Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei J. M. dėl be pagrindo įgyto turto ir netesybų priteisimo ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notaras D. A., notarė R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-05 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. 2012-11-27 sutartyje aiškiai nurodyta, kad perkami du nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypas ir sodo namas, už 30 000 Lt kainą. Kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos kopijos, sodo namas yra mūrinis, pastatytas iš blokelių, su rūsiu po visu namu, naujais mediniais langais, sodo namo rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2012-11-16, t.y. sutarties sudarymo metu, buvo 69 700 Lt. Bendra abiejų nekilnojamojo turto objektų vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra 100 300 Lt. Sprendžiant apie mirusio asmens valią ar jos trūkumus sudarant konkretų sandorį, kai paaiškinimus apie sandorio sudarymo aplinkybes gali pateikti tik viena jos šalis, svarbu yra įvertinti sudarytą sandorį per bendrą protingumo, sąžiningumo ir teisingumo prizmę, nustatyti, ar normaliomis aplinkybėmis įprastai veikiantis asmuo galėtų sudaryti tokį sandorį ir ar jis vertintinas kaip teisingas ir naudingas abiem sandorio šalims. Ieškovė nebuvo Ž. M. artimas žmogus, todėl aiškiai neadekvati žemės sklypo ir sodo namo pardavimo kaina tuo metu buvusiai tokių objektų vidutinei rinkos vertei kitų byloje esančiu įrodymu kontekste neginčijamai pagrindžia 2012-11-27 sutarties neteisėtumą.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog Ž. M. valios trūkumas atsirado dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius medicininius dokumentus (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės sindromas; savaitę laiko vartojo alkoholį ir t.t.), kurie įrodo, kad Ž. M. akivaizdžiai turėjo priklausomybę nuo alkoholio su poveikiu psichikai. Teismas neįvertino VSDFV duomenų, kad, nepaisant to, jog Ž. M. iki mirties dirbo kiemsargiu, darbdavys teikė duomenis apie nedraudiminius laikotarpius šiuo periodu, t.y. apie pravaikštas. Alkoholio vartojimas šiuo periodu ir neadekvatus Ž. M. elgesys patvirtintas ir liudytojų R. J. bei V. M. parodymais.

3. Svarbi ir ta aplinkybė, kad po 2012-11-27 sutarties sudarymo Ž. M. mirė nepraėjus nei mėnesiui, o tariamai sumokėto avanso nebuvo nei jo sąskaitoje, nei jo namuose (kas matyti iš paveldėto turto apyrašo), todėl labai abejotina, ar avansas buvo Ž. M. sumokėtas.

Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Parduodamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta keliuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, kuriuos visus, priimdamas sprendimą, įvertino teismas. Statiniai žemės sklype sutarties pasirašymo metu nebuvo įregistruoti. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu - 2014-01-24, buvo įregistruota 2014-01-13 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kuri negali paneigti aplinkybės, kad žemės sklypo su statiniais rinkos kaina atitiko sutartyje nurodytą kainą sutarties sudarymo metu.

2. Teismas pripažino, kad esminę reikšmę turi Ž. M. būsena, buvusi sutarties sudarymo metu. Todėl šioms aplinkybės įvertinti teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, kuriais remdamasis padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. M. sutarties sudarymo metu negalėjo būti nuolat apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprantantis savo veiksmų reikšmės.

3. Ieškovė Vilniaus 14-ame notarų biure paliko ne tik pranešimą, bet ir 2012-11-27 sutarties kopiją. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pranešime nurodė tik dėl 3 000 Lt kreditorinio reikalavimo, nes sutartis buvo pateikta notarei, o pagrindinės sutarties sudarymo terminas dar nebuvo pasibaigęs.

4. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad sutarties pavadinimas nereiškia tikrosios sutarties esmės. Iš sutarties turinio akivaizdu, kad Ž. M. patvirtina ne rankpinigių, o 3 000 Lt avanso gavimo faktą. Dėl avanso grąžinimo dvigubai pažymėtina, kad 3 000 Lt avansas visais atvejais grąžintinas, o kita 3 000 Lt suma akivaizdžiai aptaria, kokiu atveju yra mokėtina bauda, t.y. kai yra padarytas esminis sutarties pažeidimas - „atsisakius parduoti".

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-11-27 ieškovė ir Ž. M. (atsakovės tėvas) sudarė sutartį, kuria Ž. M. iki 2013-03-30 įsipareigojo parduoti ieškovei už 30 000 Lt žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini). (1 t., 8 b.l.). 2012-12-17 Ž. M. mirė (1 t., 95 b.l.). Po Ž. M. mirties likusį turtą pagal 2013-04-26 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą paveldėjo atsakovė. Žemės sklypo ir sodo namo, esančių (duomenys neskelbtini)., pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove sudaryta nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2012-11-27 sutartį, kuri pavadinta rankpinigių sutartimi, laikė preliminariąja sutartimi, kadangi iš šios sutarties turinio aišku, jog ieškovė ir Ž. M. susitarė ateityje sudaryti žemės sklypo ir sodo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, aptarė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas (turtas bus parduodamas už 30 000 Lt, atlyginimas notarui bus mokamas lygiomis dalimis, Ž. M. sutvarkys parduodamo turto dokumentus), nustatė terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (iki 2012-03-30), taip pat nustatė Ž. M. atsakomybę atsisakius parduoti žemės sklypą ir sodo namą (atsisakius parduoti, avansas grąžinamas dvigubai) (CK 6.165 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog 2012-11-27 preliminarioji sutartis buvo sudaryta Ž. M. nesupratus savo veiksmų reikšmės ir negalėjus jų valdyti, ieškovei panaudojus apgaulę, taip pat, kad ši sutartis prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str., 1.89 str., 1.91 str.). Nors byloje yra įrodymai, kad Ž. M. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., 173-175, 178 b.l.), tačiau tai nepatvirtina, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu Ž. M. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Panašiu kaip preliminariosios sutarties sudarymas metu Ž. M. asmeniškai atliko eilę teisinę reikšmę turinčių veiksmų, priimdamas po J. Š. mirties likusį palikimą: 2012-07-27 pateikė pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo (2 t., 41 b.l.), 2012-10-22 užsakė pažymą VĮ Registrų centras apie testamentu paliktą nekilnojamąjį turtą, 2012-11-12 sumokėjo paveldėto turto mokestį (2 t., 57 b.l.), 2012-11-12 Ž. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (1 t., 112-114 b.l.). 2012-11-21 Ž. M. išdavė įgaliojimą jo vardu atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų, dokumentų sutvarkymu (2 t., 60-61 b.l.). Ž. M. nuo 2011-10-10 iki 2012-12-17 dirbo (duomenys neskelbtini), nedraudiminis laikotarpis registruotas nuo 2012-12-01, t.y. jau po preliminariosios sutarties sudarymo (2 t., 28 b.l.), be to, byloje nėra įrodymų apie nedraudiminio laikotarpio priežastis, t.y., kad jos susijusios su aplinkybėmis, turinčiomis įtaką Ž. M. sugebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo teiginiu, kad preliminariąja sutartimi buvo susitarta ne tik dėl žemės sklypo, bet ir jame esančio sodo namo pirkimo-pardavimo, tai aiškiai nurodyta pačioje preliminariojoje sutartyje, be to, iš Nekilnojamojo turto registro 2014-01-27 išrašo matyti, kad sodo namas šiame žemės sklypas baigtas statyti 1997 metais (1 t., 176 b.l.), taigi, sodo namas egzistavo preliminariosios sutarties sudarymo metu. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad 2012-11-30 žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 30 600 Lt, o 2012-11-16 vidutinė sodo namo vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, buvo 69 700 Lt. Tačiau ta aplinkybė, kad preliminariąja sutartimi bendra žemės sklypo ir sodo namo pirkimo-pardavimo kaina buvo nustatyta 30 000 Lt, savaime nepatvirtina, jog preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl ieškovės apgaulės, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes buvo sudaryta aiškiai nenaudingomis Ž. M. sąlygomis. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Taigi, masinis vertinimas atliekamas neatsižvelgiant į konkretaus turto ypatumus. Iš žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje (aplankas prie civilinės bylos) esančios sodo namo nuotraukos matyti, kad namas nėra apšiltintas, pagrindinio pastato, jo dalų ir priestatų kadastro duomenyse nurodyta, kad namas yra nedidelis (32,21 kv. m. bendro ploto), name nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, karšto vandens, elektros, viryklės, vonios kambario. Visos šios aplinkybės galėjo lemti žymiai mažesnę, nei masinio vertinimo būdu nustatyta, sodo namo rinkos vertę. Atsakovė, būdama sodo namo savininkė, nepateikė individualaus vertinimo, iš kurio būtų galima spręsti, kokia yra sodo namo rinkos vertė, nustatyta atsižvelgiant į nurodytus namo ypatumus. Svarbu ir tai, kad Ž. M. žemės sklypą ir sodo namą įgijo paveldėjimo būdu pagal 2012-11-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, taigi, šiam turtui įsigyti ir išlaikyti Ž. M. pinigų neišleido, byloje nėra duomenų, kad žemės sklypą ir sodo namą Ž. M. turėjo parduoti tam, kad už gautus pinigus įsigytų kitą gyvenamąjį būstą, nes, pagal bylos duomenis, Ž. M. gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Ž. M. turėjo neįvykdytų prievolių, kurioms vykdyti buvo būtinos lėšos, gautos už parduotą žemės sklypą ir sodo namą.

Apgaulės nepatvirtina ir tai, kad preliminarioji sutartis surašyta tik vienu egzemplioriumi, kuris liko pas ieškovę. Vienas sutarties egzempliorius galėjo būti sudarytas dėl to, kad sutartis surašyta ranka, o jos perrašymas susijęs su papildomomis laiko sąnaudomis. Įstatymai nenustato reikalavimo, kad turi būti sudaryta tiek sutarties egzempliorių, kad po vieną tektų kiekvienai sutarties šaliai. Sutarties egzempliorius liko ieškovei, nes tai kartu yra ir įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė perdavė Ž. M. 3 000 Lt avansą. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad po Ž. M. mirties jo gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta pinigų, taip pat pinigai nebuvo įnešti į Ž. M. sąskaitą banke, nepatvirtina, kad 3 000 Lt Ž. M. nebuvo perduoti. Visų pirma, atsakovės nurodytos aplinkybės apie pinigų neradimą nėra patvirtintos kitais įrodymais. Be to, 3 000 Lt nėra tokia didelė pinigų suma, kad ji negalėtų būti išleista per trumpą laiką.

Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad preliminariosios sutarties sudarymo data galimai yra įrašyta po sutarties sudarymo, kad sutartyje yra galimai ne Ž. M. parašas, nėra patvirtintos kitais įrodymais. Taip pat nėra patvirtintos kitais įrodymais ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad Ž. M. neketino parduoti žemės sklypo ir sodo namo, ketino sodo namą remontuoti ir pradėjo tai daryti.

Iš byloje esančių įrodymų (1 t., 135-140 b.l.) taip pat matyti, kad ieškovė 2013-01-24 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ą notarų biuro su pareiškimu, kuriuo informavo Ž. M. įpėdinius, kad Ž. M. yra skolingas ieškovei 3 000 Lt pagal 2012-11-21 preliminariąją sutartį, taip pat pateikė šios sutarties kopiją. Iš Vilniaus miesto 14-o notarų biuro notarės R. B. atsiliepimo į ieškinį matyti, kad pagal preliminariojoje sutartyje nurodytą Ž. M. gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), taip pat pagal Ž. M. priklausančio gyvenamojo būsto adresą ((duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto 14-am notarų biurui yra pateikiami Ž. M. įpėdinių pareiškimai apie palikimo priėmimą (CK 5.4 str., 5.50 str. 2 d.). Notarė R. B. apie ieškovės pareiškimą papildomai informavo atsakovę 2013-01-25 pranešimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nėra praleidusi CK 6.53 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino pareikšti apie kreditorinį reikalavimą Ž. M. palikimą priėmusiems įpėdiniams. Tai, kad 2012-01-25 pranešimas nebuvo atsakovei įteiktas, taip pat tai, kad pagal Ž. M. deklaruotą gyvenamąją vietą (2006-11-16 Ž. M. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje) Ž. M. įpėdinių pareiškimai apie palikimo priėmimą galėjo būti pateikti ir Vilniaus miesto 9-am notarų biurui, į kurį ir kreipėsi atsakovė, neturi reikšmės vertinant, ar ieškovė tinkamai įvykdė CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą pareigą informuoti Ž. M. įpėdinius apie savo kreditorinius reikalavimus.

Tai, kad ieškovė pareiškime notarui nurodė, kad Ž. M. yra jai skolingas 3 000 Lt pagal preliminariąją sutartį, o ne tai, kad Ž. M. yra įsipareigojęs parduoti jai žemės sklypą ir sodo pastatą, nereiškia, kad ieškovė atsisakė įsigyti preliminariojoje sutartyje nurodytą žemės sklypą ir sodo pastatą. Kartu su 2013-01-24 pareiškimu ieškovė pateikė preliminariosios sutarties kopiją, todėl Ž. M. įpėdiniams buvo laiku ir tinkamai išviešinta Ž. M. turtinė prievolė sudaryti su ieškove žemės sklypo ir sodo pastato pirkimo-pardavimo sutartį.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 434,43 Eur išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. M. ieškovės J. D. naudai 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.