Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas B. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 855 Eur turtinės žalos. Pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P7286493516 surašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas S. K. už tai, kad pareiškėjas neva 2016 m. rugsėjo 18 d. 7,00 val. (duomenys neskelbtini) kieme vairuodamas transporto priemonę – automobilį Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo tarp iš šono iki stovėjusios transporto priemonės Toyota Corolla Versus, v/n (duomenys neskelbtini) ir ją kliudė, bei apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Vairuojamam automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais pareiškėjas neva pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 219.1, 222, 226 punktų reikalavimus, t. y. neva padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino, neigė eismo įvykio padarymą. Pareiškėjo užsakymu buvo atliktas automobilių trasologinis tyrimas dėl 2016 m. rugsėjo 18 d. įvykio bei pateikta 2016 m. lapkričio 4 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad automobilio Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinėmis durelių, užpakalinio rato arkos bei užpakalinio bamperio kairės pusės sugadinimai yra nesuderinami su automobilio Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio dešiniojo kampo sugadinimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie automobiliai turėjo betarpišką tarpusavio kontaktą. Pareiškėjas už teisines paslaugas iš viso sumokėjo 605Eur, už specialisto išvadą – 250 Eur. Pabrėžė, kad įvertinęs byloje surinktus įrodymus, specialisto išvadą, Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų pagrindžiančių, jog pareiškėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straispnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu Kauno apylinkės teismas nutarė pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties. Mano, kad kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju neįrodė, kad pareigūnai, tyrę administracinės teisės pažeidimo bylą savo neteisėtais veiksmais pažeidė teisės aktus ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus. Vien tas faktas, kad Kauno apylinkėss teismas nutraukė administracinės teisės pažeidimo bylą nesant pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų pagrindžiančių, jog pareiškėjas padarė administracinės teisės pažeidimus, nepreziumuoja administracinės teisės bylą tyrusių pareigūnų kaltės dėl neteisėtai ar aplaidžiai atliktų veiksmų.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo B. P. prašomos priteisti turtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįstai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, atlyginimo.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas nustačius neteisėtus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildino pirmiausiai iš to, kad Kauno AVPK pareigūnas S. K., nepagrįstai pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 26 d. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P7286493516 už KET 9, 126, 219.1, 222, 226 punktų reikalavimų pažeidimus, apkaltino jį padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 18 d. 7.00 val. Kauno m. L. Ivinskio g. 78 kieme vairuodamas transporto priemonę – automobilį Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo tarp iš šono iki stovėjusios transporto priemonės Toyota Corolla Versus, v/n (duomenys neskelbtini) ir ją kliudė, bei apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Vairuojamam automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra (b. l. 1-2, byla Nr. A2.6.-8251-540/2016).

Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų pagrindžiančių, jog pareiškėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straispnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu Kauno apylinkės teismas nutarė pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties (b. l. 107-113, byla Nr. A2.6.-8251-540/2016).

Pareiškėjas už teisines paslaugas advokato pagalbai iš viso sumokėjo 605Eur, už specialisto išvadą, kad automobilio Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinėmis durelių, užpakalinio rato arkos bei užpakalinio bamperio kairės pusės sugadinimai yra nesuderinami su automobilio Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio dešiniojo kampo sugadinimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie automobiliai turėjo betarpišką tarpusavio kontaktą, 250Eur (b. l. 63-69, 76-83, 96-97, byla Nr. A2.6.-8251-540/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno AVPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad neteisėti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi POLICIJOS PATRULIŲ VEIKLOS INSTRUKCIJOS, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-67347 47 ir 49 punktų reikalavimų, kurie reglamentuoja, jog policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku; iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta. Patruliui dirbant su PPV moduliu, informacija iš įvykio vietos, tarnybinis pranešimas, pareiškimas budėtojui pateikiami naudojantis PPV modulio funkcionalumu.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 17.15 val., buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas pastebėjo, kad yra apgadintas jo automobilio galinis bamperis. Automobilis stovėjo namo kieme. Policijos patruliams nuvykus nurodytu adresu, G. V. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 10.00 val., atėjęs prie savo automobilio Toyota Corola Versus, v/n (duomenys neskelbtini), pastebėjo apgadintą dešinės pusės galinį bamperį, ant kurio matėsi galimai valymo (plovimo) žymės, norint pašalinti po apgadinimo likusius kitos transporto priemonės dažus. G. V. teigė, kad įtaria kaimyno vairuojamą baltos spalvos Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini), nes kieme daugiau automobilių nestatoma. Apžiūrėjus pranešėjo automobilį, matėsi galimai valymo (plovimo) žymės, taip pat, ant šalia stovėjusio automobilio Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini), kuris, kaip teigė pranešėjas, buvo perstatytas, kairės pusės galinių durų matėsi taip pat valymo (plovimo) žymės. Tiriant eismo įvykį, buvo nustatyta, kad automobiliu Toyota Previa naudojasi ir jį vairuoja tik savininkas B. P., kuris neigė dalyvavęs eismo įvykyje ir apgadinęs kaimyno automobilį Toyota Verso. Papildomai 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo nuvykta į eismo įvykio vietą, kur papildomai apžiūrėti abiejų automobilių susidūrimo vietos ir likę pėdsakai. Ant automobilio Toyota Previa užpakalinių kairės pusės durelių jau nesimatė tamsios spalvos dažų pėdsakų, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad kairės pusės užpakalinės durelės ir rato arka poliruota vietomis iki metalo, kuris blizga ir nepažeistas korozijos, o kitose automobilio vietose, kur matosi dažų pažeidimai iki skardos, paveikta korozijos (foto lentelė Nr. 4; 5; 6). Nukentėjusysis taip pat atkreipė dėmesį, kad automobilio Toyota Previa dar labiau nuvalytos kairės pusės durelės nei buvo 2016 m. rugsėjo 18 d. Ant automobilio Toyota Verso užpakalinio bamperio dešinio kampo matėsi ne tik vertikalūs įbrėžimai pažeidžiant dažų sluoksnį, bet ir suraižyti dažai įvairiomis kryptimis su baltos spalvos dažų liekanomis. Baltos spalvos dažų pėdsakų galėjo likti nuo automobilio Toyota Previa, kuris baltos spalvos, tačiau apibraižymai ant užpakalinio bamperio įvairiomis kryptimis galėjo likti nuo poliravimo ir galimai prieš tai su tomis pačiomis priemonėmis buvo poliruotas automobilio Toyota Previa baltos spalvos. Įvykio vieta su nuolydžiu ir nuolydis didėja nuo vidurio aikštelės, todėl matuojant automobilių apgadinimų aukščius nuo važiuojamosios dalies ne įvykio vietoje, gali būti didesnė paklaida ir gali ne visai atitikti, kadangi automobiliui Toyota Previa neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir galimai netvarkingas techniškai, todėl privažiuoti prie kito automobilio į nurodytą įvykio vietą negalėjo, tačiau apgadinimų pločiai ir pobūdis atitiko abiejų automobilių apgadinimams. Vertinant įvykio vietą ir automobilių apgadinimų pobūdį, techniškai sutampa, kad automobilis Toyota Previa pravažiuodamas kliudė stovėjusį automobilį Toyota Verso ir jį apgadinimo (b. l. 107-113, byla Nr. A2.6.-8251-540/2016).

