Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-183-486/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
1-183-486/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
T. K.
Advokatai
Jurijus Kovalenka, Tomas Jurgelionis
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-183-486/2020
Proceso Nr. 1-01-1-19917-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, Valentinai Strokinienei, kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenko, nukentėjusiajai T. K., jos atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2019 m. gegužės 13 d., apie 18.55 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia rankomis sugriebė savo žmoną T. K. už abiejų rankų ir stipriai suspaudė, po ko pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko pastaroji pargriuvo ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. K. poodines kraujosruvas žastuose, dešinio klubakaulio projekcijoje ir dešinėje kojoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK140 straipsnio 2 dalyje.

2019-12-03 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. savo kaltės nepripažino bei parodė, kad įvykio dieną buvo visiškai kitaip. Kaltinamasis nieko nemušė, jokio smurto nevartojo prieš žmoną ir niekada nevartojo. Tą dieną buvo konfliktas, kai jis atvažiavo, tuo metu žmona su vaikais ėjo į futbolą. Kaltinamasis paklausė, ar ji eis kartu su vaikais į treniruotę, nes jam turėjo paskambinti ir jis galėjo skubiai išvažiuoti. Tada sutuoktinė pradėjo rėkti, kad „koks tu tėvas, kad negali pabūti su vaikais“, įvyko konfliktas. Kaltinamasis tada paprašė savo telefono, kuriuo žmona naudojosi, bet jis už pokalbius mokėjo, nes jai lyg tai spalva nepatiko ar modelis. Tada sutuoktinė metė telefoną į jį ir su vaikais nuėjo namo. Jis pasakė nukentėjusiajai, kad paims (duomenys neskelbtini) automobilį, nes jo mašina remontuojama. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, bet nukentėjusioji pasakė, kad nieko tu čia neimsi. Kaltinamasis niekada gyvenime nebuvo pakėlęs rankos prieš žmoną. Augina du vaikus. Abudu vaikai (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini). Prie vaikų buvo tas konfliktas. Dėl tų menkų sužalojimų pas žmoną, tai jis nuolat klausdavo pas ją, kai ji grįždavo iš darbo, iš kur pas ją mėlynės. O ji atsakydavo, kad užtenka bent kiek ją pakutenti ir lieka mėlynės. Dėl specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, tai kaltinamasis gali pasakyti, kad ekspertizė padaryta dviem dienoms vėliau, tai galima daug ką sugalvoti per tiek laiko. Nei karto jos nėra palietęs, kaimynai gali paliudyti. Jis žmogus ramus.

