK 6.38 str. įtvirtintam šalių bendradarbiavimo (kooperacijos) ir ekonomiškumo principui. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių ir kiekvienai iš šalių teko įrodyti aplinkybes, kuriomis pastaroji grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str. 1 d.).
Dėl apeliantės atsakomybės
Apeliantė apeliacinio skundo pirmoje dalyje remdamasi CMR konvencijos 17 str. 2 d. įrodinėja aplinkybes, kuriomis vadovaujantis vežėjas krovinio vežimo sutarties, o apeliantė civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu neatsako už krovinio sugadinimą, todėl nė vienam iš solidarių bendraatsakių nekyla prievolė atlyginti turtinę žalą dėl 2009-01-11 gaisro metu visiškai sudegusio krovinio – automobilio „Citroen Xantia“.
Pažymėtina, kad apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo atsikirtimus grindžia CK ir CMR konvencijos nuostatomis, atleidžiančiomis vežėją, o kartu – ir apeliantę, nuo atsakomybės (UAB DK „PZU Lietuva“ 2010-08-03 prieštaravimai Nr. 04-11B-69530). Apeliantė savo prieštaravimuose nurodė, kad vežėjo kaltės prezumpcija yra paneigta. Be to, apeliantė vadovaujasi ir savo 2010-01-21 raštu Nr. 04-15C-60398, kuriame aiškiai nurodo, kad (cituojama) „Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, žalos bylos administravimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei UAB DK „PZU Lietuva“ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 011, konstatuotina, jos Jūsų įmonės civilinė atsakomybė dėl 2009-01-11 minėto krovinio (l/a) apgadinimo nekyla, todėl žalos bylos administravimas nutraukiamas, draudimo išmoka nemokama (t. 1, b. l. 15).
Taigi draudikas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad vadovaujantis jo paties draudimo taisyklėmis, vežėjui atsakomybė nekyla. Tuo tarpu apeliaciniame skunde draudikas atsikerta tais pačiais argumentais, nurodydamas, kad vežėjui atsakomybė nekyla, tačiau pateikus šiuos argumentus, draudikas, neatmesdamas galimybės, kad vežėjui atsakomybė už gaisrą gali kilti, nurodo, jog jis turėtų teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad vežėjo veiksmai, kurie darė įtaką žalos atsiradimui, pasireiškė tyčia ar dėl didelio neatsargumo.
Apeliantė remiasi minėtame dokumente numatyta išlyga kad, „draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos už žalą, atsiradusią neįvykdžius Priede Nr. 2 išvardytų nurodymų, kai bus nustatyta, kad žala atsirado dėl draudėjo, jo atstovo ar su juo susijusių asmenų tyčios ar didelio neatsargumo“. Deja, apeliantė nenurodė ir nepagrindė kokio ar kokių konkrečiai Priede Nr. 2 įvardytų reikalavimų draudėjas neįvykdė. Be to, apeliantei, kaip nurodyta anksčiau, tenka įrodinėjimo našta pagrįsti draudėjo kaltę – tyčią ar didelį neatsargumą, tačiau apeliantė tokių aplinkybių neįrodinėja, todėl nepagrįstai remiasi minėta draudimo sutarties priedo išlyga, suteikiančia teisę nemokėti draudimo išmokos (CPK 178 str.).
Apeliantė apeliacinio skundo baigiamojoje dalyje remdamasi su atsakovė UAB „KETURI R“ sudarytos draudimo sutarties pagrindu įrodinėja visiškai kitas aplinkybes, t. y. kad atsakovė UAB „KETURI R“ pažeidė draudimo sutarties neatskiriamą dalį sudarančių taisyklių (UAB DK „PZU Lietuva“ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011) nuostatą dėl draudėjo pareigos nevykdymo, kuria remiantis draudikas (apeliantas) atleidžiamas nuo žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės minimų draudimo taisyklių 24.1.6 p., kuriuo remiasi apeliantas, numato, kad apeliantui nekyla draudimo išmokos mokėjimo prievolė, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti arba išvengti. Sąmoningi draudėjo veiksmai arba neveikimas yra suprantami kaip draudėjo kaltės forma — tyčia, kuriai esant apeliantui tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad draudėjas (atsakovė UAB „KETURI R") sąmoningai leido atsirasti neigiamoms turtinio pobūdžio pasekmėms, suprato savo veiksmų ar neveikimo teisines pasekmes ir jų siekė. Kitaip tariant, apeliantei tenka įrodyti draudėjo psichinį santykį su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių atsirado neigiami padariniai, tačiau apeliantė nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde neįrodė ir nepagrindė minėtų aplinkybių, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė priemonių žalai išvengti. Apeliantė neįrodė draudėjo kaltės, kaip ji suprantama draudimo sutarties su atsakove UAB „KETURI R“ prasme. Remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl šių apeliantės argumentų 2011-03-14 sprendime ir tinkamai įgyvendino CPK 270 str. 3 ir 4 d. nuostatas.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
Apeliantė apeliaciniame skunde cituoja CPK 270 str. 3 d., kuris reglamentuoja teismo sprendimo aprašomosios dalies turinį, ir kartu nurodo, kad teismo 2011-03-14 sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų bei jį pagrindžiančių įrodymų vertinimo, todėl atitinkamai teismo sprendimas šiuo aspektu yra be motyvų. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės nuomone nesutinka ir atitinkamai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2011-03-14 sprendimas bei jo turinys atitinka CPK 270 str. 3 d. įtvirtintus reikalavimus, nes aprašomojoje 2011-03-14 teismo sprendimo dalyje yra trumpai išdėstyti ieškovės UAB „iClaim" reikalavimai ir juos pagrindžiančios aplinkybės, kiti ieškovės UAB „iClaim" paaiškinimai, bendraatsakių UAB „KETURI R“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ paaiškinimai, atsikirtimai, jų pagrindas, o motyvuojamojoje 2011-03-14 teismo sprendimo dalyje išdėstytos byloje nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, kuriais teismas rėmėsi, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis įvertinimas, byloje padarytų išvadų pagrindimas bei minėtų išvadų motyvai. Minėti reikalavimai, keliami teismo sprendimui ir jo turiniui, kuriuos atitinka teismo 2011-03-14 sprendimas, yra išaiškinti 1997-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 7 dėl įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje.
Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas turi atitikti įstatymais nustatytus reikalavimus, iš kurių svarbiausi yra sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2011-03-14 sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų (CPK 7 str., 263 str., 270 str. 3 d.).
Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nenustatęs pagrindo atleisti draudiką nuo civilinės atsakomybės, pagrįstai iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva", kaip kitos atsakovės, draudėjo UAB „KETURI R" civilinės atsakomybės draudiko, prisiėmusio civilinę atsakomybę už pastarojo veiksmais pervežamo krovinio sužalojimu padarytą žalą, priteisė šią žalą solidariai su draudėju, t. y. bylą iš esmės išsprendė teisingai.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą palikti nepakeistą.