Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-548-245/2012

Teisėjas Giedrius Endriukaitis Proceso Nr. 1-25-1-00299-2011-3

2012 m. rugsėjo 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Majauskienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. R., jo gynėjui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, nukentėjusiajam T. K., jo atstovui advokatui Romui Aikevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. K. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 138 str. 1 d., padarymą pagal laidavimą Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. pagrindu ir pagal laidavimą perduotas 1 (vieneriems) metams be užstato V. B.; baudžiamoji byla R. R. atžvilgiu nutraukta.

Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jo naudai iš kaltinamojo R. R. priteista 2 758,33 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt aštuoni litai 33 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. R. priteista 1 052,03 Lt (vienas tūkstantis penkiasdešimt du litai 3 ct) išlaidų nukentėjusiojo T. K. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. kovo mėn. 12 d., apie 21.30 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini), koja įspyrė į automobilio kairės pusės ratą ir sparną, tokiu būdu apgadino T. K. priklausantį automobilį „BMW 318“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas 710,88 litų turtinę žalą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, panaudojo nukentėjusiojo T. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajam priėjus prie automobilio kumščiu sudavė jam vieną kartą į pilvo sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas veide, muštines žaizdas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairiame delne, dešiniame kelyje, dešinės akies tinklainės atšokimą, tuo sukėlė nukentėjusiajam T. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., padarymą pagal laidavimą (BK 40 str. 1 d.), ir perduotas 1 (vieneriems) metams be užstato V. B., baudžiamoji byla R. R. atžvilgiu nutraukta.

Pažymima, kad apylinkės teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kadangi įvertino sužalojimo mastą, tai, kad kaltinamojo veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo netinkami veiksmai. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam neliko jokių neigiamų pasekmių, jis mato gerai, jo darbingumo lygio sumažėjimas dėl sužalojimo nenustatytas. Nenustatyta nei viena iš pasekmių, kas sutinkamai su teismų praktika, įtakotų neturtinės žalos didesnį atlyginimą, tai yra, nenustatyta nei potrauminis sindromas, nei sumažėjęs darbingumas, nei invalidumo grupė nukentėjusiajam, todėl didinti neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje pagrindo nėra. Todėl atstovo advokato apeliacinio skundo dalis ir šioje dalyje yra nepagrįsta.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo BPK 328 str. 1 p. ir BPK 329 str. 3 p. pagrindais ir priimamas naujas nuosprendis.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal nukentėjusiojo atstovo advokato apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tačiau konstatavęs, kad R. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atleido R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendis naikinamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p., 329 str. 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Nukentėjusiojo atstovas advokatas nepagrįstai prašo perkvalifikuoti R. R. nusikalstamą veiką ir pripažinti jį kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 str. 1 d. šioje byloje kvalifikuoti visiškai teisingai. R. R. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., neinkriminuojant veiką kvalifikuojančių požymių – chuliganiškų paskatų, kadangi apylinkės teisme šis kvalifikuojamas požymis neįrodytas. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Šioje byloje nenustatyta, kad R. R. turėjo motyvą specialiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko dėl nukentėjusiojo automobiliu užstatyto išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės, kas ir išprovokavo kaltinamojo pyktį ir šis dėl to nesusivaldė ir atliko neteisėtus veiksmus. Negalima daryti išvados, jog dėl automobiliu užstatyto išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės kilęs konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kas buvo vienintelė priežastis, paskatinusi kaltinamąjį imtis neteisėtų veiksmų, yra chuliganiškos paskatos. Akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tik į teisės pažeidimą (automobilio statymas neleistinoje vietoje), į šį pažeidimą darantį asmenį, todėl tokie veiksmai niekaip negali būti vertinami, kaip priešpastatymas savęs aplinkiniams ar niekinamo požiūrio demonstravimas jiems, kas yra būdinga chuliganiškų paskatų požymiui. BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – materiali, tai yra, veika laikoma baigta, kilus padariniams. Šioje byloje nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam T. K., o būtent, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais šiam padaryti sužalojimai atitinka BK 138 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėtį (tai patvirtina 2011-03-14 specialisto išvada Nr G 751/11(02)). Konstatuojant, kad kaltinamasis tyčia padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismas rėmėsi paties kaltinamojo R. R. prisipažinimu, nukentėjusiojo T. K. parodymais, specialisto išvadomis ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007). Akivaizdu, kad konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių, o aplinkybių, kurios kaltinamojo veikoje leistų konstatuoti chuliganiškus motyvus, byloje nenustatyta, todėl negalima teigti, jog T. K. buvo sužalotas dėl chuliganiškų paskatų. Jo veika dėl sužalojimo turi būti vertinama kaip pagrindinė nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Tai ir buvo padaryta šioje byloje, todėl nukentėjusiojo atstovo advokato skundo argumentas dėl chuliganiškų paskatų požymio neinkriminavimo R. R. atmetamas kaip nepagrįstas. Būtina pažymėti ir tai, kad R. R. nusikalstama veika teisingai buvo kvalifikuota ir kaltinamajame akte, tai yra jis teismui atiduotas dėl BK 187 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. nusikalstamų veikų padarymo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas neteisingai interpretuoja liudytojų A. S. ir N. B. parodymus, kadangi A. S. parodė, kad kiemo aikštelėje viena laisva vieta buvo. N. B. aplinkybės, ar buvo kieme laisvų vietų, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau jis matė, jog nukentėjusiojo automobilis buvo užtvėręs kelią į įvažiavimą. Taigi, nukentėjusysis pats užtvėrė vienintelį išvažiavimą iš kiemo, tokiu būdu padarydamas teisės pažeidimą ir sukeldamas konfliktinę situaciją. Negana to, jis priėjęs prie savo automobilio, neatsiprašė kaltinamojo už sutrukdymą. Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes nustatė teisingai, jos paneigia kaltinamojo veiksmų chuliganiškas paskatas, R. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal kilusius padarinius kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė nekelia abejonių dėl padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

Atstovas advokatas skunde nepagrįstai teigia, jog neatitinka tikrovės tas nuosprendžio teiginys, jog nukentėjusysis teismui pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinamojo veiką iš BK 138 str. 1 d. į BK 138 str. 2 d. 8 p. Byloje yra rašytinis nukentėjusiojo ir jo advokato prašymas prokuratūrai dėl R. R. veiksmų perkvalifikavimo iš BK 138 str. 1 d. į BK 138 str. 2 d. 8 p., kuris buvo atmestas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-06-23 nutarimu (t. 1, b. l. 101-102), ir skundą dėl kurio atstovas advokatas teisme prašė laikyti kaip rašytinį prašymą perkvalifikuoti veiką į BK 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis BPK 256 str. (t. 1, b. l. 141).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str.

Nukentėjusiojo atstovo advokato skunde visiškai pagrįstai abejojama teisingu BK 40 straipsnio nuostatų taikymu R. R. atžvilgiu. Kolegijos manymu, R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepagrįstai.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nukentėjusiojo atstovo advokato skunde keliami argumentai, jog R. R. neprisipažįsta spardęs nukentėjusiojo automobilio sparną, nors automobilis buvo apgadintas ir nukentėjusiajam padaryta žala (ką pripažino ir apylinkės teismas), yra svarbūs, vertinant, dėl ko R. R. neatitinka BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Pastebėtina, kad tokia kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga yra nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Taigi, svarbu, jog kaltinamasis turi pripažinti abi jam inkriminuojamas veikas. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis apgadino nukentėjusiojo automobilį, tačiau jis neprisipažino spardęs, o tik koja pajudinęs automobilio ratą. Priešingai kaltinamojo parodymams, nustatyta, jog automobiliui padaryti apgadinimai padaryti R. R. koja įspyrus į T. K. priklausančio automobilio kairės pusės ratą ir sparną, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad T. K. padaryta 710,88 litų dydžio turtinė žala. Tokiu būdu toks kaltinamojo prisipažinimas gali būti vertinamas tik kaip dalinis, tai yra, neatitinkantis BK 40 str. 2 d. 2 p. nuostatų, kadangi jis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kas sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, ir dėl ko prisipažinti visiškai jis turi dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Atstovas advokatas visiškai pagrįstai skunde kelia argumentą dėl BK 40 str. 2 d. sąlygų visiško neįvykdymo dar ir dėl to, jog po nusikalstamos veikos kaltinamojo elgesys neatitinka nukentėjusiojo parodymų. R. R. aiškina, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo ir pasiūlė nuvežti į ligoninę ar iškviesti greitąją, tačiau paties nukentėjusiojo parodymu, kaltinamasis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad suteikti jam pagalbą. Jis neleido nukentėjusiajam išsikviesti medicinos pagalbą, bandydamas atimti mobilųjį telefoną. Matydamas, kad nukentėjusiajam nepavyks išsikviesti pagalbą, laikydamas rankoje telefoną jis bėgo, kaltinamasis jį vijosi. TELE2 išklotinė patvirtina, kad iš T. K. priklausančio telefono Nr. 67939380 pagalbos Nr. 022 buvo skambinta 2011-03-12 21:36:43, užfiksuota skambučio trukmė 22 s. ir 21:47:18, užfiksuota skambučio trukmė 2 min. 27 s. Tai įrodo, kad jam iš pirmo karto prisiskambinti nepavyko.

