Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. e2S-484-896/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-25Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
e2S-484-896/2020
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-19039-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
A. G.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Martynas Vilčinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-484-896/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-19039-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-427-1060/2020 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos ir kompensacijos priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Šalies argumentai

2. Atsakovė R. G. pateikė priešieškinį ieškovui G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos ir kompensacijos priteisimo, kuriame prašo ieškovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindžia aplinkybe, jog netaikant turto arešto būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, nes reikalaujamos priteisti sumos yra didelės, ieškovas elgiasi nesąžiningai – slepia butų nuomos faktą, neteikia vaikams būtino išlaikymo. Nesąžiningi bei neteisėti veiksmai patvirtina, kad yra reali grėsmė atsakovės turtiniams interesams. Be to, ieškovas perleido transporto priemonę, kas rodo jo galimą siekį parduoti turimą turtą. Siekiant užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei žalos vaikų interesams padarymui atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo nekilnojamuosius daiktus, o taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, priešieškinio sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nors atsakovės piniginiai reikalavimai sudaro didelę, t. y. 41 659,36 Eur sumą, tačiau nėra įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui nėra pateikta jokių duomenų bei tai pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl to, kad ieškovas vengs įvykdyti teismo sprendimą ir tuo tikslu sieks paslėpti/perleisti kitiems asmenims savo turtą ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų, kad ieškovas jau ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų ir tokiu būdu apsunkinti atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai, susiję su ieškovo nesąžiningumu, laikytini neįrodytais. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių priešieškinyje nurodytą aplinkybę, jog ieškovas slepia butų nuomos faktą. Aplinkybė, kad ieškovas neteikia išlaikymo vaikams, bus nustatinėjama bylą nagrinėjant iš esmės. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog ieškovas galimai neteikia išlaikymo vaikams, neįrodo jo nesąžiningumo ir neturi būti laikoma savaime pakankamu teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas perleido transporto priemonę, taip pat nepagrindžia ieškovo nesąžiningumo. Kitų duomenų apie ketinimą perleisti lėšas, turtą ar kitaip sudaryti kliūtis įvykdyti galimai palankų atsakovei teismo sprendimą byloje nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė R. G., kurios interesams atstovauja advokatė Agnė Gelobuvienė, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškovo A. G. nekilnojamuosius daiktus, o taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis 51 727,36 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ir egzistuoja jos atsiradimo tikimybė. Teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, tuomet, kai tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje daugiau nei 10 000 ?ur prašoma priteisti suma pripažįstama didele ir sudarančia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti 51 727,36 Eur sumą, kuri yra laikytina didele ir sudarančia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

6.2. Atsakovei tapo žinoma, jog ieškovas proceso eigoje galimai perleido nuosavybės teises į ginčo automobilį MERCEDES BENZ, E 320 CDI, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Pasitvirtinus šiai aplinkybei, tai sudarytų pagrindą laikyti, jog ieškovas siekia nuslėpti dalį turto ir sukelti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

6.3. Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, jog didžiąją dalį priešieškiniu pareikštų reikalavimų sudaro išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimas, todėl iškilus grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui nukentės vaikų interesai.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas A. G., kurio interesams atstovauja advokatas Martynas Vilčinskas, prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius motyvus:

7.1. Didžiąją dalį priešieškiniu pareikštų reikalavimų sudaro išlaikymo (10 068 Eur už metus) ir išlaikymo įsiskolinimo (29 604 Eur) nepilnamečiams vaikams priteisimas. Tačiau šios sumos paskaičiuotos yra išimtinai tik atsakovės. Atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovas tokio išlaikymo dydžio nepilnametėms dukroms finansiškai neišgalėtų skirti, nes jo atlyginimas yra mažesnis nei atsakovės reikalaujamas išlaikymo dydis. Atsakovė abiejų dukrų išlaikymui prašo priteisti 839 Eur sumą, kai tuo tarpu jo darbo užmokestis yra 577,62 Eur. Ieškovas palaiko savo poziciją ir dukrų išlaikymui galėtų skirti bendrą 400 Eur sumą. Todėl nėra pagrindo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti atsakovės nurodytomis sumomis.

7.2. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatoma hipoteka ar areštas ieškovo turtui. Ieškovas dirba, gauna atlygį, duomenų, kad jis piktybiškai neteiktų materialinio išlaikymo dukroms byloje nėra, bendravimo su dukromis ieškovas nenutraukė, rūpinasi jomis, leidžia su jomis laiką pagal galimybes.

7.3. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas siektų realizuoti savo turtą ir taip jį paslėpti.

7.4 Skundas iš esmės yra grindžiamas vien tik deklaratyviais atsakovės pasisakymais, nepateikiant visiškai jokių įrodymų, jog kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir laikinosios apsaugos priemonės turi būti pritaikytos.

7.5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tai reiškia, jog tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.

7.6. Atsakovė, nei priešieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių galimą ieškovo procesinį nesąžiningumą. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kuriomis siekiama pagrįsti ieškovo nesąžiningumą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nesuponuoja nesąžiningų ieškovo veiksmų tikėtinumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovui priklausančio turto arešto, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovė pareiškė priešieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškovo A. G. nekilnojamuosius daiktus, o taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, 51 727,36 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

11. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi prašo nutartį panaikinti, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Apeliantės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos. Be to, atsakovei tapo žinoma, jog ieškovas proceso eigoje galimai perleido nuosavybės teises į ginčo automobilį, todėl pasitvirtinus šiai aplinkybei, tai sudarytų pagrindą laikyti, jog ieškovas siekia nuslėpti dalį turto ir sukelti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

12. Pirmiausia pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Atsakovė nei priešieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių galimą ieškovo procesinį nesąžiningumą. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, jog ieškovas proceso eigoje galimai perleido nuosavybės teises į ginčo automobilį MERCEDES BENZ, tačiau nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Kitų duomenų apie ketinimą perleisti lėšas, turtą ar kitaip sudaryti kliūtis įvykdyti galimai palankų atsakovei teismo sprendimą byloje nėra.

14. Apeliantės argumentai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nukentės nepilnamečių vaikų interesai, kadangi didžiąją dalį priešieškiniu pareikštų reikalavimų sudaro išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra nepagrįsti. Nepilnamečių vaikų interesai gauti išlaikymą, kuris susijęs su būtinųjų poreikių tenkinimu, yra užtikrinamas taikant laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą, o aplinkybės, susijusios su priešieškinio reikalavimais dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bus vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, šios aplinkybės neturi įtakos įrodinėjant sąlygas prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, atsakovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien priešieškinio pateikimas, atsakovei nepateikus įrodymų, jog ieškovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti ieškovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika