- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-637-557-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00897-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00897-2010-5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. liepos 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nustatyta tvarka šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. birželio 27 d. nuo 01.30 val. iki 16.00 val., tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasinaudojęs automobilyje „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) rastais S. B. priklausančiais buto raktais, t. y. atsirakinęs pastarojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, ir tokiu būdu įsibrovęs į minėtą gyvenamąją patalpą, pagrobė S. B. priklausančius įvairius bendros 4310 Lt vertės daiktus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nors apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, tačiau skirdamas bausmę to tinkamai neįvertino. Taip pat apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nesistengė nuslėpti nusikaltimo ar trukdyti tyrimui, turi 3 mažamečius vaikus, kuriuos išlaikyti vienai sugyventinei yra per sunku.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apelianto argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistojo R. B. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.
Nuteistasis R. B. yra recidyvistas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius analogiškus, tik pavojingesnius, tyčinius nusikaltimus nuosavybei, per palyginti trumpą laikotarpį nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d., be tyčinio savanaudiško nusikaltimo nuosavybei, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar vieną tyčinį savanaudišką nusikaltimą ir 1 baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, už kuriuos nuteistas 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžiais. Tokiu savo elgesiu R. B. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl apylinkės teismas, už naują nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė.
Kolegija negali sutikti su apelianto samprotavimais, jog apylinkės teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei kitų nuteistojo padėties švelninimui galinčių turėti įtakos bylos aplinkybių. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Iš nuosprendžio motyvų galima spręsti, jog būtent apylinkės teismo nustatyta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltės pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis - ir nulėmė ženkliai mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės paskyrimą R. B. už tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d. sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nes nusikaltimo pavojingumo laipsnis ir pobūdis, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas, taip pat nuteistojo asmenybė (recidyvistas, sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, nekeičia gyvenimo būdo, niekur nedirba) akivaizdžiai neduoda pagrindo švelninti bausmės.
Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už naują nusikaltimą rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Bendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.