2020-09-17 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. kardinaliai pakeitė savo parodymus bei nurodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta ir dėl įvykdyto gailisi. Iš tiesų įvykdė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką savo sutuoktinės atžvilgiu, dėl to labai gailisi, dar kartą nori atsiprašyti savo buvusios žmonos. Dėl padarytų pastūmimų, kraujosruvų, paėmimo už rankų, tai kaltinamasis tikrai galėjo paimti už rankų, galėjo tikrai taip būti kaip nurodyta kaltinime. Kaltinamasis prašo nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, kadangi jie sudarė taikos sutartį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, šiuo metu kartu nebegyvena. 2019-05-13, apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ji vedė vaikus į futbolo treniruotę. M. K. kartais atvažiuoja pažiūrėti, kaip sūnus žaidžia futbolą. Einant su vaikais pamatė, kaip M. privažiavo su savo automobiliu (duomenys neskelbtini)Vaikai nubėgo pas jį pasisveikinti. Po to toliau jie kartu nuėjo link šalia minėto namo esančio stadiono. E. M. pradėjo konfliktuoti, reikalauti iš jos mobiliojo ryšio telefono „Samsung S8“, kurį kaltinamasis jai padovanojo. Ji M. pasakė, kad telefoną jam grąžins vėliau, nes šiuo metu į telefoną įdėta jos mobiliojo ryšio kortelė bei fotonuotraukos, pasiūlė jam grąžinti telefoną rytoj, kai iš telefono išims fotonuotraukas. Tačiau kaltinamasis pradėjo reikalauti atiduoti telefoną šiuo metu. M. K. pasidarė agresyvus, toliau konfliktuojant bei matant visą tai jų vaikams, sugriebė ją už abiejų rankų, prie peties ir stipriai suspaudė, dėl to nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. V. M. ją pastūmė ir ji nukrito ant žemės. Jai nukritus M. iš jos rankos atėmė aukščiau minėtą mobiliojo ryšio telefoną. Gulint ant žemės pamatė, kad iš jos kišenės iškrito raktai nuo automobilio (duomenys neskelbtini), norėjo raktus paimti, tačiau M. ją nustūmė ir paėmė raktus nuo automobilio. Paėmęs raktus nuo automobilio M. pasišalino su automobiliu Volvo, o savo automobilį paliko stovėti. Automobilis (duomenys neskelbtini) šiuo metu registruotas M. vardu, tačiau tai jų bendrai sukauptas turtas. Aplinkui pašalinių žmonių ji nematė. Dėl šio įvykio ji susinervino, susijaudino. Po įvykio ant kairės rankos žasto matė mėlynę, skaudėjo dešinę koją. Ji po įvykio paskambino policijai, parašė pareiškimą.

2020-09-17 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. K. parodė, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir tikisi, kad jis gailisi to ką padarė. Jis tą prisipažįsta, pasižadėjo, kad daugiau to nepasikartos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas, o nukentėjusioji jos dukra. Įvykio dieną, kai įvykio įvykis, ji buvo namuose. Dukra išėjo su vaikais, nes sūnui reikėjo į futbolo treniruotę. Neužilgo suveikė domofonas, liudytoja pamanė, kad gal ką pamiršo. Per domofoną suprato, kad vaikas (anūkė) verkia. Pamanė, kad pargriuvo vaikas, todėl pradėjo leistis aš iš (duomenys neskelbtini) aukšto ir vaikas pasakė, kad „tėvas atėmė telefoną ir mamos ir ją pastūmė“. Per tą laiką, jau dukra su sūnumi irgi lipo laiptais. Ji paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad atvažiavo M., įvyko konfliktas, jis atėmė raktus nuo automobilio (duomenys neskelbtini) kad jis pastūmė ją ir tie automobilio raktai tada iškrito ant žemės. Atėmė dar iš jos telefoną. Dukra pasakė, kad reikia kažką tai daryti, gal kreiptis į policiją. Ji buvo labai išsigandusi, pabalusi, šoke.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M., parodė, kad tuo metu jis dirbo VPK KP NVRS tyrėju. Prisimena įvykį, dirbo naktinėje pamainoje. Atvykus į įvykio vietą, pareiškėja paaiškino, kad vyras ją pastūmė, vyksta skyrybos. Kiek pamena, tai vyko (duomenys neskelbtini). Pareiškėja buvo apklausta, apžiūrėta įvykio vieta. Kiek atsimena, jokių sužalojimų ant pareiškėjos nesimatė. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, išsigandusi, sakė, kad nukrito. Jeigu yra sukeliamas fizinis skausmas visada duodamas nukreipimas medicininei apžiūrai. Neprisimena, ar skundėsi kokiais skausmais nukentėjusioji. Nesimatė jam jokių purvo, žemių pėdsakų ant drabužių. Jeigu būtų buvę, jis juos „išimtų“.

Teismas, vadovaujantis LR BPK 273 straipsniu, pagarsino liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-13 buvo jo darbo diena. Vakare, kiek buvo valandų neprisimena, iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti į Vilniaus miesto 1 PK, nes atvyko pareiškėjas rašyti pareiškimą. Atvykus į Vilniaus miesto 1 PK, į jį kreipėsi T. K., kuri paaiškino, kad vakare, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, ji kartu su vaikais ėjo į futbolo treniruotę, prie jų priėjo jos vyras. Tarp jos ir vyro kilo konfliktas, kurio metu vyras ją pastūmė ir ji pargriuvo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vyras iš jos atėmė automobilio raktus ir mobiliojo ryšio telefoną. T. K. minėjo, kad telefoną vyras jai padovanojo. Matėsi, kad moterius susijaudinusi, išsigandusi. Ant T. K. kūno matomų sužalojimų nematė. Dėl įvykio jis priėmė pareiškimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą. T. vyras buvo pasišalinęs, į jo namus nevažiavo. Minėtą dieną IBPS sistema neveikė, todėl ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentai į sistemą iš karto sukelti nebuvo (b. l. 52-54). Liudytojas V. M. visiškai palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Specialistas Jūris Plenta paaiškino, kad jis tvirtina savo išvadą. Specialistas patikslino tiriamąją dalį. 4 eilutėje, eilutės pabaigoje – „kairio žasto“ , turi būti dešinio žasto. Visa kita išlieka tas pats. Pas tiriamąją buvo rasta kraujosrūvos kairiajame žaste, o galima taip padaryti suspaudus pirštais (rodo mechanizmą), o kitoje pusėje, dešinėje kraujosrūvos ovalios, paprastai paliekamos pirštais. Kitos kraujorūvos rastos dešinės šlaunies nugarinio, o kita dešinio klubakaulio, tai praktiškai vienoje pusėje, tai gali būti nugriūvant, o galėjo būti ir suduota. Kategoriškumo čia nėra. Dėl žasto kraujosrūvos, tai tokios aplinkybės, kad griuvo neatmestos. O nukentėjusioji paaiškino, kad vyras sugriebė žastais, po to pastūmė. Taigi, kraujosrūvos labiau būdingos pagriebus ir suspaudus žastais. Specialistas apžiūrėjo nukentėjusiąją praėjus dviem dienoms po įvykio. Čia tik apžiūra buvo, jokių papildomų medicininių dokumentų nebuvo pateikta. Mėlynės pradeda geltonuoti, žaliuoti praėjus kelioms paroms, bet žmogus yra individualus. Iš pradžių mėlynės būna melsvos spalvos, o vėliau gelsvos, žalsvos. Išvadoje čia parašyta su gelsvai žaliu atspalviu, todėl neatmetama galimybė, kad praėjus dviem paroms atsirado tokios mėlynės. Bet čia kategoriškumo nėra. Vienam žmogui greičiau atsiranda mėlynės, kitam lėčiau. Tokio eksperimento, kad vos prisilietus prie žmogaus, atsiranda mėlynės, specialistai nedaro. Pagal pirštų įspaudus, kuria ranka spaudė kaltinamasis nukentėjusiajai žastais neįmanoma nustatyti. Kitokių mėlynių, ar žaizdų ant nukentėjusiosios kūno nebuvo, nes būtų aprašęs. Mėlynų spalva tiek ant šlaunies, tiek ant žasto vienos spalvos, o tai reiškia, kad vienodas atsiradimo laikotarpis. O kritimui, tai nebūtinai turi būti būdingi įdrėskimai, kad juos padaryti, reikalingas šiurkštus, grubus paviršius. Fotofiksacijos nedarė. Jeigu būtų pateiktos nuotraukos, jos būtų nevertinamos kategoriškai. Byloje yra piešiniai, juo darė pats specialistas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1583/2019(01) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad apžiūrėjus T. K. nustatyta: rausvos, su gelsvai žaliu atspalviu poodinės kraujosruvos yra (duomenys neskelbtini). Remiantis T. K. apžiūros duomenimis, specialistas Jūris Plenta pateikė išvadą, kad T. K. nustatytos poodinės kraujosruvos žastuose, dešinio klubakaulio projekcijoje ir dešinėje kojoje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais, galimai jos ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2019-05-13). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 26-30).

2019-05-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, miškelio, esančio prie namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apžiūra. Už namo yra transformatorinė, už kurios į dešinę yra takelis, kuris veda į miškelį. Nuėjus takeliu ir praėjus iki galo, kas sudaro apie 200 metrų atstumą, atsiremiama į tvorą, už kurios yra futbolo stadionas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (b. l. 18-23).

2019-05-13 pareiškėjos T. K. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2019-05-13, apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vyras M. K., smurtavo prieš pareiškėją, matant mažamečiams vaikams E. K., ir D. K.. M. K. stipriai paėmė už abiejų rankų ir suspaudė, dėl to jautė fizinį skausmą, suspaudęs rankas M. pastūmė pareiškėją, dėl ko ji nukrito. <...> Dėl šio įvykio padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 6, 7).

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenimis, 2019-05-13, 20.20 val., bendrajame pagalbos centre registruotas T. K. pranešimas apie tai, kad 2019-05-13, apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vyras, su kuriuo dabar negyvena, pastūmė ją, po ko ji pargriuvo, patyrė fizinį skausmą, bei vyras jėga atėmė jai priklausantį telefoną ir raktelius nuo automobilio (b. l. 9).

Bendrojo pagalbos centro 2019-07-10 pateiktame 2019-05-13 garso įraše, kuris 2019-07-11 apžiūrėtas, užfiksuota: skambinta 2019-05-13, 19.11 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 1,06 min. BPC operatorius: 112, Moteriškas balsas: Labas vakaras; BPC operatorius: Laba vakara; Moteriškas balsas: Sakykit prašau, kur galėčiau parašyti pareiškimą; BPC operatorius: Dėl ko būtent; Moteriškas balsas: Čia su vyru toks konfliktas; BPC operatorius: Dabar jisai vyksta tas konfliktas; Moteriškas balsas: Ne, jis jau įvyko, jis jau išvažiavo, pasiėmė mašiną, mano telefoną. Aš atvažiavau prie (duomenys neskelbtini), bet čia, nu gyvenu, bet čia nedirba komisariatas; BPC operatorius: Supratau, paskambinkit į Vyriausioji policijos komisariatą ir pagal Jūsų tą konflikto vietą pasakys Jums kur priklauso nuvažiuoti ir parašyti; Moteriškas balsas: Aga, o vyriausiasis policijos komisariatas? BPC operatorius: Užrašykit numeriuką; Moteriškas balsas: Taip; BPC operatorius: Ar galit rašyti jau; Moteriškas balsas: Taip, klausau; BPC operatorius: (duomenys neskelbtini); Moteriškas balsas: Gerai, ačiū labai; BPC operatorius: Prašau; Moteriškas balsas: Viso gero (b. l. 15-17).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam M. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, o būtent nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais bylos duomenimis. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. M. K. kaltė visiškai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Teisiamojo posėdžio metu buvo gauti nukentėjusiosios bei kaltinamojo prašymai nutraukti baudžiamąją bylą jiems susitaikius, bei pateikta taikos sutartis (b. l. 172).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis LR BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

Nors kaltinamasis savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu bei ankstesnio teisiamojo posėdžio metu nepripažino, tačiau vėliau teisme visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiąja, civilinis ieškinys nereikštas. M. K. anksčiau neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 73-74). Kaltinamasis įsipareigojo ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, jis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad M. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl egzistuoja visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu LR BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų išbandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkams (-ui) padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

M. K. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. K. (b. l. 63) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : Bendrojo pagalbos cento garso įrašas kuris įdėtas į CD ir laikomas voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-183-486/2020 M. K. atžvilgiu nutraukti.

Skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. K., M. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : Bendrojo pagalbos cento garso įrašą, kuris įrašytas į CD ir laikomas voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski