Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-10-14 · Administracinė byla Nr. I-484-519/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-14
Bylos Nr.
I-484-519/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pareiškėjas
T. L.
Atsakovas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos
Advokatai
Tatjana Borik
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-484-519/2010Procesinio sprendimo kategorija: 16.4; 74;
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Letai Vitkienei,dalyvaujant pareiškėjui T. L.,

dalyvaujant pareiškėjo atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei Tatjanai Borik,

dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. J. Auškalniui,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Telšių apskrities VRS DPS) atstovui Z. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. pateiktą skundą bei patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinei sąjungai dėl įsakymo, kuriuo T. L. paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. L. 2010 m. gegužės 31 dieną kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, o 2010 m. rugpjūčio 9 dieną su patikslintu skundu prašydamas panaikinti 2010 m. balandžio 30 d. Telšių apskrities VPK viršininko įsakymą Nr. 86-TE-91 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. L.“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas teismui nurodė, kad nuo 2006 m. dirba Plungės rajono policijos komisariate Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyryje. Jo nuomone, atsakovas jam skyrė tarnybinę nuobaudą neteisėtai. Posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad tuo metu buvo tiriamos bylos dėl naminės degtinės gaminimo ir laikymo, įrangos ir panašiai, t.y. pagal LR baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 201 str. 1, 2 ir 3 d. Nurodė, kad neaiškumų dėl tyrimų atlikimo šiose bylose iškilo tuomet, kai viršininkai nusprendė, kad buvo blogai pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl, anot jo, jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Taip pat nurodė, kad pagal apylinkės inspektorių veiklos grupės aprašą jam nėra suteikta teisė atlikti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 201 str. 1 ir 2 d., išskyrus LR BK 201 str. 3 d. Pasak pareiškėjo, platesnę kompetenciją turėtų numatyti generalinis policijos komisaras atskiru nurodymu. Pareiškėjas akcentavo tai, kad buvo įsivėlusi klaida, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis buvo įvykio vietoje. Pareiškėjas mano, kad galbūt viršininko pavaduotoją suklaidino tai, kad įvykio vietos apžiūros protokolas rašytas jo ranka, o pasirašė jo kolega ir tai, pasak pareiškėjo, lėmė, kad jis buvo įvykio vietoje ir žinodamas visas aplinkybes turėjo atlikti tolimesnes liudytojų apklausas ir kitus veiksmus. T. L. posėdžio metu nurodė, kad įvykio vietoje jis nebuvo. Posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad po įvykio grįžęs kolega, kad būtų greičiau, jo paprašė, kad padėtų jam surašyti įvykio vietos protokolą, jis surašė, o kolega pasirašė (b.l. 51). Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad kai jam buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, jis nesikreipė į tiesioginį vadovą ar Telšių apskr. VPK vadovą su pareiškimu, kad tai jam per sudėtingos bylos, prokurorams taip pat nesakė. Pareiškėjas posėdžio metu nesutiko, kad šiose bylose per tris mėnesius nieko nebuvo tirta. T. L. nurodė, kad skunde nenurodė aplinkybių apie kompetenciją, apie galimybę tirti, apie nusižengimo mastą, nusižengimo aplinkybes, nes, jo manymu, yra pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra.

Pareiškėjo atstovė advokatė Tatjana Borik posėdžio metu nurodė, kad paskirtos nuobaudos neteisėtumą skundžia dėl dviejų motyvų. Pirma, nebuvo gautas Telšių apskrities VRS darbuotojų profesinės sąjungos suderinimas, t.y. buvo gautas atsisakymas suderinti (b.l. 50). Advokatės manymu, pagal procesą atsisakymas turėjo būti apskųstas. Kitas motyvas, kad T. L. pagal pareigybės aprašymo 7.4 p. neprivalo tirti nusikaltimų, kuriuose yra įtariama padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 201 str. 1 ir 2 d. Pasak advokatės, T. L. pareigybės aprašymo 7.4 p. nuosekliai nurodyta, kokius nusikaltimus tiria Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjas. Atstovė advokatė dėl profesinės sąjungos rašto Nr. 14 nurodė, kad profesinė sąjunga raštu aiškiai nurodė, kad sutikimas nėra duotas, dėl to Telšių apskrities VPK negalėjo skirti nuobaudos, nes pirma turėjo apskųsti duotą nesutikimą. Advokatės nuomone, atsakovas, pateikdamas antrą kartą medžiagą profesinei sąjungai, turėjo paprašyti sutikimo, tačiau antrą kartą nebuvo prašoma duoti atsakymo –sutikimo ar nesutikimo. Taip pat pabrėžė, kad jei atsakovas mano, jog tai buvo prašymas pakartotinai suderinti, tai nebuvo laikytasi 14 dienų termino nuobaudai skirti, buvo praėjusios tik 9 dienos.

