Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, susipažinęs su pareiškėjos S. L. skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas S. L. skundas, kuriuo ji prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir R. L. pritaikyti drausmines, prevencines ir baudžiamąsias sankcijas kaip chuliganiškai besielgiančiam ir smurtaujančiam artimoje aplinkoje.

Skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). Tačiau ši konstitucinė nuostata nėra absoliuti ar besąlyginė. Tai reiškia, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Asmuo savo teisę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra procesinių įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (BPK 412 str.). Pareiškiantis skundą ar kitą procesinį dokumentą asmuo privalo jį tinkamai surašyti, aiškiai suformuluoti šio procesinio dokumento pagrindą bei dalyką. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, identifikuoti teisinį rezultatą, kurio siekiama konkrečiu skundu, bet ir sudaro sąlygas asmeniui, kuris yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ar kitiems suinteresuotiems asmenims parengti atsikirtimo į skundą argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese (BPK 7 str.), taip pat siekiant užtikrinti proceso dalyvių teises baudžiamojo proceso metu (BPK 44 str.).

Dėl atskirų nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes baudžiamąjį persekiojimą inicijuoja ne prokuroras, todėl teisė į teisminę gynybą, kad būtų apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, suteikta nukentėjusiajam, kuris suteiktą teisę privataus kaltinimo tvarka įgyvendina ir realizuoja įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą su privataus kaltinimo skundu ir, įgijęs privataus kaltintojo statusą, teisme iškeltoje byloje dalyvauja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus, dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 2, 34 str., 44 str. 10 d., 407 str. 1 d., 408 str.).

Šiuo atveju ypatinga reikšmė tenka nukentėjusiojo skundui, kuris yra svarbus procesinis dokumentas – kaltinimas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas; skundu pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Skunde formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, nes kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai (BPK 44 str. 7 d.). Todėl neatsitiktinai nukentėjusiojo skundui keliami specifiniai reikalavimai, kurie yra numatyti BPK 412 straipsnyje.

BPK 412 str. 2 d. nurodyta, jog skunde, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Nurodytų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Teisėjas pagal pateiktą skundą, sprendžia ar skundas atitinka įstatymo reikalavimams, ar pagal skunde dėstomus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylos procesas.

Į teismą kreipiasi S. L., tačiau pareiškime nurodo, kad jos sutuoktinis R. L. apsikumščiavo su jos draugu Ž. Ž.. Pareiškime nenurodyta, kad būtų nukentėjusi pati S. L.. Pareiškėjos S. L. pateiktame skunde nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, nėra aiškiai išdėstytos įvykio aplinkybės bei padariniai, nenurodyti duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, neįvardyti įvykio liudytojai ir jų gyvenamoji vieta. Taip pat nenurodytas Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka, tai yra kuo konkrečiai yra kaltinamas R. L..

Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėja gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 str., 407 str., 408 str., 412 str. 2 d., 3 d., 440 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti priimti S. L. skundą privataus kaltinimo tvarka grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės tesimą.