Be to, neįvykdyta BK 40 str. 2 d. 3 p. sąlyga, kadangi R. R. tik dalinai apmokėjo Valstybinei ligonių kasai turėtas išlaidas, gydant nukentėjusįjį, kas sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio apmokėjimas nelaikomas žalos atlyginimu. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų ketinęs atlyginti padarytą žalą ar įsipareigojęs tai padaryti. Daroma išvada, jog nesant visų BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepagrįstai. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimo motyvai privalo būti išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu galimas tik nustačius šiame straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Šioje byloje R. R. atžvilgiu negalima taikyti BK 40 str. numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, esant neįvykdytoms BK 40 str. 2 d. 2 p. ir 3 p. sąlygoms, dėl ko skundžiamas nuosprendis naikinamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2011 m. kovo mėn. 12 d., apie 21.30 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini), su koja įspyrė į automobilio kairės pusės ratą ir sparną, tokiu būdu apgadino T. K. priklausantį automobilį „BMW 318“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas 710,88 litų turtinę žalą.

Kaltinamojo R. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Be to, jis tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje panaudojo nukentėjusiojo T. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajam priėjus prie automobilio kumščiu sudavė jam vieną kartą į pilvo sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas veide, muštines žaizdas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairiame delne, dešiniame kelyje, dešinės akies tinklainės atšokimą, tuo sukėlė nukentėjusiajam T. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo R. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d.

Kaltinamasis R. R. kaltę pripažino ir parodė, kad Kaune 2011 m. kovo 12 d. apie 21 val. 30 min., išėjęs į aikštelę iš (duomenys neskelbtini) - to namo, iš karto atsisėdo į savo mašiną, pamatė, kad negali išvažiuoti, užstatytas pravažiavimas. Automobiliu grįžo atgal, pastatė į aikštelę, kad nesusidarytų grūstis ir laukė automobilio savininko. Iš pradžių pajudino ranka, bet signalizacija neįsijungė, tada pajudino ratą, bet pasigirdo tik pyptelėjimas. Nurodo, kad ratą bandė judinti su koja, tačiau nespyrė, o ir nebūtų galėjęs spirti, nes jam kelias išoperuotas, išimtas diskas, klubas padėvėtas, todėl stipraus smūgio suduoti negali. Atėjo automobilio savininkas - T. K., ir paklaustas, kodėl užstatė pravažiavimą, pasiuntė toliau, atsakė „čiuožk“. Įvyko konfliktas. Apgailestauja, kad nesusivaldė ir sudavė T. K. į pilvą. Nukentėjusysis slystelėjo. Paskui norėjo dar kartą duoti į pilvą, nukentėjęs pasilenkė ir jis pataikė į veidą. Nukentėjusysis susiėmė už akies, atsisėdo. R. R. labai išsigando, atsiprašė ir pasiūlė nuvežti į ligoninę ar iškviesti greitąją. Iš karto paskambino sūnui, kad sūnus išeitų. Nukentėjusysis nenorėjo kalbėtis, pasileido bėgti. R. R. jį vijosi, kadangi T. K. buvo sužeistas. Sūnus paskambino policijai. Atvažiavusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad aikštelėje neįmanoma nerasti vietos kur pastatyti automobilį, ten yra daug vietos. Tuo metu net šonuose buvo vietos. Jis matė, kad buvo viena vieta šalia jo ir viena vieta priekyje. Kiek galėjo, iš karto padengė nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Pripažįsta sudavęs du smūgius nukentėjusiajam. Atlygino žalą Ligonių kasai, dėl žalos atlyginimo į nukentėjusįjį kreipėsi jo advokatas, tačiau šis tartis nesutiko. Siūlė sutvarkyti automobilį. Turtinės žalos neginčija, tačiau nesutinka su 60 000 Lt neturtinės žalos ieškiniu. Sutinka padaręs klaidą, reikėjo iš karto skambinti policijai, pareigūnai būtų nubaudę pažeidėją. Įvažiavimas buvo užstatytas įžūliai, todėl jis ir nesusivaldė.

