Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Marijampolės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertę, o tam nėra teisinio pagrindo. Priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, prašo sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnui dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių.

Pareiškėjas, prašydamas teismo priteisti jo patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs, teigia, jog jis tarnybos metu, turėjo nešioti savo pirktą avalynę, dėvėti savo drabužius ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus, šių reikalavimų pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri iš esmės pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią jis privalėjo dėvėti atsakovui neišdavus naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. V. iki 2010 m. sausio 27 d. atliko tarnybą Marijampolės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje ir ėjo 2- osios komandos ugniagesio gelbėtojo pareigas. Šioje byloje nustatytas faktas, jog pareiškėjui nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jis patyrė nuostolių. Pareiškėjas 2016 m. liepos 27 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti jam priklausančią kompensaciją. 2016 m. rugpjūčio 3 d., gavęs informaciją iš atsakovo, kad išmokėti kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą galimybės neturi (b.l. 22), 2016 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą (b.l. 23), prašydamas panaikinti šį atsakymą (sprendimą) ir priteisti jam teisėtai priklausančią kompensaciją už 2008 – 2010 metais neteisėtai negautą tarnybinę uniformą ir jos dalis – 581.46 Eur. Byloje nėra ginčo ir dėl negautos tarnybinės uniformos dalių piniginės vertės, dėl to, kad už šias priklausančias tarnybinės uniformos dalis pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija, tačiau atsakovas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d.).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą aptarė senaties termino taikymo ypatumus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, kai pareigūnai tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis). Tokiems ginčo santykiams teismas paprastai taikydavo CK 1.127 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, nuostatas. Aiškindamas šiuos teisinius santykius tęstinumo aspektu teismas konstatuodavo, kad CK 1.127 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu toks pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimai būdavo pripažįstami pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.⁴³⁸-1796/2013; Nr. A438-1652/2013).

Pabrėžtina, kad ginčo situacija nėra analogiška toms, kuriose aptariami pareiškėjų teisės pažeidimai, susiję su tarnybinės uniformos dalių neišdavimu, teismų praktikoje buvo pripažįstami tęstiniais.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas atliko tarnybą Marijampolės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje ir ėjo 2- osios komandos ugniagesio gelbėtojo pareigas. iki 2010 m. sausio 27 d., kuomet tos pačios dienos įsakymu Nr. TE-6 buvo atleistas iš vidaus tarnybos (b.l. 48). Taigi visiškai akivaizdu, jog kreipimosi į teismą metu jis neatliko tarnybos Marijampolės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Atsižvelgus į šią reikšmingą aplinkybę, darytina išvada, jog būtent iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpinant pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, arba kompensuojant nuostolius. Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai - tarnybinės uniformos dalių neišdavimas - nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, jog būtent nuo 2010 m. sausio 27 d. turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams pats pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, faktiškai suvokė, kad jam jau nebebus išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys ir kad jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu - taikant kompensavimo mechanizmą. Kaip nurodė pats pareiškėjas (tai patvirtina ir bylos medžiaga), jis į įstaigos vadovą dėl neišduotos tarnybinės uniformos dalis bei jų vertės kreipėsi tik 2016 m. birželio 30 d., o į teismą - 2016 m. rugsėjo 9 d., taigi praėjus daugiau nei trims metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokiu būdu praleisdamas ieškinio senaties terminą ir sukurdamas atitinkamas teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, paprastai pritardamas išvadai dėl tarnybą atliekančių asmenų, kuriems neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jos dalys, teisių pažeidimo pripažinimo tęstiniu pažeidimu, taip pat yra pažymėjęs, kad tokio teisių pažeidimo tęstinį pobūdį nulemia ir tai, kad atsakovas kiekvienais po tam tikros pareiškėjo tarnybinės uniformos dalies nusidėvėjimo (normų taikymo prasme) metais galėjo (privalėjo) aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis (vietoje nusidėvėjusių dalių) ir taip sumažinti pareiškėjo nuostolius ir (arba) juos kompensuoti Tvarkoje nustatytu būdu. Tai reiškia, kad pareiškėjas kiekvienais ateinančiais kalendoriniais metais turėjo pagrindą tikėtis, jog jo pažeistos teisės bus atkurtos administracine tvarka. (žr. pvz., administracines bylas Nr. A143-1695/2013 Nr. A143-249/2014). Ginčo atveju tokių sąlygų, kurios tiesiogiai įtakotų pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimą tęstiniu, nėra, nes, kaip jau minėta, 2010 m. sausio 27 d. nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovas neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėjo naujomis uniformos dalimis, jo neteisėti veiksmai nebesitęsė kiekvieną dieną, o pats pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis pažeistų teisių atkūrimo administracine tvarka. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo jis įgijo teisę per CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą per žalos atlyginimo institutą dėl jo patirtų nuostolių, laiku neišduodant uniformos ar jos dalių, kompensavimo pinigine išraiška, prašant atlyginti 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, tačiau tokių veiksmų neatliko.

CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pareiškėjas savo teisės gauti teisės aktuose numatytas garantijas laiku nerealizavo, aplinkybių, kurios sustabdytų ieškinio senaties terminą (CK 1.129 str.), neatsirado, šis terminas nenutrūko (CK 1.130 str.), pareiškėjo ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančios priežasčių nenurodė ir neįrodinėjo, jo argumentas, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2014 m. pabaigoje, kai kiti statutiniai pareigūnai apgynė savo teises teismuose ir dėl to ieškinio senaties termino nepraleido, nepagrįstas, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, jo reikalavimas priteisti kompensaciją už neišduotos tarnybinės uniformos dalis ir panaikinti Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. VI-575, kuriame nurodyta, kad išmokėti 581.46 Eur už neišduotą tarnybinę uniformą neturi galimybės, atmestinas.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.