- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- AS-62-608-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00077-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- T. M. H., N. H.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Kretingos miškų urėdija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Palangos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. M. H. ir N. H. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. M. H. ir N. H. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl statybos akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys –Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Kretingos miškų urėdija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Palangos miesto savivaldybės administracija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai T. M. H. ir N. H. (toliau kartu – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 5–11) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-64 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas).
Pareiškėjai paaiškino, kad ginčo tvora, tiek jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), (0,18 ha ploto), tiek ir valstybiniame žemės sklype (šį 0,22 ha ploto valstybinės žemės sklypą pareiškėjai ketina išpirkti), yra pastatyta teisėtai. Palangos miesto savivaldybės tarybai 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, buvo gautas pritarimas tvoros statybai. Remiamasi statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.01.07:2010 nuostatomis „Nesudėtingi statiniai“ ir mano, kad atskiro leidimo ginčo tvoros statybai nereikia, o pakanka tiesiog atsakingų pareigūnų pritarimo. Paaiškina, kad statydami ginčo tvorą iš atsakingų institucijų jokių prieštaravimų nesulaukė ir teigia, kad formalus rašytinis pritarimas yra gautas, tvirtinant ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Nurodoma, kad dalis tvoros pastatyta ant pareiškėjams priklausančios žemės, o kita – ant vis dar valstybinio žemės sklypo, dėl kurio jau seniai yra pradėtas įgijimo pareiškėjų privačion nuosavybėn procesas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. rugsėjo 2 d. priėmė įsakymą Nr.A1-4.1-564 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo patvirtintas priperkamo žemės sklypo dydis, ribos, apribojimai ir parduodamo sklypo vertė. Detalusis planas buvo suderintas su visomis atsakingomis institucijomis, taip pat su tuometiniu valstybinės žemės valdytoju – Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri 2004 m. kovo 16 d. rašte nurodė, kad galima tvirtinti detaliojo plano projektą, pagal kurį numatytas sklypų padidinimas laisvos valstybinės žemės sąskaita. Šios aplinkybės, pareiškėjų manymu, patvirtina, kad yra pritarta ginčo valstybinės žemės sklypo pardavimui jų nuosavybėn. Be to, detaliojo plano sprendiniuose numatyta, kad žemės sklype galima statyti tvorą. Iki šiol pareiškėjai ginčo valstybinės žemės sklypo nėra nusipirkę, dėl to į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos žemėtvarkos skyrių pareiškėjai kreipėsi dar 2004 m. gruodžio 7 d. su prašymu parduoti pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (lygiomis dalimis) 0,22 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypą, suformuotą pagal detalųjį planą (b.l. 5-11).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu (b. l. 68-70, 72-74) su skundo reikalavimais nesutiko. Atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais: pareiškėjų žemės sklypas patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Tokiu atveju, tvoros statybai valstybinėje žemėje būtina gauti valstybės žemės patikėtinio Tarnybos ir Urėdijos sutikimą, tačiau jis nebuvo gautas. Atsakovo teigimu, Savavališkos statybos akte užfiksuota, jog pastatyta tvora priskiriama I ir II grupės nesudėtingo statinio kategorijai, o jos statyba buvo vykdoma neturint supaprastinto statybos projekto. Pagal statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas statybos projektas. Aplinkos ministerijos atvejai, kuomet privaloma rengti Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą naujo statinio statybos supaprastintą projektą ir gauti rašytinius pritarimus jam, nurodyti statybos techninio reglamentavimo STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 įsakymu Nr. D1-826, 6 priede „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“. Šio priedo 3.2 punkte numatyta, kad statant II grupės nesudėtingą statinį mieste rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui yra privalomi. Supaprastinto statybos projekto rengimo tvarką statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808. Pareiškėjai savavališkos statybos fiksavimo metu nepateikė šia tvarka parengto supaprastinto statybos projekto, kuriam būrų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 2 d nutartimi (b. l. 156-161), vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nutarė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą, kuriuo jie prašė panaikinti skundžiamą Savavališkos statybos aktą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Teismas, išanalizavęs ginčijamo Savavališkos statybos akto turinį, nustatė, kad jokių konkrečių įpareigojimų ir (ar) veiksmų, kuriuos pareiškėjai (statytojai) privalo atlikti nustatytu terminu ir pan., ginčijamo pobūdžio aktu nenustatoma. Savavališkos statybos akte nustatyti reikalavimai pareiškėjams dėl statybos darbų sustabdymo ir kt., savo turiniu tik formaliai atkartoja statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 29 punkto nuostatas. Nustatė, jog tvora jau yra pastatyta ir dalis tvoros yra ne pareiškėjams nuosavybės teise priklausančioje žemėje, t. y. apima ir valstybinę žemę, kuri vakarų pusėje patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, šiaurės ir pietryčių pusėje – į valstybinę žemę. Duomenų, kad tvora po ginčijamo Savavališkos statybos akto priėmimo būtų toliau statoma ir (ar) griaunama, nėra.