Nukentėjusysis T. K. parodė, kad tą vakarą jis grįžo iš futbolo varžybų, skubėjo namo pasidėti daiktų ir pasiimti raktų, kieme neradęs vietos, paliko prie įvažiavimo į kiemą. Suprato, kad automobilį pastatė ne vietoje, tačiau manė, kad trumpam, kad tai normalu. Namuose užtruko ne daugiau kaip dvi minutes. Grįžęs atgal jis pamatė kaltinamąjį spiriant į nukentėjusiojo automobilį. Sušuko, kad nespardytų automobilio, tuomet R. R. jį sugriebė už rankos, sudavė smūgį, nuo kurio nukentėjusysis pargriuvo. Bandant keltis, gavo dar vieną smūgį. Prarado sąmonę. Kaltinamasis padėjo jam atsikelti. Nukentėjusysis viena akimi nematė, suprato, kad su R. R. susitarti nepavyks. Nusprendė paskambinti policijai ir greitajai medicinos pagalbai. Surinkus numerį, kaltinamasis jam sutrukdė susisiekti su pagalbos tarnyba. T. K. norėjo atsisėsti į automobilį, tačiau buvo varžoma jo judesių laisvė. Kaltinamasis siūlė pinigų, nuvežti į gydymo įstaigą, tačiau to nepadarė, sakė laukti sūnaus. Nukentėjusiajam stipriai kraujavo akis, jis norėjo medikų pagalbos, tačiau į jo norus nebuvo atsižvelgta, priešingai, buvo trukdoma, tuomet jis pasileido bėgti, supratęs, kad jokių veiksmų imtis neketinama. Kaltinamasis jį pasivijo, tačiau paskambinti vis tiek neleido. Medikus iškvietė parduotuvės apsaugos darbuotojas. Skambino draugams, kitas skambutis buvo į policiją. 60 000 Lt neturtinės žalos prašo priteisti, kadangi viena akies operacija kainuoja virš 3000 Lt ir dar neaišku, ar matys. Negali žaisti futbolo, negali užsiimti bet kokiu fiziniu darbu. Patirta žala už apgadintą automobilį sumoje 711 Lt neatlyginta. Kaltinamasis iki šiol siūlo atlyginti patirtą žalą, tačiau nukentėjusysis nesutinka. Nemano, kad konfliktas įvyko dėl jo kaltės. Jeigu ir būtų atsiprašęs kaltinamojo, vis tiek konfliktas būtų kilęs, nes jis artėjo agresyviai.

Liudytojas M. R. parodė, kad tą vakarą jis išlydėjo R. R. iš kiemo ir spėjo grįžti namo, kuomet sulaukė skambučio, skambino tėvas, sakė ateiti į kiemą. Kieme buvo tėvas R. R., nukentėjusysis ir dar vienas kaimynas. Visi stovėjo, kalbėjosi, nukentėjusysis labai blaškėsi. Matėsi, kad jis sužalotas. Tėvas siūlė iškviesti medicinos pagalbą, nuvežti į gydymo įstaigą, tačiau T. K. atsisakė. Ir netrukus nubėgo. Liudytojas liko stovėti kieme, tėvas bandė vytis nubėgusįjį, bet netrukus grįžo. Liudytojas matė, jog nukentėjusiojo automobilis įžūliai buvo užblokavęs įvažiavimą į kiemą, nors kieme laisvų vietų dar buvo. Nebuvo įjungtas automobilio avarinis signalas. Kad nukentėjusysis skambintų policijai ar jam būtų trukdoma, nematė. Jam pabėgus, liudytojas su tėvu paskambino pagalbos tarnybai. Tėvas T. K. vijosi, po to grįžo. Policija atvyko pagal liudytojo iškvietimą.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis matė atvykusius policijos pareigūnus, vieną laisvą vietą kieme, o paties konflikto aplinkybių nematė.

Liudytoja R. R. parodė, kad tą vakarą išbėgusi į kiemą pamatė, kad tiek kairėje pusėje, tiek dešinėje pusėje buvo tuščių vietų, o prie įvažiavimo į kiemą susigrūdimas. Pagalvojo, kad įvyko avarija, priėjo arčiau ir prie pirmos laiptinės pamatė, kad nukentėjusysis rankomis užsidengęs veidą, o R. R. stengiasi jį įtikinti nuvežti į klinikas. Nukentėjusysis išsisukinėjo ir paspruko už namo kampo, o R. R. šaukdamas „palauk, palauk aš tave nuvešiu jį nusivijo“.

Liudytoja J. K. parodė, kad konfliktas įvyko ir anūkas buvo sumuštas dėl mašinos, kadangi ten yra jų kiemas ir anūkas ten visada statydavo savo mašiną. Anūkas jai pasakė, kad jį užpuolė, trenkė į akį ir norėjo atimti mobilųjį telefoną, tačiau jis pabėgo ir paskambino į policiją. Šiuo metu anūkas nebežaidžia futbolo, nes su tokia trauma nebegali žaisti, ankščiau labai dažnai sportuodavo.

Liudytojas N. B. parodė, kad tą vakarą jam paskambino T. K. ir pasakė, kad buvo užpultas prie namų. Aikštelėje tuščių vietų tikrai nebuvo. Nukentėjusiojo automobilis buvo užtvėręs kelią į išvažiavimą. Jis taip pasielgė, kadangi greitai nubėgo iki namų ir ilgai netrukęs būtų važiavęs toliau.

2011-03-12 protokole - pareiškime užfiksuota, kad T. K. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK ir nurodė, kad 2011-03-12, apie 21 val. 30 min. jį sumušė nepažįstamas vyriškis bei apgadino jo automobilį BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl turto sugadinimo patyrė nuostolį (t. 1, b. l. 3).

Fotolentelėse užfiksuotas kiemo vaizdas, nurodytas automobilių išsidėstymas įvykio metu (t. 1, b. l. 170 – 175).

2011-06-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad R. R. savo iniciatyva pateikė dvi nuotraukas, kuriose užfiksuota įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune (t. 1, b. l. 14, 15 – 16).

2011-03-13 apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad apžiūrėtas automobilis BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant automobilio užfiksuotas avalynės pėdsako fragmentas, nufotografuoti automobilio kairės pusės priekinio sparno apgadinimai (t. 1, b. l. 6 - 9, 10 - 13).

2011-03-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad R. R. savo iniciatyva pateikė juodos spalvos sportinius batelius „Ecco“ (t.1, b. l. 17).

2011-04-01 Kauno apskrities VPK KTT specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-641 patvirtina, kad avalynės pėdsakas, nukopijuotas 2011-03-13 įvykio vietoje, yra netinkamas jį palikusio objekto identifikavimui. Sutapimai pagal pėdsako, nukopijuoto 2011-03-13 įvykio vietoje, ir avalynės rašto elementų dydžius ir jų išsidėstymą leidžia teigti, kad avalynės pėdsakas nukopijuotas daktiloskopine plokštele galėjo būti paliktas pateiktais R. R. sportiniais bateliais arba kita panašia avalyne, kuri pagal rūšį ir dydį priskiriama tai pačiai avalynės grupei kaip pateikti tirti sportiniai bateliai (t. 1, b. 1. 22 – 26).

2011-03-14 remonto darbų atlikimo aktas patvirtina, kad T. K. automobiliui padaryti apgadinimai UAB „Autidos servisas“ įvertinti 710,88 litų (t.1, b. l. 35).

Kasos pajamų orderio kvitas, čekiai patvirtina T. K. turėtas išlaidas po traumos (t.1, b. l. 41-43).

2011-03-14 specialisto išvada Nr. G 751/11(02) patvirtina, kad T. K. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, muštines žaizdos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiame delne, dešiniame kelyje, dešinės akies tinklainės atšokimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo gautis dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2011-03-12. Dešinės akies tinklainės atšokimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui, jis neteko 10 procentų bendro darbingumo ir regėjimas dešine akimi liko 0,5 (t.1, b. l. 58 – 59).

