Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovams E. B., E. B., E. B., R. B., trečiajam asmeniui MB „Turto vystymo sprendimai“ dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą Nr. 5SD-4013, kurioje nurodė, kad teismui priėmus sprendimą atidalyti atsakovų nuosavybės dalis į žemės sklypą, jas prijungiant prie ieškovo turimos žemės sklypo nuosavybės dalies, už tai įpareigojant sumokėti teisingą kompensaciją, vaikų E. B. ir E. B., teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui, atsakovams ir trečiajam asmeniui bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 2501/0023:192, unikalus Nr. 4400-5755-5961, plotas 0,1251 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga. Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Palanga, ieškovo nuosavybės dalis yra 1078063/1627134 (apie 829 kv. m.), atsakovų bendrai - 140/271189 (apie 0,64 kv. m.), o trečiojo asmens – 32809/1627134 (apie 25 kv. m.). Taigi ieškovo nuosavybės dalis žemės sklype yra ženkliai didesnė, nei kitų bendraturčių, tačiau ja naudotis ir įgyvendinti nuosavybės teises į žemės sklypą negali, nes nenustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nustatyti racionalią naudojimosi žemės sklypu tvarką neįmanoma, nes atsakovai turi bendrai tik 0,64 kv. m. ploto žemės sklype, o tai apsunkina šių mažų dalių panaudojimą, tuo labiau, kad iš jų dar tektų atskirti atitinkamą plotą bendram naudojimui, todėl atsakovai nebegalėtų realizuoti savo nuosavybės teisės statyti pastatus šiuose mažuose plotuose. Kadangi atsakovai dėl neproporcingai mažų jų nuosavybės dalių žemės sklype negali naudoti žemės sklypo pagal jo paskirtį ir tuo apsunkina kitų bendraturčių naudojimąsi žemės sklypu, būtų racionalu atsakovų dalį atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės ir suformuoti jiems atskirą žemės sklypą, tačiau to padaryti neįmanoma.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad bylos šalims ieškovui, atsakovams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 2501/0023:192, unikalus Nr. 4400-5755-5961, plotas 0,1251 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga. Žemės sklypo paskirtis yra statyti juose gyvenamuosius namus ir kiekvienas bendraturtis, proporcingai savo nuosavybės daliai, turi teisę į žemės sklypo užstatymo plotą. Nustatyti racionalią naudojimosi žemės sklypu tvarką neįmanoma, nes atsakovai bendrai turi tik 0,64 kv. m. ploto žemės sklype, o tai apsunkina šių mažų dalių panaudojimą. Taigi ieškovo nuosavybės dalis žemės sklype yra ženkliai didesnė, nei kitų bendraturčių, tačiau ja naudotis ir įgyvendinti nuosavybės teises į žemės sklypus negali, nes nenustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka. Todėl ieškovas siekia atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovams atitinkamai kompensuoti už jiems priklausančią nuosavybės dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašo iš atsakovų priteisti jos bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

atidalyti atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalis į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 2501/0023:192, unikalus Nr. 4400-5755-5961, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, jas prijungiant prie ieškovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovą S. Š. sumokėti atsakovams R. B., E. B., E. B. ir E. B. po 12,80 Eur (dvylika eurų 80 ct) dydžio kompensacijas.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.