Atsiliepimas

Atsakovo Telšių apskrities VPK atstovas A. J. A. posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu bei patikslintu skundu. Paaiškino, kad Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrimo grupės darbuotojų pareigybės aprašymuose nėra numatyta atlikti ikiteisminius tyrimus pagal LR BK 201 str. 1, 2 dalis, tačiau ikiteisminius tyrimus pagal LR BK 201 str. gali ir atlieka paprasti patruliai, o ne tik tyrėjai. Tik vėliau, jeigu tyrėjas ar patrulis nesutinka atlikti tyrimo, sprendžiama, kas atliks tyrimą. Atsakovo atstovas nurodė, kad T. L. nesikreipė, kad ši byla būtų iš jo paimta ir perduota kitam. Dėl profesinės sąjungos atsakymo atsakovas paaiškino, kad 2010 m. balandžio 2 d. siuntė į Telšių apskrities VPK elektroniniu paštu raštą su tarnybinio patikrinimo išvada. Pasak atstovo, profesinė sąjunga turėjo tarnybinio patikrinimo išvadą ir turėjo galimybę per 14 dienų duoti savo sutikimą ar nesutikimą, kurio ji nedavė. Atstovo teigimu, nei viename profsąjungos rašte nėra jokio motyvo, užuominos, kad T. L. nuobauda skiriama dėl veiklos profsąjungoje. Atsakovo atstovo nuomone, profsąjungos raštas negali būti laikomas nesutikimu. Savo argumentą atsakovas motyvuoja remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1-313/2005, kurioje konstatuota, jog pasitaiko atvejų, kad profsąjungos renkamas organas nepateikia išreikšto sutikimo arba nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo, o nurodo priežastis, dėl kurių šis klausimas negali būti svarstomas. Pasak atstovo, šioje nutartyje konstatuota, kad profesinės sąjungos nustatyto turinio atsakymo nepateikimas turi sukelti tokias pat pasekmes kaip nepateikus atsakymo, t.y. skiriama tarnybinė nuobauda. Atstovo nuomone, profesinės sąjungos atsakymas valios neduoti sutikimo neišreiškė, tai matosi iš nurodytų motyvų.

Trečiojo suinteresuoto asmens Telšių apskrities VRS DPS atstovas Z. V. posėdžio metu bei savo pasisakymuose nurodė, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir teisėtas, pakankamai išdėstyta argumentų, dėl kurių įsakymas dėl nuobaudos skyrimo turi būti panaikintas, kadangi renkamiems profesinės sąjungos nariams yra reikalingas profesinės sąjungos išankstinis sutikimas. Atstovo nuomone, atsakovas jokio atskiro LR generalinio policijos komisaro nurodymo neturi, todėl mano, kad šių bylų neturėjo teisės tirti, nes tai kriminalinės policijos tyrėjo bylos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. L. skundas bei patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl dviejų motyvų: pirma, dėl vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra ir profesinės sąjungos narys, paskiros tarnybinės nuobaudos teisėtumo, negavus profesinės sąjungos sutikimo, kai į ją nustatyta tvarka kreipėsi darbdavys, tačiau prašymas dėl sutikimo atitinkamai nebuvo gautas ir, antra, dėl pavedimo, kuris galimai neatitiko aukštesnės galios norminių aktų reikalavimų.

Profesinių sąjungų teises ginant savo narių, kurie tarnauja vidaus tarnybos sistemoje, interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-3-170-2004 aiškindama paminėtų teisės normų tarpusavio santykį konstatavo, kad „Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbuotojui, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tačiau Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi nors Profesinių sąjungų įstatymas yra bendro pobūdžio įstatymas ir nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus (šio įstatymo preambulė), bet kartu įstatyme yra įtvirtinta ir nuostata, kad atskirose veiklos srityse įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės. Pažymėtina, kad Profesinių sąjungų įstatyme nėra nustatyta, kad krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose profesinių sąjungų teisės privalo būti siauresnės. Taigi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenustatytos absoliučios taisyklės, taikomos visiems valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams.

2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 1 dalyje vidaus reikalų įstaigų pareigūnams yra suteikta teisė steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Šio statuto devintajame skirsnyje (43-45 straipsniai) yra reglamentuojami profesinių sąjungų veiklos ypatumai vidaus reikalų įstaigose.

Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Aiškinant šias teisės normas gramatiniu, taip pat šias ir jau paminėtas Profesinių sąjungų įstatymo normas ir sisteminiu būdu, akivaizdu, kad Statuto 43 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra suformuluota santykinai savarankiška teisės norma, nustatanti, kad profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams“.

Nurodytas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų aiškinimas lemia, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, lyginant jį su Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, yra specialioji teisės norma pastarosios (bendrosios teisės normos) atžvilgiu, o tai savo ruožtu lemia, jog šiems teisiniams santykiams turi būti taikomos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatoms.

Byloje dėl pirmojo motyvo (profesinės sąjungos nesutikimo) yra aktualios tos teisės normos, kurios reglamentuoja išankstinio profesinės sąjungos sutikimo, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, gavimo tvarką ir sąlygas. Iš Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto matyti, kad šiuose teisės aktuose tokių taisyklių nėra nustatyta, apsiribojant vieninteliu reikalavimu, jog tokiais atvejais yra „reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas“. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalį „Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras“. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 buvo patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Šios tvarkos 26 punkte nustatyta, kad „Skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos organus, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamą organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308, Nr. 36-1067, Nr. 60- 1955; 2000, Nr. 85-2566; 2001, Nr. 62-2219; 2003, Nr. 38-1675) nustatyta tvarka“.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka yra Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą įgyvendinanti teisės norma, kurioje yra reguliuojami išankstinio profesinės sąjungos sutikimo, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, gavimo tvarkos ir sąlygų klausimai.

Byloje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjo buvo surašyta 2010 m. balandžio 1 d., prašymas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinei sąjungai surašytas ir išsiųstas 2010 m. balandžio 2 d. elektroniniu paštu. Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinė sąjunga 2010 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 14 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos” atsakė, kad „negali duoti išankstinio sutikimo dėl nuobaudos taikymo dėl išvardintų priežasčių“. Tai, pirma, profsąjungai nepateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga bei, antra, iš tarnybinio patikrinimo išvados profsąjungai neaišku, ar T. L. pagal pareigybės aprašymą gali tirti tokio pobūdžio bylas, neaiški prokuratūros, kuri tiesiogiai vadovauja ir kontroliuoja ikiteisminius tyrimus, nuomonė. Telšių apskrities VPK kitą dieną, t.y. 2010 m. balandžio 20 d., Telšių apskrities VRS darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui išsiuntė tarnybinio patikrinimo medžiagos kopiją, profesinės sąjungos pirmininkas gavo 2010 m. balandžio 21 d., tai patvirtinta jo parašu (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 12 l.). Pareiškėjas bei jo atstovė advokatė teigia, jog profesinės sąjungos gautas atsisakymas suderinti turėjo būti apskųstas teismui. Tuo tarpu atsakovo atstovas posėdžio metu patvirtino, jog profesinė sąjunga suprantamo sutikimo ar nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nedavė, todėl profesinės sąjungos rašte išdėstyto atsakymo skųsti nebuvo pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad profesinė sąjunga po daugiau nei 14 dienų (paskutinė termino diena turėjo būti balandžio 16 d.) raštu Nr. 14 atsakė, kad negali duoti išankstinio sutikimo dėl nuobaudos taikymo nurodydama priežastis, todėl buvo išsiųsta profsąjungai papildoma medžiaga. Tačiau profsąjungai daugiau nepateikus jokio atsakymo, atsakovas Telšių apskrities VPK viršininkas pasinaudodamas jam suteikta teise 2010 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo paskyrė T. L. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Teismas taip pat atmeta pareiškėjo atstovės advokatės argumentą, kad ,,jeigu atsakovas mano, kad 2010 m. balandžio 20 d. raštas yra prašymas pakartotinai suderinti, tai Telšių apskrities VPK nesulaukė 14 d. termino nuobaudai skirti”.

Konstatuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise.

Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnį profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Tai lemia, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis.

Taigi, profesinė sąjunga, žinodama arba turėdama žinoti apie gautą atsakovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir jo laiku neduodama, piktnaudžiavo jai suteikta teise – kontroliuoti, kad jos nariai nebūtų persekiojami dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, bei šioje situacijoje elgėsi nesąžiningai. Dėl to atsakovui, negavus per 14 dienų minėto aiškaus atsakymo profesinės sąjungos, atsirado teisė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 punktas).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2010 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 14 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos” suformuluota nuomonė, kad „negali duoti išankstinio sutikimo dėl nuobaudos taikymo dėl išvardintų priežasčių“ vertintina kaip teisiškai nekorektiška ir nesuprantama, nes joje nėra aiškiai išreikšta valia dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, todėl atsakovas turėjo visišką pagrindą manyti, jog jis negavo neigiamo atsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Kitas svarbus motyvas, kuriuo pareiškėjas ginčija atsakovo įsakymą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, tai dėl pavedimo, kuris, jo manymu, neatitiko įstatymo normų.

Byloje nustatyta, kad ginčijamas Telšių apskrities VPK viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 86-TE-91 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. L.“ buvo priimtas remiantis Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato 2010 m. balandžio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-78-IS-8 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 15), kurioje konstatuota, kad Plungės r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – Plungės raj. PK VTS PP) tyrėjas T. L. 2010 m. sausio, vasario mėnesiais vilkino ikiteisminius tyrimus Nr. 78-1-732-09, Nr. 78-1-734-09, Nr. 78-1-735-09 pagal LR BK 201 str. 1, 2, 3 d., pažeidė LR BPK 176 str. 1 d. reikalavimus, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Taip pat nustatyta, kad jis atlikdamas ikiteisminius tyrimus dirbo neplaningai, nesudarė tyrimų planų, nederino su vadovu, su prokuroru, tuo pažeidė 2007 m. lapkričio 29 d. Plungės r. apylinkės vyr. prokuroro Plungės r. PK ir Rietavo PK įsakymo Nr. VI-10/78-V-90/44-V-70 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo atlikimo ir kontrolės pagerinimo“ 3.2 p. reikalavimus tyrimų planus suderinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir juos suderinti su vadovu bei vadovaujančiu ikiteisminiam tyrimui prokuroru, taip pat 4 p. reikalavimus – nebaigus tyrimo per 2 mėn. padalinio vadovui pateikti patikrinimui visą ikiteisminio tyrimo medžiagą (b.l.5-9).

2009 m. birželio 2 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtino Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūnų tarnybinės veiklos aprašą (toliau –Aprašą). Aprašo 34 p. nurodo, kad policijos komisariato vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimu apylinkės inspektoriui jo prižiūrimoje teritorijoje gali būti pavedama atlikti šiuos procesinius veiksmus: 34.1. įvykio vietos apžiūra; 34.2. krata; 34.3. poėmis; 34.4. liudytojo apklausa; 34.5. įtariamojo sulaikymas. Aprašo 35 p. apibrėžia, kokius ikiteisminius tyrimus pavedama atlikti tyrimo grupei dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio punkto 35.3.6. papunktyje ,,BK 201 straipsnio 3 dalyje“. Aprašo 36 punktas nurodo, kad platesnė tyrimo grupės kompetencija, atliekant ikiteisminį tyrimą, gali būti nustatoma tik atskiru policijos generalinio komisaro įsakymu ar nurodymu.

Plungės r. PK VTS PP tyrėjo pareigybės aprašymo 7.3. punktas nurodo, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekiantis įgyvendinti Viešosios tvarkos skyriaus keliamus uždavinius, turi teisę ir pareigą atlikti ikiteisminį tyrimą, vykdo teismo ir ikiteisminio tyrimo institucijų pavedimus; 7.4. punktas nurodo, kad tyrimo grupėse atlieka ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, kai medicinos darbuotojas pateikia preliminarią nuomonę, kad mirtis nesmurtinė, bylose, ieškant vaikų, pabėgusių iš namų, specialių auklėjimo ir kitų globos įstaigų, kurie kompetentingos institucijos sprendimu turi būti integruoti, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str., 140 str., 164 str., 178 str. 4 d. (kai aiškus įtariamasis), 187 str. 3 d., 201 str. 3 d., 284 str. 2 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės nustatė, kad Telšių apskrities VPK Plungės r. PK viršininkas pareiškėjui T. L. 2010 m. sausio 6 d. pavedė atlikti ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose Nr. 78-1-00732-09 pagal LR BK 201 str. 3 d., Nr. 78-1-00734-09 pagal LR BK 201 str. 1 d., Nr. 78-1-00735-09 pagal LR BK 201 str. 1 d (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l.15).

Aprašo 2 punkte yra apibrėžta Tyrimo grupės sąvoka ir nurodyta, kad tai yra iš apylinkės inspektorių, kuriems prižiūrėti nėra paskirta teritorija, sudaryta grupė, pagal Apraše nustatytą kompetenciją atliekant ikiteisminį tyrimą. Tyrimo grupės sudėtį nustato policijos komisariato vadovas.

Teismas sutinka su pareiškėjo atstovės advokatės motyvu, jog vadovaujantis Aprašo 35 punktu bei 36 punktu, atliekant ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose Nr. 78-1-00732-09, Nr. 78-1-00734-09, Nr. 78-1-00735-09, turėjo būti sudaryta tyrimo grupė bei gautas atskiras generalinio komisaro įsakymas ar nurodymas dėl platesnės tyrimo grupės kompetencijos, t.y. atlikti ikiteisminius tyrimus ne tik pagal BK 201 str. 3 d., bet ir pagal BK 201 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ateityje turėtų tinkamai vadovautis Apraše nustatyta tvarka, sudaryti tyrimo grupes, o esant sudėtingesnei situacijai kreiptis į generalinį komisarą dėl atskiro įsakymo ar nurodymo, atliekant ikiteisminį tyrimą. Tačiau konstatuotina tai, kad pareiškėjas, gavęs pavedimą atlikti ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose pagal BK 201 str. 1 d., turėjo teisę atsisakyti atlikti ikiteisminius tyrimus pagal BK 201 str. 1 d., tai patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu, tačiau pareiškėjas T. L. nesikreipė į tiesioginį vadovą dėl jam paskirtų pavedimų, o vykdė viršininko nurodymus. Pateiktoje tarnybinio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad tyrėjas T. L. turėjo patirties atlikti pavestus ikiteisminius tyrimus dėl veikų, numatytų LR BK 201 str. 1, 3 dalyse. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas neginčija, jog jam buvo pavestos sudėtingos bylos, jis nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda, kuri buvo paskirta dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad T. L. 2010 m. sausio, vasario mėnesiais vilkino ikiteisminius tyrimus Nr. 78-1-00732-09, Nr. 78-1-00734-09, Nr. 78-1-00735-09, pažeidė LR BPK 176 str. 1 d. reikalavimus, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.

Įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį privalo būti baigtas ikiteisminis tyrimas. Sąvoka ,,per trumpiausią terminą“ yra vertinamojo pobūdžio, jos vertinimas priklauso nuo įvairių aplinkybių: ikiteisminio tyrimo sudėtingumo, pareigūno darbo apimties, darbo planavimo efektyvumo bei kitų priežasčių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo baudžiamųjų bylų gavimo dienos, t.y. nuo 2010 m. sausio 6 d., kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybą dėl užduoties atlikti objektų tyrimą, specialisto išvados buvo gautos 2010 m. sausio 29 d., tačiau dėl liudytojų apklausos pareiškėjas kreipėsi tik 2010 m. vasario 18 d. Byloje nėra nustatyta, dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškėjas per sausio, vasario mėnesius neatliko būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Taip pat nustatyta, jog T. L. pažeidė 2007 m. lapkričio 29 d. Plungės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Plungės r. PK viršininko ir Rietavo PK viršininko įsakymo Nr. V1-10/78-V-90/44-V-70 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo atlikimo ir kontrolės pagerinimo“ 3.2 p., kuris numato reikalavimus sudaryti tyrimų planus ne vėliau nei per 5 dienas, – 4 p., kuris numato, kad ikiteisminį tyrimą baigti per du mėnesius. Jei per šį laikotarpį ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, pirmiausia KP NTS viršininkui, o po jo be atskiro nurodymo yra pateikiama susipažinti visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ikiteisminį tyrimą organizuojančiam bei jam vadovaujančiam prokurorui. Pažymėtina, kad toks procesinių terminų apibūdinimas, sprendžiant klausimą dėl šių terminų pažeidimo pripažinimo tarnybiniu nusižengimu, įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju analizuojant faktinę tariamai pažeisto termino situaciją, ją įvertinant taikyti bendruosius teisės taikymo teisingumo bei protingumo kriterijus, t.y. įvertinant atitinkamus byloje esančius įrodymus, aiškintis, ar šių kriterijų taikymo požiūriu tariamai padarytą procesinio termino pažeidimą galima pripažinti tyrėjo tarnybiniu nusižengimu. Vertinant paskirtos tarnybinės nuobaudos paskyrimą, pagal nusistovėjusią teisminę praktiką, būtina atsižvelgti ir į darbuotojo, kuriam skirta tarnybinė nuobauda darbo krūvį lyginant jį su kitų, tą patį darbą atliekančių pareigūnų, darbo krūviu. Teismo nuomone, pareiškėjo darbo krūvis, kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, nebuvo ne tik didesnis, bet netgi ir mažesnis už tą patį darbą atliekančių kitų pareigūnų darbo krūviu, nes per mėnesį T. L. baigė vidutiniškai 2,3 bylas, įskaitant ir tamsias, kur atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kitas tyrėjas S. B., kuriam tenka veikos ir pagal BK 201 str. 1 d. – 7,6 bylas, o nepatyrusi tyrėja, kuri dirba 3-4 mėnesius – 6,9 ikiteisminius tyrimus per mėnesį. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog ilgesni, nei protingi, ikiteisminio tyrimo terminai atsirado dėl pareiškėjo didesnio darbo krūvio. Teismas vertindamas įrodymus šioje administracinėje byloje vadovaujasi įvertinimo taisyklėmis, nustatytomis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro pagrįstą išvadą, jog nėra jokių objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas skyrė per nepagrįstai ilgą laikotarpį atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir būtent dėl to užsitęsė tokių bylų tyrimai. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas, žinodamas apie jam pavestų ikiteisminių tyrimų sudėtingumą, privalėjo pasinaudoti savo teisėmis bei kreiptis į vadovus, kad būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos atlikti tokiems ikiteisminiams tyrimams, tačiau to nepadarė, o Plungės r. PK VTS PP tyrėjo pareigybės aprašymo 7.3. punktas numato jam teisę ir pareigą atlikti ikiteisminį tyrimą, vykdyti teismo ir ikiteisminio tyrimo institucijų pavedimus, todėl gavęs pavedimą atlikti ikiteisminius tyrimus, jis privalėjo juos atlikti laikydamasis LR BPK numatytų reikalavimų arba esant objektyvių aplinkybių dėl kurių jis negalėjo to atlikti, turėjo apie tai informuoti savo tiesioginius vadovus. Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais teigia, kad pareiškėjo pateiktas skundas bei patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti, o atsakovo Telšių apskrities VPK įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendž i a:

pareiškėjo T. L. skundo bei patikslinto skundo dėl 2010 m. balandžio 30 d. Telšių apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 86-TE-91 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. L.“ panaikinimo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Gražvydas PoškusNuorašas tikras: