Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vykdydama Komisijos 2023-03-10 sprendimą Nr. 21RE-(AG- 35/04-2023), Inspekcija iš naujo išnagrinėjo Paraišką ir, vadovaudamasi Aprašo 18, 24 ir 40 punktais įvertinusi pareiškėjos atitiktį Aprašo 17 punkte įtvirtintiems reikalavimams, 2023-04-25 sprendimu Nr. R2-87 (toliau – Inspekcijos Sprendimas) Paraiškos netenkino, konstatavusi, kad pareiškėja pateikė neteisingą, neišsamią informaciją arba nuslėpė informaciją apie tolimesnį prekybinių įsipareigojimų vykdymą su Rusijos fiziniais ar juridiniais asmenimis, todėl neatitiko Aprašo 17.10 papunkčio sąlygų.

2022 m. mėn. lmportuotų prekių verte (Eur) lmporto operacijų skaičius Sausis 104 150 092,80 17 Vasaris 171 318 816,43 19 Kovas 2 864 266 11 Balandis 27 621 214,84 10 Gegužė 842 199,25 4 Birželis 459 020,54 4 Liepa 820 296,10 4 Rugpjūtis 783 089,92 4 Rugsėjis 9 789 645,76 36 Spalis 12 306 406,91 31 Lapkritis 16 140 646,49 48 Gruodis 9 845 392,39 21 Iš viso: 356 941 087,43 209

Mano, kad Aprašo 17.10 papunkčiu valstybė siekė apriboti Lietuvos juridinių ir fizinių asmenų prekybą su Rusijos ar Baltarusijos juridiniais ir fiziniais asmenimis.

Teigia, kad Inspekcija, vertindama Paraišką, prašė pareiškėjos pateikti papildomus paaiškinimus dėl nustatytų prekių importo iš Rusijos. Pareiškėja 2022-12-12 paaiškinime nurodė, kad prekių importas iš Rusijos buvo vykdomas pagal su Lenkijoje registruotomis įmonėmis „Nitro Chemical“ ir „Good Polymer“, Didžiojoje Britanijoje registruota įmone „Redborg Export“, Jungtinėse Amerikos Valstijose registruota įmone „Agrovit INC“ bei Serbijoje registruota įmone „Azot Agro Dunav“ pasirasytas sutartis, tačiau prekės importuotos iš Rusijos ir importo deklaracijoje ši šalis nurodyta kaip šalis siuntėja. Pareiškėja patvirtino, kad jai buvo žinoma prekių (malto brusito, skysto bevandenio amoniako, skysto metanolio ir kt.) rusiška kilmė.

Pažymi, kad, pakartotinai vertindama Paraišką, Inspekcija paprašė pareiškėjos pateikti su tiekėjais sudarytas sutartis. Pareiškėjai 2023-04-11 raštu Nr. ACH-151 pateikus su aukščiau nurodytais juridiniais asmenimis pasirašytas sutartis, nustatyta, kad visose sutartyse pirkimo sandorių objektu nurodytos išskirtinai Rusijoje pagamintos žaliavos, t. y. „Nitro Chemical“, „Good Polymer“, „Redborg Export“, „Agrovit INC“ ir „Azot Agro Dunav“ buvo atsakingos ne už žaliavos, o už konkrečiai Rusijoje pagamintos žaliavos pardavimą. Teigia, kad iš minėtų sutarčių buvo aiškiai matyti, jog nė viena prekė nebus transportuojama iš šalių, kuriose įsteigtos minėtos įmonės, o jos visais atvejais bus vežamos tik iš Rusijos gamyklų. T. y. nurodytos įmonės buvo tik tarpinė grandis pareiškėjai gauti konkrečių Rusijos gamyklose gaminamų žaliavų.

Be to, Inspekcija, išanalizavusi pateiktus dokumentus, teigia nustačiusi, jog sutartys su 4 iš 5 įmonių buvo pasirašytos po to, kai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pranešimuose verslo atstovai buvo prašomi nutraukti bet kokius verslo ryšius su Rusijos ir /ar Baltarusijos asmenimis: sutartis su „Good Polymer“ pasirašyta 2022-08-29 (Nr. 0063), su „Agrovit INC“ - 2022-09-01 (Nr. ACH 01092022/AM/GUDOGAI), su „Azot Agro Dunav“ - 3 sutartys - 2022-12-12 (Nr.77-02/01 2023), 2022-12-18 (Nr. 77-02/12 2022) ir 2022-12-22 (Nr.77-02/011 2023), su „Nitro Chemical“ (2 sutartys_ - 2021-12-06 ir 2022-08-24. Tik sutartis su „Redborg Export“ pasirašyta 2020-12-10 (Nr. 10/12).

Svarbiu faktu laiko tai, kad sutartis su Didžiojoje Britanijoje registruota „Redborg Export“ pasirašyta pačioje Rusijoje (Maskvoje), o su JAV registruota „Agrovit INC“ ir su Serbijoje registruota „Azot Agro Dunav“ pasirašytos sutartys - praktiškai identiškos (skiriasi tik blankai) - pardavimo objektas - Rusijos gamyklos „KuibyshevAzot“ pagaminta produkcija.

Nurodo, kad įvertinus pareiškėjos nurodytus pardavėjus bei sandorių aplinkybes pagal Inspekcijos duomenų bazėse turimą bei viešai skelbiamą informaciją, nustatyta, kad tarp žaliavų tiekėjų yra juridinių asmenų, kurių akcijas tiesiogiai valdo Rusijos Federacijoje registruoti akcininkai. Teigia, kad su 2023-05-25 pareiškėjos skundu Nr. BIN pateiktame priede Nr. 10 nurodytas Serbijoje registruotos įmonės „Azot Agro Dunav“ internetines svetaines adresas azotagrodunav.com, kurioje ši bendrovė pristatoma kaip bendra Rusijos ir Serbijos įmonė, kurios akcijos po lygiai priklauso dviem akcininkams ir 50 % akcijų priklauso OJSC ,,KuibyshevAzot“ (iš jos buvo pristatomos prekės pareiškėjai), įmonės buveinė yra Belgrade.

Teigia, kad taip pat yra juridinių asmenų, kurių 8 darbuotojai generuoja neadekvačiai didelę - 220 mln. Eur metinę apyvartą (2019 m. toje pačioje bendrovėje 200 mln. Eur metinę apyvartą generavo 1 darbuotojas), kitame juridiniame asmenyje dirba tik 2 darbuotojai.

Mano, kad iš šio informacijos matyti, kad įmonės faktiškai įsteigtos tik formaliai sutartims pasirašyti, sukuriant regimybę, kad jos tiesiogiai neprekiauja su Rusijos fiziniais ar juridiniais asmenimis, tačiau akivaizdus valstybėse narėse įsteigtų įmonių priklausomumas turėjo būti žinomas pareiškėjai. Teigia, kad tokiu įmonių steigimu sukuriamos ,,pašto dėžučių įmonės“, kurios formaliai tenkina Aprašo nuostatas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 , kurioje nurodyta, kad Reglamentas Nr. 765/2006 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą (Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis), taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą (Reglamento Nr. 765 2 straipsnio 2 dalis). Taigi jis apima taip pat valdymo ir kontroles situacijas, todėl vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas - už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutes įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo. Teigia, kad nors LAT nagrinėjimo dalykas buvo sankcionuojami asmenys, tačiau vertinant Aprašo nuostatas „pašto dėžutės įmonės“ įsteigimas siekiant formaliai atitikti Aprašo nuostatas neatitinka teisingumo principo, tačiau šiuo atveju tuo buvo pasinaudota.

Pažymi, kad nors pareiškėja teigia vykdanti sandorius su Lenkijoje registruota „Nitro Chemical“, tačiau Inspekcija vertinamuoju laikotarpiu teikiamuose Gaunamų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sąskaitų faktūrų registruose nėra įtraukusi nė vienos šios įmonės vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat ir ši įmonė pagal VIES (ES valstybės institucijų naudojama PVM informacijos apsikeitimo duomenų bazė) duomenis nėra deklaravusi jokių tiekimų pareiškėjai.

Nurodo, kad, vadovaujantis PVM sąskaitų faktūrų registro tvarkymo taisyklemis, apmokestinamasis asmuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas (įvardytas) kaip pirkėjas, į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą privalo įtraukti visas iš užsienio gautas (užsienio apmokestinamųjų asmenų išrašytas) prekių ir paslaugų PVM sąskaitas faktūras (jas atitinkančius kitus dokumentus), dėl kurių atsiranda prievolės skaičiuoti PVM Lietuvoje.

Atsižvelgiant į tai, kad Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre pareiškėja nėra įtraukusi nė vienos „Nitro Chemical“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ji patvirtina, kad Lenkijoje registruota „Nitro Chemical“ nė karto netiekė prekių ir neteikė jokių paslaugų iš Lenkijos.

Pareiškėjos Gaunamų sąskaitų faktūrų registruose taip pat nėra įtraukta nė viena ir kitos Lenkijoje registruotos „Good Polymer“ vardu išrašyta PVM sąskaitos faktūra. Mano, kad š aplinkybė papildomai patvirtina, kad jokių kitų sandorių su šiais juridiniais asmenimis pareiškėja nėra turėjusi, t. y. sandoriai buvo vykdomi išskirtinai konkrečios Rusijoje pagamintai žaliavai pirkti.

Nurodo, kad Inspekcija, vertindama bendrovių prekybinius įsipareigojimus, vertino sandorius ne tik de jure, bet ir de facto. Pareiškėjos 2022-12-12 Inspekcijai pateiktas paaiškinimas, kad prekių importas iš Rusijos buvo vykdomas pagal pasirašytas sutartis su Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Serbijoje registruotomis įmonėmis, patvirtina tik formalią sandorių sudarymo regimybę. Pažymi, kad nors prekės formaliai buvo perkamos su ES valstybėse ar kitose šalyse įsikūrusiais juridiniais asmenims, tačiau sandorių objektas visais atvejais buvo išskirtinai Rusijoje pagaminta žaliava ir realai prekės buvo tiekiamos iš Rusijos teritorijos. Pats prekių judėjimas bei jų gavimas iš Rusijos teritorijos suponuoja, kad iš esmes ES valstybės ar kitų salių teritorijoje įsisteigusių įmonių paskirtis - formaliai sudaryti sandorius, tačiau pačių prekių judėjimas išliko iš Rusijos ir formaliosios įmonės nekūrė jokios pridėtinės vertės sutarčių objektui.

Pažymi, kad Inspekcija savo interneto svetainėje Dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje buvo paskelbusi paaiškinimą dėl Aprašo 17.10 papunktyje esančio kriterijaus – kad pareiškėjas turi neturėti galiojančių sutartinių įsipareigojimų ir neturi tų įsipareigojimų prisiimti.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.154 straipsniu ir teigia, kad tarp pareiškėjos ir jos nurodytų įmonių prekėms pirkti buvo sudaromos dvišalės sutartys. Pirkimo-pardavimo sutarties šalys iš esmės buvo iš anksto susitarusios, jog prekės bus vežamos ne iš Lenkijos ar kitos valstybės, bet iš Rusijos, formuojant importo deklaracijas. Pagrindinis sutarties objektas buvo prekes, atitinkamai sutartyje aiškiai nusimatant jų pristatymą, t. y. pristatymą iš Rusijos gamyklos. Pareiškėja iš anksto susitarė su kita sandorio šalimi, kad prekės bus pristatomos ne iš valstybės, kurioje įsisteigusi kita sandorio šalis, o iš Rusijos gamyklos. Dar didesnių abejonių kelia tai, jog susitarta, kad prekės pristatomos būtent iš gamyklos, kuri turi 50 proc. kitos sandorio šalies akcijų. Toks sutarčių sudarymas, akivaizdžiai leidžia identifikuoti, kad prekės nėra sukuriamos juridinio asmens valstybėje, kurioje įsisteigę juridiniai asmenys, - jos sukuriamos ir gabenamos iš Rusijos gamyklų. Todėl negalima vertinti šių aplinkybių kitaip, nei nenutrauktų prekybinių ryšių su Rusijos juridiniais ar fiziniais asmenimis. Akcentuoja, kad Inspekcija nenustato ribojimo tarp verslo sandorių ir neužkerta kelio laisvai pasirinkti verslo partnerius. Šios aplinkybės svarbios tiek, kiek yra susijusios su Aprašo nuostatomis. Identifikavus prekybinių ryšių nenutraukimą su Rusijos ar Baltarusijos juridiniais ar fiziniais asmenimis, pareiškėja neteko galimybės pretenduoti į subsidiją.

Teigia, kad iš surinktos informacijos matyti, jog pareiškėja pateikė neteisingą, neišsamią informaciją arba nuslėpė informaciją apie tolesnį prekybinių įsipareigojimų su Rusijos fiziniais ar juridiniais asmenimis vykdymą.

Pažymi, kad Inspekcija Sprendimu, įvertinusi Paraišką, išsamiai, motyvuotai bei argumentuotai išdėstė motyvus ir priežastis. Mano, kad Paraiška įvertinta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant VAĮ nuostatų, neviršijant mokesčių administratoriui suteiktų įgaliojimų. Todėl Komisijos Sprendimas turėtų būti panaikintas ir paliktas galioti Inspekcijos Sprendimas.

Teigia, kad pareiškėja, gamtinių dujų kainai pasiekus rekordines aukštumas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos žaliavų krizės, buvo priverta imtis sunkių sprendimų - iš pradžių sumažino gamybos apimtis, o vėliau iš dalies sustabdė gamybą. Nurodo, kad Europos Komisija, reaguodama į Rusijos agresijos sukeltą žaliavų krizę, 2022-03-23 priėmė komunikatą Nr. 2022/C 131 I/01 „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“ (toliau – Komunikatas), kuriame nustatyta, kaip valstybės narės gali pagal ES valstybės pagalbos taisykles užtikrinti įmonių, kurios per dabartinę krizę susiduria su ekonominiais sunkumais, likvidumą ir galimybes gauti finansavimą (Komunikato 21 punktas).

Pažymi, kad Aprašo 17 punkte buvo išvardintas baigtinis 14 papunkčių reikalavimų sąrašas subsidijai gauti. Pagal Aprašo priedą pareiškėja pateko į itin paveiktuose sektoriuose veikiančių įmonių sąrašą, nes veikė Chemikalų ir chemijos pramonėje (EVRK 2 red. 20 skyrius) ir atitiko visus 14 reikalavimų.

Nurodo 2022-11-17 parengusi ir pateikusi Paraišką Inspekcijai, nurodydama, kad atitinka visus Apraše nurodytus reikalavimus.

Teigia, kad Inspekcija 2022-12-08 elektroniniame laiške nurodė, jog dalies pareiškėjos 2022 m. III-IV ketvirčiais pirktų prekių kilmė yra Rusijos Federacijos ir prašė paaiškinti, ar pareiškėja yra nutraukusi prekybinius santykius su Rusijos Federacija. Pareiškėja nurodo 2022-12-12 dar kartą patvirtinusi, kad visi jos komerciniai santykiai su Rusijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos juridiniais asmenimis yra nutraukti nuo 2022-08-31, prekės gaunamos iš Europos valstybėse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotų ir veikiančių juridinių asmenų („Nitro Chemical“ ir „Good Polymer“ registruotos Lenkijoje, „Redborg Export“ registruota Jungtinėje Karalystėje, „Agrovit INC“" registruota Jungtinėse Amerikos Valstijose, „Azot Agro Dunav“ registruota Serbijoje), jos yra nesankcionuotos.

Pažymi, kad Inspekcija 2022-12-15 sprendime Nr. RSUB-63 „Dėl įmonės, veikiančios itin paveiktuose sektoriuose, siekiant sušvelninti energijos kainų padidėjimo padarinius, subsidijų paraiškos“ nustatė, jog pareiškėja neatitinka Aprašo 17.10 papunkčio reikalavimo neturėti arba būti nutraukus prekybinius įsipareigojimus su Rusijos ir / ar Baltarusijos fiziniais ir juridiniais asmenimis ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai subsidiją.

Pareiškėja nurodo su Inspekcijos 2022-12-15 sprendimu Nr. RSUB-63 nesutikusi ir 2023-01-16 pateikė skundą Komisijai dėl šios sprendimo. Komisija 2023-03-10 sprendimu panaikino Inspekcijos 2022-12-15 sprendimą Nr. RSUB-63 ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti Paraišką.

Pažymi, jog Komisija konstatavo, kad pareiškėja tinkamai užpildė ir pateikė Paraišką, o Inspekcijos argumentai, kuriais atsisakyta pareiškėjai suteikti subsidiją – nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau nepaisydama to, Inspekcija toliau bando įrodyti nepagrįstą savo teiginį dėl prekių kilmės, kurio nėra nei Komunikate, nei Aprašo 17.10 papunktyje.

Vadovaujasi Aprašo 32 punktu ir teigia, kad, paaiškėjus, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) duomenis ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimui dėl subsidijos skyrimo priimti, gavo didesnę, nei priklauso pagal Aprašą, subsidiją, pareiškėjas privalo grąžinti visą nepagrįstai ir (ar) neteisėtai gautą subsidiją su palūkanomis, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2015/1589. Apie tai Inspekcija elektroniniu paštu ir raštu informuoja pareiškėją ir Ministeriją. Tai taip pat buvo patvirtinta Paraiškoje:

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 4 straipsnio 5 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad Inspekcija gali priimti tik tokius sprendimus, kuriuos priimti jai įstatymu įgaliojimus suteikė įstatymų leidėjas. Analogiškas aplinkybes konstatavo ir Komisija.

Vadovaujasi Aprašo 23-25 papunkčiais ir teigia, kad Inspekcija įgaliota tenkinti pareiškėjų prašymus, jei pareiškėjai atitinka Aprašo 17 punkte numatytus ir kitus reikalavimus, įtraukti tokius pareiškėjus į tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašą ir teikti šį sąrašą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrui tvirtinti, arba netenkinti pareiškėjų prašymų, jei pareiškėjai neatitinka Aprašo 17 punkte numatytų ir kitų reikalavimų.

Pareiškėjos įsigytos rusiškos kilmės prekės (amoniakas, metanolis, brusitas, skystos azoto trąšos ir karbamidas) nėra įtrauktos į Tarybos 2014-07-31 reglamentu (ES) Nr. 833/2014 nustatytą į sankcionuotų prekių sąrašą. Pareiškėja nurodo niekada neslėpusi ar neteikusi tikrovės neatitinkančios informacijos apie jos įsigyjamų prekių kilmę. Be to, Inspekcijos prašymu pateikė ir sutartis su tiekėjais, kuriose yra nurodyta prekių kilmė. Pažymi, kad pateikė Inspekcijai visą jos reikalautą informaciją, taip pat savo iniciatyva pateikė papildomą informaciją apie tiekėjus, siekdama pagrįsti aplinkybę, jog ji atitinka Aprašo 17.10 papunkčio reikalavimus ir neturi jokių komercinių santykių su Rusijos ir / ar Baltarusijos fiziniais ir juridiniais asmenimis. Taip pat patvirtino, kad duomenys yra teisingi ir pareiškėja žinomos Aprašo 32 punkte numatytos sankcijos už melagingos informacijos pateikimą.

Mano, kad pagal Aprašo 17.10 papunkčio formuluotę, aiškinant ją kartu su Aprašo 32 punktu, Inspekcija nėra įgaliota tikrinti pareiškėjos tiekėjų naudos gavėjų, tiekėjų prekių kilmės ar bet kokių kitų aplinkybių, kurios nėra tiesiogiai įvardintos Aprašo 17.10 papunktyje. Teigia, kad šias aplinkybes patvirtino ir Komisija.

Pabrėžia, kad Inspekcija pirmojo Komisijos sprendimo neskundė, todėl pripažino pirmojo sprendimo neteisėtumą ir 2023-03-10 Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgdama į tai, kad Komisijos sprendimai yra iš esmės analogiški, pareiškėja teigia, kad Inspekcija iš esmės siekia nuginčyti Komisijos sprendimą, kurį yra pripažinusi kaip teisėtą ir pagrįstą.

Teigia, kad Inspekcija, peržengdama savo įgaliojimų ribas, vertino ne tik Paraišką ir Pareiškėjos atitiktį Aprašo 17.10 papunktyje nurodytoms sąlygoms, tačiau ir pareiškėjos tiekėjų galutinius naudos gavėjus ir, siekdama pagrįsti jų sąsajas su Rusijos ir/ar Baltarusijos juridiniais asmenimis, Inspekcija spekuliuoja ir preziumuoja aplinkybes ar net pati sau prieštarauja pateikdama faktus. Inspekcija nurodo, kad Aprašo 17.10 papunkčio esmė ir paskirtis – Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų prekybos su Rusijos ir/ar Baltarusijos fiziniais ir juridiniais asmenimis ribojimas. Pareiškėja sudariusi sutartis su Europos valstybėse ir JAV įsteigtais ir veikiančiais juridiniais asmenimis ir pateikė reikalaujamus patvirtinimus, todėl jai akivaizdu, kad ji atitinka Aprašo 17.10 papunkčio reikalavimą. Tačiau Inspekcija ėmė tirti kitas, Apraše nenurodytas, aplinkybes, nepagrįstai tapatina prekių kilmę su komerciniais santykių subjektais – jos teigimu, jei prekių kilmė yra rusiška, vadinasi ir subjektai, iš kurių jos yra įsigyjamos, yra rusiški.

Mano, kad Inspekcijos cituojama LAT praktika dėl Baltarusijoje priimto teismo sprendimo vykdymo Lietuvoje yra neaktuali ir nesusijusi su nagrinėjama byla, nes joje kalbama apie sankcionuotus asmenis, tačiau pareiškėjos tiekėjai nėra sankcionuoti asmenys, pagal sutartis teikiamos žaliavos nėra sankcionuotos prekės, iš pareiškėjos ir tiekėjų sudarytų sutarčių matyti, kad šios įmonės vykdo realią veiklą, parduoda realias prekes ir gauna pajamas.

Pareiškėjos teigimu, ji Inspekcijai pateiktose sutartyse su tiekėjais nurodė aplinkybę, kad prekių kilmė yra rusiška, tačiau mano, kad Inspekcija neturėjo jos vertinti, nes jai tokie įgaliojimai nesuteikti. Mano, kad prekių kilmė yra absoliučiai nereikšminga Aprašo kontekste, nes yra vertinama, tarp kokių asmenų sukurtas komercinis santykis, o ne kokios kilmės produkcija yra įsigyjama.

Dėl Inspekcijos nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja neregistravo nė vienos Lenkijos įmonių (tiekėjų) vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, teigia, kad pareiškėja neprivalėjo registruoti minėtų PVM sąskaitų faktūrų, kadangi prekės yra gaunamos iš ne Europos Sąjungos valstybės, todėl šioms prekėms forminama importo procedūra, o pareiškėja neneigė, kad prekės yra rusiškos kilmės - importuojamos iš ne ES valstybės.

Vadovaujasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių patvirtinimo“ 18.5.3-18.5.4 p. ir kt. ir teigia, kad pareiškėja privalo pildyti importo deklaraciją, joje nurodyti eksporto šalį (jos kodą), krovinio kilmę (jo kodą) ir t. t. Taigi, pareiškėja neturėjo jokios galimybės nuslėpti informacijos nuo Inspekcijos, to nedarė ir neketina daryti, todėl Inspekcija nepagrindė, kokiu pagrindu pareiškėja suteikė klaidingą informaciją Inspekcijai. Rusiška prekių kilmė nesuponuoja pareiškėjos komercinių santykių su Rusijos / Baltarusijos juridiniais asmenimis, pareiškėjos tiekėjai yra Europoje ir JAV įsteigtos ir savo veiklą vykdančios bendrovės todėl pareiškėja atitinka Aprašo 17.10 punkto reikalavimus.

Mano, kad Komisijos sprendimas panaikinti Inspekcijos Sprendimą buvo teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, nes Inspekcija sprendimuose nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjos tiekėjų naudos gavėjai yra Rusijos fiziniai ir/ar juridiniai asmenys ir ši išvada nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, rašytiniais ar kitais įrodymais, o Inspekcija nepagrindžia skundžiamo Komisijos sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Inspekcija, vertindama Paraišką, paprašė pareiškėjos pateikti papildomus paaiškinimus dėl nustatytų prekių importo iš Rusijos. Pareiškėja 2022-12-12 paaiškinime nurodė, kad prekių importas iš Rusijos buvo vykdomas pagal su Lenkijoje registruotomis įmonėmis „Nitro Chemical“ ir „Good Polymer“, Didžiojoje Britanijoje registruota įmone „Redborg Export“, Jungtinėse Amerikos Valstijose registruota įmone „Agrovit INC“ bei Serbijoje registruota įmone „Azot Agro Dunav“ pasirašytas sutartis. Prekės importuotos iš Rusijos ir importo deklaracijoje ši šalis nurodyta kaip šalis siuntėja. Pareiškėja patvirtino Inspekcijai, kad jai buvo žinoma prekių (malto brusito, skysto bevandenio amoniako, skysto metanolio ir kt.) rusiška kilmė.

Pareiškėja Paraiškos teiginiui, kad ji neturi arba yra nutraukusi įsipareigojimus su Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., patvirtinti Inspekcijai 2023-04-11 raštu Nr. ACH-151 pateikė jos su įmonėmis „Nitro Chemical“, „Good Polymer“, „Redborg Export“, „Agrovit INC“ bei „Azot Agro Dunav“ pasirašytas sutartis (t. II b. l. 1-95; Komisijos ginčo bylos I t. b. l. 147-190).