Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-02-13 · Administracinė byla Nr. eI-1332-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
eI-1332-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03032-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
M. T.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1332-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03032-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui M. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo M. T. 24,50 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-11-30 bei 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad vietinė rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013-08-22 sprendimu Nr. T-573 bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 10 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01), 4.11 p., 31 p., 32 p. (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) nustato, kad pareiškėjas administruoja šią vietinę rinkliavą, apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje vienas iš gyventojų bei gyventojai, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Atsakovas ginčo laikotarpiu buvo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkas ir nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007-10-01 įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006-10-12 sprendimu Nr. T-885 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (papildyti ir keisti 2007-11-29 sprendimu Nr. T-236, 2008-05-15 sprendimu Nr. T-401, 2008-06-26 sprendimais Nr. T-450 bei Nr. T-451, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-868, 2013-08-22 sprendimu Nr. T-573, 2014-10-09 sprendimu Nr. T-856, 2014-12-18 sprendimu Nr. T-913 ir 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595), kurių 10 ir 11 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą.

Pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) 4 p., šios vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybėje, savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai (4.1 p.), gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė) (4.2. p.) bei gyventojai, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (4.3 p.). Šiems asmenims vietinė rinkliava apskaičiuojama priklausomai nuo tos patalpos gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota toje gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.1.1. p., 4.2.1. p.), o į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtrauktiems asmenims – priklausomai nuo į minėtą apskaitą įtrauktų šeimos narių skaičiaus (4.3. p.).

Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas. Taigi, pagal Nuostatų 4 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).

Nurodytų aplinkybių pagrindu reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjo naudai iš atsakovo 24,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikta atstovavimo sutartis, PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas, patvirtina 18,00 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas advokatų profesinei bendrijai „Spectrum legis“ už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., LVAT 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 14,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 24,50 Eur (dvidešimt keturi eurai, 50 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovo M. T. pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis