Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-09-15 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį - 5 paroms arešto, pagal BK 144 straipsnį - 20 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta 25 parų areštas; 2) 2010-03-05 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 3) 2010-07-21 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 63 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-03-05 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta - 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo su 160 litų konfiskavimu, pritaikius BK 75 straipsnį atidedant paskirtos bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams; 2012-02-07 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. 2016 m. birželio 19 d., apie 19 val. viešoje vietoje, kelyje nuo Degutinės kaimo link Skarbūdžio kaimo, Degutinės kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, dėl menkavertės priežasties tyčia smogė ne mažiau vieną kartą J. B. į veidą, šiam nuo smūgio griuvus ant žemės pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas, po to paėmęs J. B. dviratį tyčia spyrė į jo galinį ratą jį sulankstydamas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuvyko į J. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur viešoje vietoje - įvažiavime į sodybą, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia keletą kartų rankomis smūgiavo J. B. į veidą, šiam pargriuvus jam keletą kartų įspyrė, pastūmė J. B. ginti bandžiusią jo žmoną R. B., po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur viešoje vietoje - Liepų gatvėje, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, dėl menkavertės priežasties tyčia smogė nei mažiau vieną kartą B. B. į veidą, šiam nuo smūgio pargriuvus sudavė dar keletą smūgių į įvairias kūno vietas, po to eidamas link automobilio, viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje pamatęs A. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, dėl menkavertės priežasties tyčia smogė kumščiu A. S. į galvą, šiam pargriuvus spardė jį į įvairias kūno vietas, bei tyčia mesdamas į žemę sudaužė du A. S. turėtus mobiliojo ryšio telefonus, taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, J. B., B. B. ir A. S. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamajam R. Ž. pranešus apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-06-19 apie 19 val. kartu su S. V. ir A. K. važiavo jo automobiliu „VW Passat“ nuo Degutinės kaimo link Skarbūdžio kaimo ir kelyje sutiko šlitinėjantį dviratininką, kuris besiblaškydamas po kelią trukdė saugiai jį aplenkti. Jie sustojo ir jis dviratininkui pasakė, kad geriau jis dviratį tegul vedasi, pasiūlė jam užsidėti liemenę. Jis davė liemenę dviratininkui, tačiau šis jos neėmė, labai supyko, pradėjo ant jo šaukti. Tuo metu jis jau buvo gerokai išgėręs, dviratininkas taip pat. Kai viskas vyko toliau jis gerai neprisimena, atsimena, tik tiek, kad tas vyriškis jam smūgiavo kumščiu ar delnu į veidą. Tada jis smūgiavo tam vyriškiui atgal kumščiu į veidą ir šis griuvo kartu su dviračiu. Po to jis sėdo į automobilį ir jie nuvažiavo į Skarbūdžio kaimą, kur pabuvę 10-15 minučių važiavo atgal ir toje pačioje vietoje kur kilo konfliktas su dviratininku, pamatė stovintį tą patį dviratininką ir dar vieną asmenį, kurie rankose laikė apie 2 m ilgio pagalius. J. A. liepė nestoti, lėtai pro tuos asmenis važiuoti. Tuo metu jie abu pagaliais smūgiavo į automobilį, skilo priekinis stiklas. Jie nestodami nuvažiavo į Paluobius, kur prie prūdo sustojus apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad dar sulenktas kairės pusės priekinis sparnas. Jam padaryta apie 100 Eur turtinė žala. Tada jis nutarė važiuoti išsiaiškinti kas tie jo automobilį apgadinę asmenys. Jis paskambino kažkuriam iš T. ir išsiaiškino, kad tai galėjo būti broliai Jonas ir B. B.. Tada jie visi nuvažiavo į Skarbūdžio kaimą prie J. B. sodybos. Sustojus įvažiavime į sodybą Auksė ir Simas liko automobilyje, o jis vienas nuėjo į sodybą, kur pradėjo rinktis žmonės, tarp jų buvo ir J. B.. Jis juos pasikvietė artyn prie automobilio, kad apžiūrėtų apgadinimus, klausė kas jam atlygins žalą, tačiau visi tik šaukė. Besiginčijant jis supykęs smūgiavo J. B. į veidą. Jis matė, kad šio konflikto metu prie visų buvo ir S. V., tačiau kada jis išlipo iš automobilio, ar kam nors smūgiavo jis nematė. J. B. žmona paleido šunį, kuris jam įkando į dešinės kojos blauzdą. Tada jis pamatęs, kad susikalbėti nepavyks, išvažiavo link Degutinės. Sugalvojo užsukti pasikalbėti su B. B., sustojo prie jo namų esančioje aikštelėje ir tuo metu dviračiu atvažiavo B. B.. Jis paklausė kas jam mokės už pagadintą automobilį. B. B. jį iškeikė, todėl jis smogė keletą kartų į galvą. Eidamas link automobilio jis pamatė netoliese stovinti A. S., kuris buvo skolingas pinigų, kurių seniai negražino ir dar vieną jam nepažįstamą asmenį. Tada jis būdamas piktas ant Antano prie jo priėjo ir nieko nesakęs smūgiavo jam į veidą, nuo smūgio šis griuvo ant žemės ir jis jam dar keletą kartų įspyrė, kur pataikė nematė. Po to jie išvažiavo ir važiuojant link Barzdų juos sustabdė policijos pareigūnai. Šiuo metu jis jau susitaikė su A. S., atsiprašė ir B. B., o J. B. atsisakė su juo susitikti ir kalbėtis. Pati konflikto pradžia kilo visiškai netikėtai, jam norint sudrausminti girtą dviratininką, o po to jau nukentėjus jam jis vyko aiškintis dėl apgadinto automobilio ir pasielgė netinkamai, o A. S. sumušė būdamas labai įpykęs, nes skaudėjo šuns įkastą koją, buvo labai susinervinęs. Dabar jis supranta, kad elgėsi netinkamai, dėl to labai gailisi. Šiuo metu ji susitaikė su nukentėjusiais, atlygino jiems padarytą žalą, taip pat sumokėjo jų gydymo išlaidas. Jis neturi jokių pretenzijų B. ir dėl jo apgadinto automobilio, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes viskas kas įvyko yra jo ir asmenų su kurais jis konfliktavo tarpusavio reikalas, asmeninis konfliktas (b. l. 118-119, 122-123, 125).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Ž. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita bylos medžiaga:

- nukentėjusiojo J. B. parodymai, kuriuose nurodė, kad 2016-06-19, apie 19 val. jis būdamas stipriai girtas, dviračiu važiavo iš savo mamos namų, Degutinės kaime į savo namus (duomenys neskelbtini). Važiuojant žvyrkeliu, jis gal susimėtė kelyje ir dėl to sudarė kliūtį paskui jį važiavusiam automobiliui, nes tas automobilis sustojo prie jo ir kažkuris iš automobilyje buvusių asmenų jam kažką pasakė. Jis jam liepė atsiknisti. Tada vienas iš tų asmenų, dabar žino, kad tai buvo R. Ž., išlipo iš automobilio ir priėjęs prie jo ir sumušė, sulankstė dviračio ratą. Pamatęs, kad dviračiu važiuoti neis jis paskambino savo broliui Broniui, kuris atvažiavo dviračiu. Jie pamatė tą patį automobilį ir pasiėmė pagalį ir stabdė, bet jis nestojo, todėl jis lazda vieną kartą smūgiavo į automobilio variklio dangtį. Grįžo namo ir po pusvalandžio atvažiavo tas pats automobilis. Ką jis kalbėjosi su R. Ž. neprisimena, atsimena, kad Ž. jam smūgiavo kumščiu į veidą. Kiek jis atsimena, tai jį mušė tik R. Ž., o kad būtų mušęs ir S. V. jis neprisimena. Dėl patirtų sužalojimų jis jokių gydymo išlaidų neturėjo. Šiuo metu jis susitaikė su R. Ž., jam jokių pretenzijų neturi, taip pat neturi pretenzijų ir S. V., jam padaryta žala yra atlyginta, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes tai kas įvyko buvo jo ir R. Ž. asmeninis tarpusavio konfliktas, dėl kurio iš dalies yra kaltas ir jis pats (b. l. 50,52, 54);