TELE2 išklotinė patvirtina, kad iš T. K. priklausančio telefono Nr. 67939380 pagalbos Nr. 022 buvo skambinta 2011-03-12 21:36:43, užfiksuota skambučio trukmė 22 s. ir 21:47:18, užfiksuota skambučio trukmė 2 min. 27 s. (t. 1, b. l. 129).

Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. R. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta, t. y. yra įrodyta, kad jis 2011 m. kovo mėn. 12 d., apie 21.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, tyčia, su koja įspyrė į T. K. priklausančio automobilio kairės pusės ratą ir sparną, tokiu būdu apgadino T. K. priklausantį automobilį „BMW 318“. Turto sugadinimo faktą paties patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, taip pat įrodo 2011-03-13 apžiūros protokolas, fotolentelės - ant automobilio užfiksuotas avalynės pėdsako fragmentas, nufotografuoti automobilio apgadinimai. Specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-641 patvirtina, kad avalynės pėdsakas, nukopijuotas nuo nukentėjusiojo automobilio, galėjo būti paliktas pateiktais R. R. sportiniais bateliais. 2011-03-14 remonto darbų atlikimo aktas patvirtina, kad T. K. priklausančiam automobiliui padaryta 710,88 litų žala, taigi, nukentėjusiajam padaryta tokio pat dydžio turtinė žala. Kaltinamasis R. R. neneigė, jog dėl jo veiksmų buvo sugadintas svetimas turtas. Kaltinamasis R. R. veikė tiesiogine tyčia, tai yra, jis spardydamas į automobilio sparną suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl vadovaujantis aukščiau paminėtų įrodymų visuma konstatuojama, jog jis yra kaltas dėl BK 187 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymo ir už tai turi atsakyti.

Tai pat aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog yra įrodyta, kad jis 2011 m. kovo mėn. 12 d., apie 21.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, tyčia sudavė nukentėjusiajam T. K. ne mažiau trijų smūgių į veidą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo T. K. sveikatą. Jo kaltę padarius šį nusikaltimą pagrindžia paties kaltinamojo R. R. prisipažinimas, nukentėjusiojo T. K. parodymai, specialisto išvadoms ir kiti aukščiau paminėti įrodymai. T. K. sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada – kaltinamasis nukentėjusiajam padarė dešinės akies tinklainės atšokimą ir šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktas). Nėra pagrindo netikėti liudytojų J. K. ir N. B. parodymais, kurie patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog kieme prie namų jis buvo užpultas ir sumuštas. Kaltinamasis prisipažino nesunkiai sutrikdęs T. K. sveikatą, suduodamas du smūgius, vieną – į pilvą, kitą – į veido sritį. Kaltinamasis R. R. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia. Dėl šios veikos kvalifikavimo pagal LR BK 138 str. 1 d. yra pasisakyta šiame nuosprendyje anksčiau. Visu paminėtu remiantis konstatuojama, jog kaltinamasis yra kaltas dėl BK 138 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymo ir už tai turi atsakyti.

Byloje nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors pats R. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 138 str. 1 d. padarymo prisipažįsta, tačiau tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, tai lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį kaltinamasis įnešė indėlį savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą, kad būtų priimtas teisingas sprendimas. Tiriamu atveju kaltinamasis aplinkybes apie įvykdytą nusikalstamą veiką atskleidė tik atvykus policijos pareigūnams, tai yra, jis nesiėmė aktyvių veiksmų kilusiam konfliktui išaiškinti nuo pat pradžių, nesikreipė į policiją dėl užstatyto įvažiavimo į kiemą, nuslėpė ir iškraipė nusikaltimų faktines aplinkybes, tai yra, trukdymą nukentėjusiajam išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, sužalojimo padarymo aplinkybes, todėl tokie jo veiksmai negali būti laikomi atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.

Prisipažinimo ir gailėjimosi kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima pripažinti ir nusikalstamos veikos dėl svetimo turto sugadinimo epizode. Kaltinamasis nuo pat pradžių neigė spyręs į T. K. automobilį, teigė, kad jis tik įrėmė koją į automobilio ratą, nors iš byloje pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad padaryti žymūs apgadinimai kairės pusės priekinio sparno srityje, kurie nebūtų galėję susidaryti, koją įrėmus į automobilio ratą. Taigi, ir šiame epizode prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi negalima vertinti R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal susiformavusią teismų praktiką, prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką, kaip vienam iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės turinio elementui, keliami trys reikalavimai: savanoriškumas, prisipažinimas laiku bei prisipažinimo išsamumas. Svarbu yra tai, kad prisipažinimas būtų savanoriškas ir apie padarytą nusikaltimą teisėsaugos institucijos dar neturėtų tikrų žinių. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo iš esmės yra psichinis procesas, pasireiškiantis kaltininko vidiniais išgyvenimais, jo požiūriu į padarytą nusikaltimą. Tuo tarpu šioje byloje kaltinamasis nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė, savo aktyviais veiksmais nepadėjo nukentėjusiajam, priešingai, visaip stengėsi kaltę perkelti jam dėl ne vietoje pastatyto automobilio. Nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pripažįstamas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tokių veiksmų R. R. šioje byloje nesiėmė.

Jokių kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Kaltininkas savo noru padarytos žalos neatlygino, jos nepašalino, todėl ir BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra.

Sprendžiamas R. R. skirtinos bausmės klausimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. reglamentuojamus bausmių skyrimo pagrindus. Įvertinus tai, kad R. R. tyčiniais veiksmais įvykdė du nesunkius nusikaltimus, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos kabineto įskaitoje ar priklausomybės ligų centre neregistruotas, ir tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, manytina, jog bausmės tikslai R. R. bus pasiekti paskyrus BK 138 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis nustatomas atitinkamai pagal šių straipsnių sankcijas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, ir tai, kad kaltinamojo elgesį išprovokavo ir nukentėjusiojo veiksmai, nukentėjusiajam iš R. R. priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagrįstai atstovas advokatas skundžiasi dėl to, jog šioje byloje neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, kadangi neturtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam T. K. priteisė per mažą sumą. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama tuo, jog neturtinės žalos dydis yra fakto nustatymo klausimas, todėl apygardos teismas šiuo atveju tikrina tai, ar teismas, priimdamas sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos, tinkamai taikė įstatymus, reglamentuojančius neturtinės žalos dydžio nustatymą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nors ir įvertino visus būtinus kriterijus, tačiau kolegijos manymu, nukentėjusiajam turi būti priteista didesnė suma neturtinės žalos atlyginimo, nei apylinkės teismo priteistoji. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Įvertinus tai, kad T. K. patyrė dvi akies operacijas (teismo nuosprendyje nurodyta tik viena), sužalota akimi prarado 50 procentų regėjimo (t. 1, b. l. 59), ir tai yra liekamosios pasekmės - jis negali užsiimti jokiu sportu, negali naktį vairuoti automobilio, dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Atsižvelgtina į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir į tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, ir spręstina, jog T. K. neturtinės žalos tikslinga priteisti didesnę sumą nei apylinkės teismo priteista, ir tai atitiks tiek nusikalstama veika sukeltas pasekmes, tiek ir kaltinamojo turtinę padėtį.

Iš R. R. priteistina ir 2758,33 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. K. naudai.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš kaltinamojo nepriteisė T. K. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir priteistinos iš R. R. nukentėjusiojo naudai. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai dėl 1000 Lt ir 2000 Lt advokato išlaidų (t. 1, b. l. 166; t. 2., b. l. 45), todėl iš kaltinamojo priteistina 3000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendį, kuriuo R. R. atleistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą ir be užstato 1 (vieneriems) metams perduotas V. B., ir kuriuo baudžiamoji byla R. R. atžvilgiu nutraukta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę R. R. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 d., 4 d., 6 d. 1 p., 2 p., paskirti R. R. įpareigojimus - būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iki 2013 metų rugsėjo 30 d.

R. R. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiojo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2758,33 (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 33 cnt) Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš R. R. priteisti nukentėjusiojo T. K. naudai 3000 Lt (tris tūkstančius litų) advokato išlaidoms apmokėti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1052,03 (vieną tūkstantį penkiasdešimt du litus 03 ct) Lt išlaidų nukentėjusiosios T. K. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, naudai.