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas S. K. nurodė, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui surašė po to, kai 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą, kur papildomai apžiūrėjo abiejų automobilių susidūrimo vietas ir likusius pėdsakus. Liudytojas buvo įsitikinęs, kad vertinant įvykio vietą ir automobilių apgadinimų pobūdį, techniškai sutapo, kad automobilis Toyota Previa pravažiuodamas kliudė stovėjusį automobilį Toyota Verso ir jį apgadinimo. Liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad lyginant eismo įvykio dieną padarytas foto nuotraukas ir papildomą apžiūrą nustatė, kad pareiškėjui priklausantis automobilis buvo poliruojamas, kas reiškė, jog pareiškėjas galimai bandė slėpti automobilių susidūrimo pėdsakus.

Liudytojo S. K. parodymai ir faktinė medžiaga apie tai, kad į įvykio vietą atvykę patruliai įvykio vietą nufotografavo, nubraižė eismo įvykio schemą, paėmė nukentėjusio asmens paaiškinimą, o inspektorius S. K. papildomai nuvyko į eismo įvykio vietą, įvykio vietą nufotografavo, išmatavo, lygino eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus, surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą ir išsamų tarnybinį pranešimą, paėmė pareiškėjo paaiškinimą (b. l. 2-8, 13-19, 30, byla Nr. A2.6.-8251-540/2016), rodo, kad policijos pareigūnai elgėsi taip, kaip numatyta POLICIJOS PATRULIŲ VEIKLOS INSTRUKCIJOS, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-67347 47 ir 49 punktuose.

Administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma bei pirminių faktinių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareigūnas S. K. pagrįstai surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 18 d. 7,00 val. (duomenys neskelbtini) kieme vairuodamas transporto priemonę – automobilį Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini), galbūt pažeidė KET ir taip padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straispnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismas atmeta pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pareigūnas S. K. nesiaiškino pareiškėjo ir autoįvykyje tariamai nukentėjusių asmenų nuolatinio konfliktavimo priežasčių, nepagrįstus ir besikartojančius nukentėjusių asmenų skundus pareiškėjo atžvilgiu nesiejo su jų pranešimu apie apgadintą automobilį (b. l. 8, byla Nr. A2.6.-8251-540/2016), nes objektyvių duomenų apie pareiškėjo ir nukentėjusių asmenų konfliktus iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo nebuvo pateikta. Tokius duomenis pareiškėjas pateikė kartus su 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu (b. l. 32-45, byla Nr. A2.6.-8251-540/2016). Be to, teismo posėdžio metu nebuvo pateikta jokių kitokių duomenų, kurie pagrįstų tai, kad policijos pareigūnai nesilaikė POLICIJOS PATRULIŲ VEIKLOS INSTRUKCIJOS, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-67347 47 ir 49 punktų reikalavimų.

Teismo vertinimu, administracinėje byloje pagal surinktus įrodymus nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. ATPK 257 straipsnyje pasisakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Byloje nenustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl konstatuojamas neteisėtų veiksmų nebuvimas.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjai atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjai žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą priteisti visas šioje byloje turėtas išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo B. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.