- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-1169-582/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-2-00032-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Rimas Švirinas, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Rimo Švirino, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka pagal 2011-04-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2010-10-20, bausmės pabaiga 2015-10-20.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Marijampolės rajono apylinkės 2013 m. liepos 16 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo, nes teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. V. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis D. V. skundžia apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis teigia, kad teismas nagrinėdamas jo bylą buvo šališkas, nes neįvertino tokių skunde nurodytų aplinkybių, kad jis sudarė santuoką, siekia doro gyvenimo, rodo pakankamą motyvaciją, kad nenusikals. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į neatliktą bausmės laiką, nes tokios sąvokos teisinėje sistemoje nėra. Probacija numato, kad atlikus įstatyme numatytą bausmės laiką, taikomas lygtinis paleidimas. Probacijos tarnyba padeda integruotis į sąžiningą gyvenimą. Apeliantas atkreipia dėmesį į Vilniaus apylinkės teismo paaiškinimą dėl lygtinio paleidimo paskirties. Apeliantas mano, kad pataisos namai nepataiso žmogaus, o dar labiau jį sugadina. Apeliantas nesupranta, kodėl nėra vienodos lygtinio paleidimo taikymo praktikos, kodėl vieniems lygtinis paleidimas taikomas, o kitiems - ne. Apeliantas mano, kad turi būti vadovaujamasi Europos žmogaus teisių teismo praktika – jei suėjo lygtinio paleidimo laikas numatytas įstatyme, tai jis turi būti taikomas be išlygų. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į blogas gyvenimo sąlygas pataisos namuose.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo D. V. skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas nėra imperatyviai įstatymo įpareigotas asmeniui, kuris atitinka formalius BVK 157 str. 1 d. numatytus reikalavimus taikyti lygtinį paleidimą. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ne tik, kad gali, bet ir privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
BVK 157 str. 2 d. yra nustatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, kurį būtina atlikti, kad būtų galima svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą. Tačiau tik šiame straipsnyje nustatytos minimalios trukmės bausmės atlikimas neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, todėl tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, sprendžia, koks atliktos bausmės terminas yra pakankamas, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas yra paskatinimo priemonė, skiriama tik tinkamai, be priekaištų bausmę atliekantiems nuteistiesiems, teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog jų atžvilgių taikoma probacija pasieks tikslą.
Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, kad D. V. negalima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apie priimto sprendimo šališkumą, yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Vien ta aplinkybė, jog buvo priimtas nepalankus procesinis sprendimas jo atžvilgiu, neleidžia teigti, kad apylinkės teismas neįvertino visų aplinkybių, apsiribojo formaliu įstatymo aiškinimu ir priėmė šališką sprendimą.
Taigi apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad teigiamai apibūdinančios nuteistąjį aplinkybės dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad D. V. laikysis įstatymų ir nenusikals. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, mokėsi, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, geri socialiniai ryšiai, kitos nuteistajam palankios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, neatliktos bausmės dalis dar labai didelė – 2 m. 4 mėn. 2 d. (bendras paskirtos bausmės laikas 5 m. laisvės atėmimo), jis anksčiau teistas 8 kartus, šis teistumas 9. Anksčiau jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir darė naujas nusikalstamas veikas, tai rodo neteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenė normų ir įstatymų ignoravimą. Todėl atlikta bausmės dalis nėra adekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir dar nėra pakankama, kadangi per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Psichologinės tarnybos išvados taip pat nepalankios nuteistajam. Jose nurodyta, kad vertinant pagal OASys išlieka vidutinė - 42 balai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kriminogeniniai veiksniai lemiantys tokius rezultatus susiję su silpnais problemų sprendimo įgūdžiais, neigiama pasirenkamų draugų įtaka, netinkamo elgesio modelio pasirinkimas, taip pat su darbu susijusios problemos, finansiniai sunkumai, alkoholio vartojimas.
Taigi, visi surinkti ir išanalizuoti duomenys leidžia abejoti lygtinio paleidimo instituto veiksmingumu nuteistojo atžvilgiu, todėl daryti išvados, kad būdamas laisvėje D. V. laikysis įstatymų ir nenusikals nėra pagrindo.
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atsižvelgia į formuojamą teisminę praktiką, kad net ir vienam Komisijos nariui abejojant dėl nuteistojo probacijos, nebus įgyvendintas probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Šiuo atveju, esant išsakytai vieningai neigiamai visų Komisijos narių nuomonei dėl nuteistojo D. V. lygtinio paleidimo, galimybės tenkinti nuteistojo skundą šiuo požiūriu įstatyminio pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes bei Komisijos balsavimo rezultatus, teismui nelieka jokių abejonių skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu dėl tokio Komisijos nutarimo nepanaikinimo ir nuteistojo D. V. lygtinio nepaleidimo iš pataisos įstaigos.
Dėl skunde išsakyto nepasitenkinimo laikymo sąlygomis pataisos įstaigoje apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes šioje byloje ir pagrįstai netenkino nuteistojo D. V. skundo, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagal pateikto skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.