- nukentėjusiosios R. B. parodymai, kuriuose ji davė analogiškus J. B. parodymams, kad ji konflikto metu bandė sulaikyti R. Ž., su juo kartu griuvo, sužalota nebuvo, ji patyrė išgąsti ir stresą. Civilinio ieškinio byloje ji nereiškia (b. l. 73-74, 76);

- nukentėjusiosios A. B. parodymai, kuriuose ji davė analogiškus J. B. parodymams, kad ji šio įvykio metu fiziškai nenukentėjo, tačiau labai išsigando, patyrė stresą (b. l. 80);

- nukentėjusiojo B. B. parodymai, kuriuose nurodė, kad 2016 m. birželio 19 d., po pietų, tikslios valandos neprisimena, jam paskambino brolis J. B., kuris pasakė, kad jį sumušė, sulaužytas jo dviratis ir jis negali parvažiuoti. Jis nuvažiavo pas brolį. Pamatė atvažiuojant automobilį, kurio kaip sakė brolis, važiavo jį sumušę asmenys. Tada brolis pasiėmė pagalį ir laukė atvažiuojančio automobilio. Automobilio nei jis nei brolis nestabdė, brolis vieną kartą smūgiavo lazda į variklio dangtį ir tas automobilis nuvažiavo nesustodamas. Po to parvažiavęs į namus jis ėjo pas savo draugą ir netoli namų iš automobilio išlipo R. Ž. ir nieko nesakęs smūgiavo jam kumščiu į veidą. Jis atsimena, kad jam smūgiavo tik R. Ž.. Po to kai atgavo sąmonę, prie jo nieko nebuvo, jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išvežė į ligoninę, kur apžiūrėjo ir išleido į namus, daugiau jis į medikus nesikreipė. Šiuo metu jis susitaikė su R. Ž., pretenzijų jam neturi, taip pat neturi pretenzijų ir S. V., jam padaryta žala yra atlyginta, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes tai kas įvyko buvo jo ir R. Ž. asmeninis tarpusavio konfliktas (b. l. 64, 66, 68);

- nukentėjusiojo A. S. parodymai, kuriuose nurodė, kad 2016-06-19 apie 21.00 jis atvažiavo į Degutinės kaimą pas savo draugą L. T., kurio laukė prie buvusios Degutinės mokyklos esančioje stovėjimo aikštelėje, Degutinės kaime, Liepų gatvėje. Jam laukiant prie jo privažiavo jo draugas M. T., su kuriuo besikalbant prie jo priėjo asmuo, vadinamas „Ž“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris iš karto trenkė jam kumščiu kelis smūgius į galvą, jis pargriuvo, tada tas pats „Ž.“ kumščiu dar kelis kartus trenkė jam į galvą, po to dar kelis kartus spyrė jam į galvą. Po to sudaužė du jo telefonus. Padarė 50 eurų turtinę žalą. Mano, kad „Ž.“ jį sumušė dėl to, kad jis jam skolingas 50 eurų apie mėnesį laiko. R. Ž. dėl padaryto sužalojimo jis pretenzijų neturi, nes šis jo atsiprašė ir jie susitaikė, civilinio ieškinio jis nereiškia, prašo tyrimą dėl jo sužalojimo nutraukti (b. l. 85-86, 88);

- liudytojos A. K. parodymai, kuriuose ji davė analogiškus įtariamojo R. Ž. parodymams. Ji nurodė, kad 2016 m. birželio mėnesio antroje pusėje, tikslios dienos neprisimena, važiavo su R. Ž. ir S. V. į Degutinę. Ji vairavo. Sutiko neblaivų dviratininką, kuriam R. norėjo padovanoti liemenę, nes šis jos nedėvėjo. Jie susipyko ir tas vyras R. sudavė į veidą, tada R. jį sumušė. Jie nuvažiavo, o kai grįžo, toje vietoje buvo du asmenys su pagaliais ir smogdami apgadino automobilį. Vėliau važiavo aiškintis dėl automobilio apgadinimo. Ji iš automobilio nelipo. Prasidėjus muštynėms Simas nubėgo skirti (b. l. 107);

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 225/2016(10), kurioje nustatyta, kad J. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 23);

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. G228/2016 (10), kurioje nustatyta, kad B. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27);

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. G227/2016 (10), kurioje nustatyta, kad A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31);

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. G226/2016 (10), kurioje nustatyta, kad R. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 235);

- blaivumo testas Nr. 1319, kuriame nustatyta, kad J. B. 2016-06-20 8.53 val. buvo neblaivus - 2,97 promilės (b. l. 48);

- blaivumo testas Nr. 1329, kuriame nustatyta, kad B. B. 2016-06-20 17.23 val. buvo neblaivus - 3,05 promilės (b. l. 58);

- blaivumo testas Nr. 487, kuriame nustatyta, kad R. Ž. 2016-06-19 22.02 val. buvo neblaivus - 1,96 promilės (b. l. 112).

R. Ž. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, smogė ne mažiau vieną kartą J. B. į veidą, jį spardė į įvairias kūno vietas, spyrė į J. B. dviračio galinį ratą ir jį sulankstė, taip pat tyčia keletą kartų rankomis smūgiavo J. B. į veidą, pastūmė jo žmoną R. B., taip pat smogė nei mažiau vieną kartą B. B. į veidą, sudavė dar keletą smūgių į įvairias kūno vietas bei tyčia smogė kumščiu A. S. į galvą, spardė jį į įvairias kūno vietas bei tyčia mesdamas į žemę sudaužė du A. S. turėtus mobiliojo ryšio telefonus, taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, J. B., B. B. ir A. S. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad R. Ž. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą bei savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis R. Ž. gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Prokuroras savo pareiškime prašo pripažinti R. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL baudą bei taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

Kaltinamasis R. Ž. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti 20 MGL baudą ir prašo teismo baudos mokėjimą išdėstyti per 1 (vienerius) metus (b. l. 166-168).

Skiriant kaltinamajam R. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties; į atsiradusias pasekmes – trims asmenims buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į pavartoto fizinio smurto pobūdį, į kaltinamojo asmenybę - nedirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitai nepriklauso, teistas, administracine tvarka septynis kartus baustas už įvairių teisės pažeidimų padarymą, pinigines baudas sumokėjęs, į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys yra atlygintas, į kaltinamojo atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – piniginė bauda, yra tinkamai parinkta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikalimą, teismas mano, kad kaltinamajam papildomai būtina paskirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas mano, kad tokia bausmė yra tinkamai parinkta, nes tai visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas pažymi, kad BK 42 straipsnyje nurodyta, kad bauda yra viena iš bausmių rūšių, skiriamų padariusiam nusikaltimą asmeniui. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau _ BVK) 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti skiriamos baudos, į tai, kad R. Ž. prašo baudos mokėjimą išdėstyti per vienerius metus, yra nedirbantis, į jo turtinę padėtį, į skiriamos baudos dydį, nustato, kad sumokėti skiriamą baudą R. Ž. turi per 1 (vienerių) metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam R. Ž. 2016 m. rugpjūčio 31 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126). Kardomoji priemonė paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje paskirti 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą bei paskirti Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nurodyti R. Ž., kad bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, o įmokos sumokėjimą patvirtinantį kvitą pristatyti į Šakių rajono apylinkės teismo raštinę (Bažnyčios g. 6, Šakiai).

Išaiškinti R. Ž., kad nesumokėjus baudos per nustatytą laikotarpį ir nepateikus įmokų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų teismui, bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnis).

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas R. Ž. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti šią kardomąją priemonę.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.