Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. U. ir jos gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 130 MGL dydžio ( 4895,80 eurų) bauda.

Į bausmės laiką E. U. įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2017 m. spalio 27 d. 18.18 val., iki 2017-10-28 14.20 val., laikant, kad E. U. yra sumokėjusi 2 MGL dydžio baudos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu E. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017-10-28.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, E. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį – „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš E. U. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistos proceso išlaidos už automobilio laikymą nuo 2017-10-27 iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 0,70 eurų už parą ir 20 eurų už šios transporto priemonės nugabenimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. U. ir jos gynėjo Jurijaus Malinino apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad E. U. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,95 promilių etilo alkoholio, ir tokiu būdu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka apeliacinį skundą pateikę nuteistoji E. U. ir jos gynėjas, prašydami E. U. išteisinti.

Dėl E. U. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį

12. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

13. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms daryti.

14. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

15. BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

16. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistosios E. U. parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų P. G. ir A. K. parodymais, liudytojų P. T., A. U. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

17. Liudytojų P. T., A. U. parodymai patvirtina, kad automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo E. U., be to, pati E. U. pripažino vairavusi automobilį ir įvažiavusi į griovį, t. y. sukėlusi eismo įvykį. Kaip matyti iš nuteistosios parodymų, ji pripažįsta ir tai, kad atvykus policijos pareigūnams ji buvo neblaivi. Kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų parodymai, alkotesteriu nustatyti duomenys, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuoti duomenys, specialisto išvada Nr. T-A 11223/2017 (01), taip pat patvirtina E. U. neblaivumą.

18. Nuteistoji E. U. tvirtina alkoholį vartojusi jau po sukelto eismo įvykio, ir tokiu būdu neigia vairavusi būdama neblaivi. Pažymėtina, kad nuteistosios versiją, kad jai nustatytą girtumo laipsnį (daugiau kaip 2, 5 promilės) sukėlė jau po eismo įvykio išgertas alkoholis, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, pati E. U. pripažino, kad įvykio dieną per pietus išgėrė 100-150 ml brendžio (1 t., 81 b. l.).

19. P. T. apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnams 2017 m. spalio 27 d. apie 16.24 val. (1 t., b. l. 1-2, 9-10). Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 16.39 val. (per 9 min. nuo gauto iškvietimo perdavimo) (1 t., b. l. 9). 16.47 val. pareigūnai nustatė 2,52 prom. E. U. neblaivumą. Taigi, nuo 16.24 val., kai E. U. dar buvo automobilyje, iki girtumo nustatymo praėjo tik 23 minutės, todėl mažai tikėtina, kad per tiek laiko ji galėjo išgerti tiek alkoholio, kad alkoholio koncentracija jos kraujyje pasiektų 2,52 prom. Be to, iš A. U., S. U. ir policijos pareigūnų parodymų matyti, kad A. U. buvo grįžęs į namus daug anksčiau nei į namus atėję policijos pareigūnai patikrino E. U. girtumą, tačiau nei A. U., nei policijos pareigūnai ne tik nematė E. U. geriant alkoholį, bet ir nematė jokių gėrimo požymių (nematė butelio, taurelės ir pan.). Visuma šių aplinkybių paneigia E. U. versiją, kad jos girtumą sukėlė jau po jos sukelto eismo įvykio išgertas alkoholis. Be to, liudytojas P. T. parodė, kad į griovį nuvažiavusio automobilio vairuotojo vietoje sėdinčios E. U. elgesys jam atrodė neadekvatus (pamanė, kad ji išgėrusi).

20. Taigi, visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad nuteistoji E. U. vairuodama transporto priemonę jau buvo neblaivi.

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti tikslią alkoholio koncentraciją E. U. kraujyje, nes atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tuomet, kai etilo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės. Kaip anksčiau minėta, ištirti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad etilo alkoholio koncentracija E. U. kraujyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo daugiau negu 1,5 promilės, todėl, įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad E. U., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas.

Dėl bausmės skyrimo

22. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

23. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde E. U. ir jos gynėjas neskundžia E. U. paskirtos bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių, todėl apygardos teismas šių klausimų detaliau neaptaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajai E. U. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas, tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininkės asmenybę apibūdinančias, aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. U. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių (BK 59-60 straipsniai) aplinkybių nenustatyta. E. U. teisiama pirmą karta (1 t., b. l. 61), bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, t. y. greičio viršijimą (1 t., b. l. 66), yra ištekėjusi (1 t., b. l. 63), dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje vyresniąja specialiste (1 t., b. l. 64, 70). 2017 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) pateiktoje E. U. charakteristikoje nurodyta, kad ji charakterizuojama teigiamai, tačiau 2016 m. gegužės 26 d. dėl darbo drausmės pažeidimo E. U. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 70-73). Nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajai E. U. už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Apygardos teismo nuomone, nuteistajai E. U. paskirtos baudos dydis analizuojamu atveju visiškai atitinka bausmės skyrimo pagrindus, paskirta bausmė nėra per daug švelni ar griežta.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios E. U. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. U. vairavo automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,95 promilės etilo alkoholio. Taigi neginčytina, kad E. U. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Renault Megane“, kuris nuosavybės teise priklauso jai pačiai (b. l. 16). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė – automobilis „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo buvo konfiskuotas pagrįstai.

Dėl procesinių pažeidimų atliekant ikiteisminį tyrimą

25. Apeliacinio skundo argumentas, kad A. K. ir P. G. įvykio dieną E. U. namuose neteisėtai atliko jos namuose procesinį veiksmą – kratą, yra nepagrįstas ir atmestinas. Apeliaciniame skunde minimas procesinis veiksmas – krata nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta. Byloje nustatyta, kad gavę pranešimą policijos pareigūnai atvyko į E. U. namus, ten rado neblaivią E. U.. Kadangi E. U. nurodė, kad ji alkoholį gėrė grįžusi namo, tačiau pati policijos pareigūnams butelio nepateikė, pareigūnai apžiūrėjo gyvenamąsias patalpas ieškodami alkoholio butelio ar kitų daiktų, kurie patvirtintų ar paneigtų tokią E. U. nurodytą aplinkybę. Tokie policijos pareigūnų veiksmai vertintini kaip pirminis įvykio aplinkybių aiškinimasis atvykus į įvykio vietą, nelaikant to kratos atlikimu. Be to, pati nuteistoji apklausta tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, neparodė apie kratos atlikimą jos namuose. Pažymėtina tai, kad skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje apylinkės teismas, pasisakydamas dėl E. U. kaltės ir vertindamas įrodymus, nesirėmė procesinio veiksmo – kratos duomenimis.

26. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad E. U. buvo apklausinėjama savo gyvenamojoje vietoje, nepareiškus jai įtarimo bei šio veiksmo tinkamai neįforminant. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad E. U. apskritai buvo apklausiama savo namuose apie padarytą nusikalstamą veiką. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad E. U. nebuvo apklausiama, jos tik buvo klausiama, ar ji gėrė, kur gėrė ir panašiai. Tokiu būdu pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes, todėl tokių policijos pareigūnų nuteistajai E. U. užduotų klausimų negalima lyginti su įtariamojo apklausa. E. U. 2017 m. spalio 28 d. buvo apklausiama kaip įtariamoji, šį veiksmą įforminant tinkamai, laikantis baudžiamojo proceso nuostatų (b. l. 77-78). Laikantis BPK nuostatų E. U. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, išaiškintos įtariamojo teisės, buvo siūloma duoti parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai BPK 140, 187, 188 straipsnių, nustatančių įtariamojo sulaikymo ir apklausos taisykles, pažeidimų nagrinėjamu atveju nepadarė. Pažymėtina, kad, vertindamas nuteistosios duotus parodymus pirmosios instancijos teismas juos motyvuotai atmetė, todėl jos „apklausa namuose“ neturi įtakos apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančiais įrodymus, daro išvadą, jog visuma byloje esančių įrodymų leidžia pagrįstai konstatuoti, jog E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo ir, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, išteisinti E. U., nes E. U. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteista pagrįstai, jai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, apylinkės teismas teisingai paskyrė ir parinko baudžiamojo poveikio priemones bei pagrįstai priteisė procesines išlaidas. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. U. ir jos gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą atmesti.