Pažymėjo, kad Reglamento 35 punkte nustatyta, kad inspekcija išnagrinėja Savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo Savavališkos statybos akto surašymo dienos įformina Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (Reglamento 6 priedas) (toliau – Reikalavimas). Reikalavime įrašomi įpareigojimai Statytojui arba Statinio ar žemės sklypo naudotojui per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, atliekant vieną ar kelis veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje.
Teismas nurodė, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Tačiau šiuo atveju ginčas kilo ne dėl teisės (akte nėra atsakovo valinio pobūdžio patvarkymų, kurie liestų pareiškėjų (ar kurio vieno iš jų) interesus ar teises), o dėl fakto. Tokios rūšies ginčai nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, išdėstytą ABTĮ 15 straipsnyje. Įvertinęs tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, darė išvadą, kad realias teisines pasekmes pareiškėjams galėtų sukelti ginčijamo akto, kuris savo pobūdžiu yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, pagrindu priimtas, minėtas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius (forma - Reglamento 6 priedas).
III.
Pareiškėjai T. M. H. ir N. H. atskiruoju skundu (b. l. 163-172) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, taip pat ištirti, ar STR 1.09.06:20 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, o būtent šio poįstatiminio teisės akto 5 priedas, kuris yra taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, pagal kurį turi būti nurodyta administracinio akto apskundimo tvarka; pareiškėjų atskirąjį skundą nagrinėti kviečiant bylos šalis.
Pareiškėjai atskirajame skunde teigė, kad nutartis yra nepagrįsta ir pažeidžianti asmens teisę kreiptis į teismą. Atskirajame skunde nurodo, kad argumentai, kuriais remiamasi nutartyje, yra nepagrįsti, nes pareikštu skundu yra siekiama išspręsti administracinį ginčą, apginti pažeistas teises ir interesus. Mano, kad skundžiama nutartis pažeidžia asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą, formuojama teismų praktika pažeidžia Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją bei Lietuvos Respublikos Konstituciją. Teigia, kad surašytas Savavališkos statybos aktas yra ydingas savo forma.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjų T. M. H. ir N. H. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Kretingos miškų urėdijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-64 panaikinimo nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 1 dalimi, atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kada tokia galimybė yra tiksliai numatyta ABTĮ, taip pat pirmosios instancijos teismo nutartys, užkertančios galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertins, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis ta dalimi, kuria administracinė byla pagal pareiškėjų skundą nutraukta kaip nenagrinėtina administracinių teismų. Kiti pareiškėjų atskirajame skunde nurodomi argumentai bei pateikiami prašymai nėra bylos, nagrinėjamos pagal atskirąjį skundą dalykas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nors pareiškėjai prašo jų atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas sprendžia, jog šis atskirasis skundas, vadovaujantis ABTĮ 150 straipsnio 2 dalimi, nagrinėtinas nekviečiant bylos šalių, t. y. įprastine atskiriesiems skundams rašytinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-443/2005; Lietuvos vyriausiajam administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004).
Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2010 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 611/2010, 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt.)
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjams adresuotame ir jų skundžiamame Savavališkos statybos akte buvo nurodytas privalomojo pobūdžio patvarkymas – reikalavimas sustabdyti tvoros statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugant statybvietę ir aplinką, tačiau šis patvarkymas pareiškėjams Savavališkos statybos akto surašymo metu nebebuvo aktualus, nes tvora iš esmės jau buvo pastatyta. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, konstatuotina, kad ginčijamame Savavališkos statybos akte jokių aktualių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) nėra. Minėtas aktas pats savaime pareiškėjams negali sukelti kokių nors papildomų teisinių pasekmių. Kaip pareiškėjai ir nurodo, jie siekia išspręsti administracinį ginčą dėl to, ar statybos buvo savavališkos, ar ne. Taigi jų keliamas ginčas dėl šio akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės. Teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija.
nutaria:
Pareiškėjų T. M. H. ir N. H. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.